REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas. 

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas. 

REKLAMA

Panevėžietis Miša kasdien šluoja gatves nuo 6 ryto iki 14 valandos.

„Susitvarkau truputį greičiau, pasėdi, gal žmogus kokią šiukšlę išmeta, aš vėl surenku, toks mano darbas“, – pasakoja Miša.

Miša vaikus jau užaugino, šiuo metu gyvena vienas, dėl to atlyginimu nesiskundžia. Neseniai vyrui pakėlė atlyginimą 100-u eurų iki 470-ies į rankas.

REKLAMA
REKLAMA

„Man užtenka, aš galiu kavos atsigerti. Atėjo laikas, kad niekas iš manęs nebereikalauja nieko. Nei žmona neprašo nieko, o kaip gera! Kiek gavai, tiek tau“, – kalba Miša.

REKLAMA

Naujausi Sodros duomenys rodo, kad gyventojų pajamos Lietuvoje birželio mėnesį per metus vidutiniškai pakilo beveik 13-a procentų.

Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2021-ųjų birželį gyventojas vidutiniškai į rankas gaudavo apie 1135 eurus, o šiemet jau 1269-is eurus.

„Verslas atsilaikė bent iki šiol ir darbo rinka liko tikrai įkaitusi, tas karas Ukrainoje jis tokios didelės įtakos mūsų ekonomikai ir nepadarė“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Pastaraisiais metais labai akivaizdi Lietuvos įmonių problema buvo darbuotojų trūkumas. Tiek pramonės, paslaugų statybų sektoriuose, kas trečia įmonė sakydavo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinė jų plėtrą ribojanti priežastis. Toje aplinkoje natūralu, kad darbuotojų derybinė galia buvo didelė, matėme, kad privačiame sektoriuje atlyginimai auga 15-a procentų šiemet“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistai pasakoja, kad didžiausia spaudimą kelti atlyginimus jaučia dėl pandemijos vis dar atsigaunantis apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų verslas.

„Ten buvo didelis darbuotojų trūkumas po pandemijos atsidarant sektoriams gyventojams perkant daugiau tų laisvalaikio paslaugų darbuotojų trūko, dėl to ir atlyginimų augimas ten buvo sparčiausias“, – aiškina N. Mačiulis.

„Šią vasarą kam leidome pinigus, paslaugoms. Ten atlyginimų augimas buvo didesnis“, – sako T. Povilauskas.

Tiesa, atėjus rudeniui ir dar smarkiau įsibėgėjus energetinei krizei, atlyginimų augimas turėtų sulėtėti.

„Mes matome šiemet jau pirmą pusmetį inicijuotų bankrotų skaičius buvo 50 procentų didesnis nei praėjusiais metais. Prie to aišku prisideda ir energijos krizė Europoje, bet taip pat labai augančios darbo sąnaudos. Ne visos įmonės, ne visuose sektoriuose tas didėjančias sąnaudas gali perkelti galutiniams vartotojams“, – tvirtina N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialistai bado pirštais į pirmuosius ekonominio sunkmečio ženklus. Esą jau dabar Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad naujai registruojamų laisvų darbo vietų mažėja.

„Verslas darosi atsargesnis ir darbuotojų samda ji darosi atsargesnė“, – teigia T. Povilauskas.

Kylančios kainos šiuo metu visiškai suvalgo atlyginimų augimą. Nors darbdaviai priešinasi, profsąjungos siekia, kad Lietuvoje nuo kitų metų didėtų ir minimali mėnesio alga. Ji galėtų siekti 868 eurus popieriuje, tai būtų beveik 625 eurai į rankas.

„Kitaip pažaboti tų kainų, kokias šiandien turime, ypatingai artėjant rudens sezonui, kada pamatysime tikrąsias šildymo kainas, tik tai kylančios pajamos“, – kalba Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

REKLAMA

Dėl minimalios algos didinimo Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos vėl derėsis rudenį. Prezidentūra turi ir savo idėjų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį 100-u eurų.

„Neapmokestinamasis pajamų dydis turėtų didėti bent jau šimtu eurų iki 640 kitais metų“, – sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Bet koks NPD padidinimas, jeigu tai būtų šimtas eurų, kadangi GPM tarifas yra 20 procentų, tai mažiausias pajamas gaunantiems asmenims tai 20 eurų papildomai į kišenę“, – tvirtina T. Povilauskas.

Ekonomistai pasisako už neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, tačiau ragina valdžią labai atsakingai kelti minimalią algą.

REKLAMA

„Jeigu tokiais tempais ir toliau didėtų minimalus mėnesinis atlyginimas, labai tikėtina, kad mes kitais metais pamatytumėme dar didesnę bankrotų bangą ir didėsiantį nedarbo lygį“, – tikina N. Mačiulis.

Nors ekspertai šių metų pabaigoje, 2023-ųjų pradžioje tikisi lėtesnio atlyginimų augimo, esą infliacija turėtų mažėti dar sparčiau. O dėl to esą kitais metais vartotojų perkamoji galia vėl turėtų augti.

Idiotiskos politikos pasekmės
Idiotiskos politikos pasekmės
Šiaip MMA yra logika tokia kad tai yra minimalus išgyvenimo lygio užmokestis, taigi tegul visi verslininkai, bankininkai, politikai, atlieka tokį bandymą už kiek minimaliai žmogus gali išgyventi mėnesį...tai nėra kažkoks valstybės ar verslo lygis, tai yra žmonių minimalus išgyvenimo toje šalyje lygis. Dabar elektra kyla, vandens kainos kyla, maisto dėl elektros taip pat, komunaliniai visi kiti taip pat, mobilus ryšys, nuoma,(ką čia dar kalbėti apie nuoma iš MMA) ir t.t...pagal verslo Lt logika sako našumas pas mus mažas...tai blyn norite pasakyti kad lietuviai dvigubai lėčiau dirba negu latviai, estai, vokiečiai ir pan...? Lidle tikriausiai sėdi visi Lt atsisėdęs pusę dienos, o Vokietijoje už 1600eur vos spėja suktis ane...? Cintinental tas pats? Philip mirus tas pats?...gal ne našumas kaltas o produkcijos kaina ir kokybė bei automatizacijos trūkumas...
Charkovas ir Zaporože
Charkovas ir Zaporože
Kyjevas. Aš ne ukrainiete, ir liežuvio nelauzysiu. Kažkodėl žiniasklaida nesako ir nerašo moskou ar nevjerkas. O čia jau turi būti kitaip. Po anuo straipsniu gi neleidžia komentuoti, režimas draudžia.
Na pagal Swedbanko veido Mačiulio neapykantos mažiau uždirbantiems komentarus sprendžiant, bankus pats laikas didesniais mokesčiais apkrauti. Uz panieka žmonėms.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų