O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui. Nors dalis prekybininkų dievagojasi, kad kainas lentynose tai pamažintų, valdantieji ir toliau apie lengvatas girdėti nenori.
Pilviškių miestelyje Vilkaviškio rajone produktus besirenkanti Romutė skundžiasi, kad pabrango viskas, kas tik įmanoma – nuo paprastos duonos iki šunų ėdalo: „Viskas, kas pigiau, kas būtina tikrai, kur akcija. Žiauru. Žiauru.“
Kai kurių žuvies ar mėsos produktų ar skanėstų jos lėkštėse esą išvis nebėra:
„Pyragėlių norėdavom prie kavytės, dabar jau viskas.“
„Kartais net žiūriu į nukainotas prekes, nes galiojimas dar būna nepasibaigęs, naudoti tinkamos.“
„Kai būna 50 proc. nuolaida, tada ir nusiperki tų riešutų ar juodo šokolado.“
Per 60 mažų parduotuvių Suvalkijoje ir Žemaitijoje valdantis Arūnas Tarnauskas pastebi, kad jau nuo vasaros pradžios, infliacijai perkopus 20 procentų ir dar vis kylant, pirkėjai ieško būdų sutaupyti.
„Pinigų srautas išliko panašus, o renkasi prekes šiek tiek pigesnes ir į krepšelį šiek tiek mažiau prekių“, – sako „Gulbelės“ direktorius Arūnas Tarnauskas.
Pirkėjai sukasi kaip išmano, tačiau net ir perkant mažiau išleisti tenka daugiau. Statistika rodo, kad už pigiausių maisto prekių krepšelį šią liepą mokėti teko net 16 eurų daugiau nei prieš metus. Krepšelis brango 30 procentų.
Labiausiai, net 150 proc., per metus išsipūtė pigiausio aliejaus kaina. Pakelis pigiausio pieno prieš metus nekainavo 40-ies centų, o dabar – per 70.
Kone dvigubai brango ir pigiausia grietinė. Nedaug atsilieka ir varškės, kiaušinių, kavos, makaronų kainų šuoliai. Visgi gera žinia, kad, pavyzdžiui, kiaulienos, vištienos žaliava per pora mėnesių nebebrango, dalis žaliavų jau ir pigo. Vadinasi, maisto kainos galbūt jau pasiekė lubas.
„Panašu, kad yra pikas. Grūdai, aliejus pigs, tai gulamės į plokščią liniją, bet vis tiek, palyginti su pernai, yra plius 30 proc.“, – teigia „pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas.
Visgi patys prekybininkai optimizmą gesina. Nepriklausomos prekybos įmonių asociacijos, kuriai priklauso ir „Aibės“ parduotuvės, pirmininkas sako neįsivaizduojantis, kokių rudenį sulauks sąskaitų. O išlaidos už elektrą neišvengiamai nuguls į kainas lentynose.
„Sprendžiant iš elektros kainų rinkoje, tikrai mes nemanom, kad tai yra pikas. Parduotuvės jau praktiškai dirba tam, kad susimokėtų komunalinius. Ilgai taip tęstis negali“, – tikina asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila.
Eimutis Radžvila tikisi valdžios įsikišimo, o čia prabilo Prezidentūra. Bendrai metinei infliacijai viršijus 21-ą procentą, Prezidentūra gaivina pridėtinės vertės mokesčio maistui lengvatos idėją.
Pasak Gitano Nausėdos patarėjo, jei rudenį bus matyti, kad valdančiųjų vėl žadamas minimalios algos, NPD didinimas nepagerina žmonių perkamosios galios, reikėtų pusmečiui mažinti PVM-ą maistui. Tiesa, įvedant saugiklius.
„Pradedant nuo dviejų kainų skelbimo – kaina prieš sumažinant PVM ir einamoji, kad gyventojas matytų, kiek sumažėjo. Svarbiausia, kad tokia priemonė būtų laikina, nes visos tarptautinės organizacijos akcentuoja – reikia didinti gyventojų pajamas. Jeigu yra labai aštri situacija dėl kainų, gali būti trumpalaikės priemonės, net ir mokesčių sumažinimai“, – kalba prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Prekybininkai tikina, kad kainas, pritaikius mažesnį PVM-ą, tikrai sumažintų.
„Vartotojai tikrai pajus. Esu įsitikinęs, kad tinklai ir kiti prekybininkai net konkuruos“, – tvirtina E. Radžvila.
Visgi realiausias scenarijus – kad kainos mažėtų dėl PVM-o, bet didėtų dėl energetikos išteklių. Tad kokia būtų galutinė nauda pirkėjams – orakulo vertas klausimas.
„Turėtų atsiliepti ir galutinei kainai. Bet šiandien turime ir kitas dedamąsias – elektros kainą, kuro kainą. Reiškia, šiandien kalbėti apie galutinę kainą mums yra pakankamai sunku“, – sako A. Tarnauskas.
Prezidentūra nesako, kiek turėtų mažėti 21-o procento PVM-as. Visgi valdantieji ir toliau kartoja savo mantrą, esą naudą iš lengvatos susižertų ne pirkėjai, o prekybininkai.
„Toks sprendimas kainuoja apie pusę milijardo eurų ir Vyriausybė renkasi išmintingą kelią – mažinti darbo santykių mokesčius, užtikrindama, kad visa nauda atitektų vartotojui“, – teigia komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Aš manau, kad šias idėjas reikėtų palikti nuošalyje. Labai tikėtina, kad po šios žiemos turėsime infliacijos susitraukimą ir grįžimą prie normalių lygių. Tai šiame kontekste nereikėtų labai nervintis“, – kalba ekonomistas Marius Dubnikovas.
Premjerė Šimonytė anksčiau teigė, kad rudenį tikriausiai prireiks tikslinti valstybės biudžetą, tačiau nei lengvatų maistui, nei degalams Vyriausybė neplanuoja.
