Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siūlomas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis piktina ne tik gyventojus, abejones juo išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Siūlomas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis piktina ne tik gyventojus, abejones juo išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

REKLAMA

TV3 žinių „Dienos komentare“ Lietuvos prezidentas teigė, kad tokie įstatymai yra ištraukti iš konteksto ir Lietuvos mokesčių politika netvarkoma sistemiškai.

Jau treji metai, kai jūs išrinktas. Kaip jūs vertinate savo darbą – ką padarėte, ko nepadarėte, kokios didžiausios klaidos ir kaip darbas su Vyriausybe ir Ingrida Šimonyte?

Aš sakyčiau viskas tik geryn. Pirmiausia, norėčiau pasidžiaugti, kad pastarąjį pusmetį buvome nepaprastai aktyvūs užsienio politikoje. Iš dalies tai lėmė objektyvios priežastys, žinoma, karas Ukrainoje, bet kita vertus tai suteikė galimybę pasiųsti Lietuvos balsą į pasaulį. Šiandien jis girdimas labai stipriai. Sakyčiau, kad jis girdimas daug labiau, nei galima įsivaizduoti įvertinus Lietuvos padėtį ir Lietuvos dydį. 

Mes aktyviai dalyvaujame įgyvendindami pagalbos Ukrainai projektus. Tiek patys, tiek mobilizuodami, konsoliduodami kitų šalių pastangas. Dalyvaudami net ir priimant sprendimus dėl ginklų tiekimo tam tikrose, iš pradžių skeptiškai nusiteikusiose valstybėse.

REKLAMA

Užsienio politikoje labai džiaugiuosi tuo, kad mūsų pastangas mato ir pati Ukraina. 

Bet per tuos trejus metus buvo ne tik Ukraina, kaip jūs bendrai pasižiūrėtumėte į tą laiką?

Tie metai buvo labai skirtingi – iš pradžių mus užklupo pandemija, mes ėmėme įgyvendinti gerovės valstybės modelio principus, pensijų indeksavimą, kuris buvo spartesnis ir iki 2024 metų liks spartesnis negu vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Sprendėme neįgaliųjų žmonių problemas, jų nedarbo, socialinio draudimo klausimus. Čia inicijavome įstatymus, kurie buvo priimti. Aukštojo mokslo įstatymas šiuo metu yra svarstomas Seime, kuris sudarys galimybę įvertinti socialines sąlygas regionuose, sudarys galimybes aukštąjį mokslą padaryti prieinamesnį nutolusių regionų žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, žinoma, kad turėjome atsižvelgti į tam tikras korektyvas, kurias suformavo pandemija, o dabar dar ir gerokai apsunkusi geopolitinė situacija.

O kokias įžvelgiate klaidas arba kas nepavyko?

Aš šiek tiek apgailestauju, kad kai kurie sprendimai, kurie galėtų būtų puikiai ir pakankamai greitai, sklandžiai priimami, dėl kartais sunkiai suprantamų priežasčių užstringa. Pavyzdžiui, dėl to, kad Vyriausybė nepateikia savo išvados.

Kaip galima paaiškinti tai, kad kai kurie įstatymai laukia Vyriausybės išvados po 4–5 mėnesius? Nejaugi tai galima paaiškinti užimtumu ar kitokiais dalykais?

Ar tai buvo tik ankščiau, ar tęsiasi ir dabar?

Ankščiau tokių dirbtinų įstatymo užlaikymo ekscesų mes nepastebėdavome. Žinoma, aš neidealizuoju santykių su ankstesniąja vyriausybe, visko ten buvo, bet vis dėlto tais klausimais, kuriuos abi pusės supranta, yra nepaprastai svarbūs ir turi būti išsprendžiami kaip galima greičiau, mes sutardavome.

Jūs ką tik grįžote iš Davoso, gal išgirdote kokių nuostatų apie Ukrainą?

Nepamirškime, kad mes patys esame lyderiai. Tai, kad Lietuvos Respublikos prezidentas pirmą kartą dalyvavo panelinėje diskusijoje Davose, yra pripažinimas, jos Lietuva šiandien yra lyderis.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip tik buvo galimybė kalbėti apie tai, kuo mes tikrai galime pasigirti – Lietuvos pastangos didinant mūsų energetinį savarankiškumą, kuris mums jau leidžia raškyti vaisius. Mes neseniai paskelbėme, kad pirmieji, tarp visų valstybių, atsisakome rusiškų gamtinių dujų ir naftos.

Visiškai neseniai ir nauja žinia, kad mes atsisakome ir rusiškos elektros. Visa tai aš turėjau galimybę išdėstyti pasauliui per panelinę diskusiją, kur labai aiškiai suformulavau mūsų viziją.

Mes rengėmės tam gerokai iš anksto, neturėdami didesnių iliuzijų dėl Rusijos tikrųjų ketinimų. Mes darėme žingsnius vieną po kito, labai nuoseklius, logiškus žingsnius, kurie šiandien mus atvedė prie rezultato.

Mano žinia pasauliui buvo paprasta – gerbiamieji, jūs taip pat galite tai padaryti, tik, žinoma, tam tikslui pasiekti jūs turėjote pradėti veikti gerokai ankščiau.

Kokie dabar yra vienų ar kitų šalių vadovų nusistatymai?

Mes kalbėjome apie tai, kad Ukrainai reikia sudaryti galimybes atidaryti langus jos produkcijos, pirmiausia žemės ūkio produkcijos, eksportui, nes tai turi dvejopą reikšmę. Pirma – pajamos pačiai Ukrainai, antra – tai leis pasaulį apsaugoti nuo krizės, bado, ypač kai kurias pažeidžiamas Šiaurės Afrikos ir kitus regionus.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva ir čia gali vaidinti nemenką vaidmenį, sudarydama tam tikrą transporto koridorių ir eksportuodama grūdus per mūsų Klaipėdos uostą. Be jokios abejonės, turime kalbėti apie visą Baltijos regioną – Lenkijos ir kitų Baltijos valstybių uostus, todėl Baltijos koridorius čia yra nepaprastai svarbus.

Kalbėjome ir apie energetiką, apie sankcijų paketą, apie tai, kad Europa turi būti ryžtingesnė bausdama Rusija už šituos nežmogiškus nusikaltimus, kurie yra daromi Ukrainos teritorijoje. Yra nepateisinama, kad mes šitiek ilgai terliojamės su atskirais sankcijų paketais ir nesugebame susitarti konsensuso pagrindu – kalbu apie naftos boikotą.

Kaip jūs vertinate kai kurių kitų valstybių pareiškimus, kad su Rusija reikėtų derėtis ir kad Ukraina tam tikras savo teritorijas turėtų palikti Rusijai?

Patikėkite, aš labai norėčiau ir asmeniškai, ir kaip politikas, kad būtų pasiektas taikos susitarimas, nes Ukraina kraujuoja kiekvieną dieną, bet mes tikrai negalime neatsakingai dalinti kitos valstybės teritoriją, kaip mums atrodo reikalinga, ir kėsintis į tą patį šventą dalyką, apie kurį mes visą laiką kalbame – teritorinį valstybės vientisumą.

REKLAMA
REKLAMA

Juk mūsų visi veiksmai prieš Rusiją ir nukreipti tuo pagrindu, kad šalis 21 amžiaus pradžioje pasikėsino į kitos šalies teritorinį vientisumą. Čia yra alfa ir omega. Jei mes šitą klausimą dabar patys pradedame raikyti kaip duoną peiliu, tai aš manau, kad tai yra visiškai nepriimtina ir palikime šį klausimą spręsti pačiai Ukrainos tautai.

Ką galėtumėte pasakyti į tai, kad, kaip teigiama, didžiosios, senosios šalys pradeda atšalinėti? Gal tai susiję ir su noru mums skirti daugiau karių?

Šie klausimai politinėje dienotvarkėje tebelieka labai svarbūs. Jei kažkas galvoja, kad karas jau labai ilgai tęsiasi, kad gal būtų galima pradėti žiūrėti kitomis akimis, mes šito neleisime padaryti.

Mes tikrai kelsime šiuos klausimus visu aktualumu visuose formatuose.

Bet tokių jau yra? Jūs jau jaučiate tokius?

Yra visokių gaidelių, yra visokių žmonių. Net ir teritorinis nutolimas nuo karo veiksmų scenos kartais lemia tam tikras nuotaikas.

O kaip jūs vertinate siūlymus Lietuvoje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį?

Tai yra svarstytinas klausimas, tačiau man truputį gaila, kad mes vėl traukiame tuos atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės. Tai nėra labai gerai, nes puikiai žinome, kad buvo suorganizuota speciali mokesčių politikos grupė prie Finansų ministerijos, kuri dirbo tikrai pakankamai ilgai ir intensyviai, ir dabar mes vėl svarstome iš konteksto ištrauktus vienus ar kitus įstatymus vietoj to, kad pamėgintume vieną kartą sistemiškai išspręsti mūsų mokesčių politikos klausimus.

REKLAMA
REKLAMA

Bet turite galvoje ir pensininkus, ir mažai uždirbančius žmones?

Tikrai ne, aš manau, kad negalime viena vertus didinti pensijas, kita vertus jas atiminėti. Tai yra visiškai nelogiška, nes nėra prasmės tokių sprendimų daryti. Socialiai pažeidžiamos grupės turi turėti galimybę jaustis saugiomis mūsų valstybėje, nes toks buvo pagrindinis mūsų gerovės valstybės principas.

 

Grįžkime į Lietuvą. Kaip jūs vertinate siūlomą priimti partnerystės įstatymą ir ar jūs jį pasirašytumėte? 

Šiandien labai sunku jį vertinti. Aš galiu tik konstatuoti faktą, kad palyginti su pirmuoju partnerystės įstatymo projekto, kuris buvo pateiktas beveik prieš metus, yra atsižvelgta į pasiūlymus, pataisymus, kuriuos mes teikėme. 

Pirmiausia tuo, kad partnerystė buvo padaryta labai panaši į santuoką, į šeimą. Taip pat atsisakyta tam tikrų nuorodų į civilinio kodekso šeimos teisės knygą, nes ten taip pat reglamentuota būtent šeimos teisė. 

Autoriai tikrai stengėsi atsižvelgti į tam tikrus kompromisus, bet problema ta, kad, kiek man žinoma, Seime užregistruotas alternatyvus civilinio kodekso pakeitimo įstatymas, kurį inicijavo ponas Saudargas. 

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien nepaprastai sudėtinga prognozuoti, kur jis iš šitų variantų pateks į plenarinę salę ir bus svarstomas. 

O jums pačiam kuris įstatymo projektas labiau priimtinesnis? 

Aš dar nesu pakankamai susipažinęs su pono Saudargo pasiūlymais, nes viskas keičiasi labai greitai. Bet manau, kad mes tikrai pasieksime rezultatą ta prasme, kad pasirūpinsime teisine vienos lyties asmenų sąjungų apsauga ir kartu nenusižengsime mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui.

Ar kandidatuosite kitai kadencijai?

Šiandiena yra tokia įdomi ir tikrai aš kiekvieną dieną jaučiu didelį malonumą dirbdamas šį darbą. Galvoti apie rytdieną man yra ne tiek ir įdomu, ir svarbu. Aš tikrai pasakysiu tą sprendimą galbūt 2023 metų pabaigoje, jis gali būti vienoks ar kitoks, nes yra tokie dalykai kaip sveikata.

Šitame poste, patikėkite, reikalinga geležinė sveikata. Kol kas aš ja galiu pasigirti, bet aš nežinau, kaip bus po metų. Palikime šitą klausimą atvirą. 

Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje. 

Dar barzdos ir šuns būdos mokestis ženkliai papildytų valstybės iždą
Gal but geriau iveskite gejaus uzpakalio mokesti.
Siulau lysti į šešeli ir moketi šiai neišmanelių valdžiai kiek imanoma mažiau mokesčių. Nautoti tik grynus ir venkti lietuvisku banku. Jie paleis tauta bomžauti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų