Ar verta tikėtis, kad dar šiemet bus paskiepyta 70 procentų visuomenės?

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė.

Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu. Tiesa, onkologinių ligonių atstovai piktinasi, kad vėžiu sergantys asmenys į prioritetų sąrašą neįtraukti. 

Dalis trečiosios ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos partijos – 11700 dozių atgabenta į Santaros klinikas. Nuo koroaviruso toliau skiepijami medikai, slaugytojai, ligoninės personalas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą į penkis regioninius centrus jau pristatyta daugiau kaip 30 tūkstančių vakcinų.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, vakcinų kiekiai nėra dideli, tačiau jų užteks per sausį paskiepyti visą medikų bendruomenę.

„Mes galėsime patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicininės pagalbos, gydytojų, slaugytojų, jų padėjėjų, kito personalo, savanorių – visų kovojančių priešakinėse COVID linijose pirmojo skiepo poreikį“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Skiepai nuo koronaviruso pasiekė ir Klaipėdos kraštą – 3900 vakcinos dozių. Iš jų Klaipėdos universitetinei ligoninei skirta 470 dozių.

„Skiepijami visi darbuotojai. Dabar jau nėra kategorijų, yra skiepijami visi šitų kovidinių įstaigų darbuotojai, nepriklausomai nuo jo profesijos. Tai vakcinų gauta tiek, kiek reikia ir problemos konkurencinės ar kitokios nebus“, – pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia – kiekvieną savaitę tris mėnesius iš eilės į Lietuvą atkeliaus daugiau kaip 20 tūkstančių ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos dozių. Kitą pirmadienį naujai gauta siunta bus skirta palaikomojo gydymo slaugos ir globos įstaigų darbuotojams bei pacientams skiepyti. Jie sudaro kone pusę visų pacientų, kurie užsikrėtę koronavirusu patenka į gydymo įstaigas.

REKLAMA

Prioriteto tvarka bus paskiepyti ir sunkiomis ligomis sergantys asmenys. Koronaviruso skiepo pirmieji sulauks pacientai, kurie turi inkstų nepakankamumą, jiems atliekamos dializės. Taip pat ir pacientai po organų transplantacijos, onkohematologiniai ligoniai ir retomis ligomis sergantys asmenys.

„Tai yra tie pacientai, kuriems Covid-19 infekcija yra pati sunkiausia ir jų mirtingumo rizika didžiausia“, – teigė Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas Laimonas Griškevičius.

O Nacionalinio Vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė piktinasi, kad onkologiniai pacientai liko prioritetinio sąrašo paraštėse ir kol kas jiems skiepai nenumatyti. Pasak Vėžio instituto vadovės, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams koronaviruso infekcija gali būti mirtina.

„Statistika sako, kad plaučių vėžiu sergantieji, net trečdalis jų miršta nuo Covid-19. Net abejonių nekyla, kad jie sąrašo eilėje turi būti pirmieji. Ir kitos ligos priklausomai nuo jos fazės ir sveikatos būklės“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė.

Statistika negailestinga – Lietuvoje vėžiu serga apie 100 tūkstančių pacientų. Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertai pripažįsta – dabartinių nedidelių vakcinos kiekių visiems sunkiai sergantiems ligoniams neužtenka.

„Turint galvoje ribotą vakcinos kiekį, buvo nuspręsta, kad dabartiniame etape šie pacientai nebus išskirti. Neabejotinai, kai bus toliau gaunama vakcina ir ,,Moderna“ vakcina vėl bus grįžtama prie šito klausimo“, – kalbėjo L. Griškevičius.

Tiesa, dar pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama paskiepyti ir mobiliųjų punktų, karščiavimo klinikų, laboratorijų, atliekančių COVID testus, vaistinių darbuotojus.

Tie, kurie jau persirgo koronavirusu, vakcinuojami nebus. Dar prieš Kalėdas atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad persirgusiems asmenims tikimybė užsikrėsti yra  dešimt kartų mažesnė nei tiems, kurie antikūnų savo organizme neturi.

REKLAMA

„Antikūnų turėjimas prieš virusą ir persirgimo faktas, jisai užtikrina ne mažesnę apsaugą nei dabar yra registruota būtent vakcinos – daugiau nei 90 procentų apsauga. Ir ta apsauga dabartiniais duomenimis trunka mažiausiai pusę metų“, – sako imunologė Aurelija Žvirblienė.

O štai kovo pabaigoje ar net balandžio pradžioje prioriteto tvarka bus skiepijami asmenys pagal amžiaus grupes. Pirmiausia skiepą gaus 80-ties ir vyresnio amžiaus žmonės.

Pagal dabartinį sudarytą planą tik antrą ar trečią ketvirtį – pavasarį ar vasarą būtų skiepijami ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų specialistai.

„Juos vertėtų vakcinuoti vien tik tam, kad bandytume atidaryti ugdymo įstaiga ir žmonės galėtų vesti savo vaikus ir išspręsti socialinę ugdymo problemą. Šie asmenys galėtų būti vakcinuojami ir anksčiau“, – pasakoja L. Griškevičius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad artimiausiu metu Lietuvą pasieks ir kitų gamintojų vakcinos, o tada situacija keisis.

Tiesa, pagal dabartinį skiepų kiekį ir planą šiemet paskiepyti 70 procentų visuomenės tikėtis neverta.


Rašyti komentarą...
P
Piktas
2021-01-06 14:26:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai įdomu o kada skiepejimi bus prekybininkai? Apie visus kalba , o apie juos ne.
Atsakyti
0

S
Ss
2021-01-06 14:44:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Graži teorija :(
Blogiausia, kad sitie “protingi” teoristai nezino, kiek tiksliai žmoniu turi buti paskiepyta...
O kita vertus jei ir paskiepys 30%, tai juos reikės skiepyt iš naujo.
Ir taip tesis iki tol, kol gamintojai galvos tik apie pelną, o ne apie pasaulio gelbėjimą.... :(
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų