skiepai

Vaikų skiepijimo apimtys Europoje ir Vidurio Azijoje 2024 m., remiantis antradienį paskelbtais aprėpties įverčiais, nesiekė ikipandeminio lygio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF nurodė, kad 89 proc. kūdikių visame pasaulyje gavo bent vieną vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo dozę, o 85 proc. gavo visas tris dozes.

Medikai sunerimę – tenka gelbėti vis daugiau vaikų, susirgusių erkiniu encefalitu. Serga mažyliai nuo kelių mėnesių, o daugiausia paaugliai. Dalis jų patenka į reanimaciją, kartais net pritrūksta lovų. Pasak gydytojų, per savaitę tenka gelbėti 2-3 negaluojančius vaikus. Nors nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, deja, besiskiepijančių mastai auga nežymiai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vasara – tinkamas metas pasirūpinti skiepais, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kviečia tėvus ir globėjus atidžiai peržvelgti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, kad visi reikalingi skiepai buvo atlikti laiku.

Nors užkrečiamos ligos gali būti valdomos skiepais, šių ligų protrūkiai rodo, kad ne visi tėvai apsisprendžia savo vaikus skiepyti. Dažnai bijoma nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Tačiau, medikų teigimu, labiau bijoti reikėtų ne skiepo, o pačios ligos ir jos komplikacijų. Skiepai tėveliams nekainuoja, nes už juos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.

75 mirtys – tiek Lietuvos gyventojų šį sezoną pražudė gripas. Skaičius rekordinis ir didžiausias per visą stebėsenos laikotarpį. Sergančiųjų gripu netrūko ir šalies poliklinikose bei ligoninėse – sirgo net 3 kartus daugiau žmonių nei pernai, 2 kartus daugiau jų gulėjo ir ligoninėse. Tačiau mirtys nuo gripo, panašu, kad gyventojų negąsdina, vakcinavosi kas dešimtas. Iš šiemet nuo gripo mirusių 75 žmonių, pasiskiepiję buvo tik du.

Atostogos – puikus metas kelionėms – vieni renkasi poilsį Lietuvos kurortuose, kiti išvyksta į užsienio šalis. Tačiau svarbu atminti, kad keliaujant į tolimesnes šalis padidėja rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurios Lietuvoje yra retos arba visai išnykusios.

Nors atrodo, kad kai kam tik iš vadovėlių žinomos užkrečiamosios infekcijos yra kažkur toli, specialistai įspėja, jog situacija pavojinga. Mažėjant skiepijimo apimtims fiksuojama vis daugiau tokių susirgimų kaip tymai, endeminis parotitas (kiaulytė) ar kokliušas.  Ką tik paskelbtos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio mėnesio ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vėl fiksuotas tymų atvejis.

Pasaulinę maliarijos dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai ragina imtis veiksmų – keisti požiūrį ir veikti ryžtingai. Per pastaruosius 20 metų buvo išvengta milijonų susirgimų ir mirčių, tačiau pažanga sustojo – kas minutę nuo maliarijos miršta vienas žmogus, daugiausia Afrikoje.

Mažėjant skiepijimo apimtims, Lietuvoje daugėja kokliušo atvejų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pernai (2024 m.) Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei ankstesniais metais – 898 (2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai). Sergamumui šia liga būdingas bangavimas, t. y. kas keletą metų sergančiųjų žymiai padaugėja, po to sergamumas vėl nuslūgsta (registruojama iki 100 atvejų per metus). Iš statistinių duomenų matome, kad pastaruosius keletą metų vyr...

Iki šiol pastaruosius kelis metus fiksuojant vos keletą kokliušo atvejų, pernai juo susirgo kone tūkstantis gyventojų, arti šimto gydyta ligoninėje, dauguma pacientų – vaikai. Medikai griebiasi už galvos, kad sergamumas kokliušu – rekordinis, o skiepijimo apimtys toliau mažėja.

Infekcinių ligų valdymas skiepais laikomas vienas svarbiausių medicinos išradimų. Lietuvoje galioja vaikų skiepijimo kalendorius, pagal kurį vaikai yra skiepijami nemokamai. Tačiau ne visi žino, kad nuo dalies ligų reikėtų persiskiepyti ir suaugus – dalis šių vakcinų taip pat yra nemokamos. Nors daug pagrindinių vakcinų įskiepijama dar vaikystėje ir paauglystėje, nuo tokiu ligų kaip difterija, kokliušas, stabligė rekomenduojama skiepytis maždaug kas dešimtmetį.

Pavasarį, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, padidėja rizika susižeisti ir užsikrėsti reta, tačiau dažnai mirtina liga – stablige. Net nedidelis sužeidimas, pavyzdžiui, įpjovimas ar įdūrimas užterštu įrankiu, gali leisti stabligės bakterijoms patekti į organizmą, ypač tada, kai oda yra pažeista. Kad išvengtumėte šios pavojingos infekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina vyresnius nei 25 metų amžiaus asmenis pasirūpinti skiepais nuo stabligės.

Staigus šilumos pliūpsnis ankstyvą pavasarį daug tautiečių ja pasidžiaugti išgins iš namų. Ekspertai tuo metu įspėja, kad erkės jau aktyvios, tad būtina tiek tinkamai pasiruošti leidžiant laiką gamtoje, tiek pasirūpinti ilgalaike apsauga nuo šių parazitų platinamų ligų. Erkinis encefalitas – klastinga liga ne tik dėl sunkios ūminės būklės, bet ir dėl galimų ilgalaikių pasekmių.

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) netikėtai atšaukė susitikimą su ekspertais, kuriame tikėtasi aptarti kitų metų gripo vakcinų kūrimą, pranešė žiniasklaida. Šį mėnesį respublikonų kontroliuojamas JAV Senatas sveikatos apsaugos sekretoriumi patvirtino sąmokslų teorijas apie skiepus skleidusį ir mokslinius faktus neigusį Robertą F. Kennedy jaunesnįjį. Dėl to medikų bendruomenė reiškė nerimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis, jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti tiek miestuose, tiek gamtoje. Todėl labai svarbu pasirūpinti apsauga – pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. 50–55 metų žmonės nuo rugsėjo tą gali padaryti nemokamai.

Nėštumas – ypatingas laikotarpis, nes rūpindamasi savo sveikata, mama tuo pačiu pasirūpina ir kūdikio sveikata, o užsitikrinti apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų laukiantis kūdikio – ypač svarbu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis – gripo ir kokliušo.  Sezoninio gripo vakcina apsaugo nėščiąją vaisių ir net naujagimį iki tol, kol jį patį bus galima skiepyti.

Gripas per savaitę pasiglemžė dar 7 žmonių gyvybes. Iš viso šį, dar nesibaigusį rudens-žiemos sezoną jis pražudė 27 žmones – tiek kiek per visą praėjusį sezoną. Gydytojai sako, kad šiemet gripas „piktas“ – vos užklupęs smogia greitai ir stipriai. Ryte pirmus simptomus pajutęs žmogus jau vakare gali atsidurti ligoninėje dėl gripo sukeltų komplikacijų.  Vilniaus rajono poliklinikos druskų kambaryje kone visos vietos užimtos – siaučiant gripui vis daugiau žmonių ateina sustiprinti imunitetą.

Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos (UKHSA) vadovai paskelbė pavojaus signalą dėl nerimą keliančio tymų protrūkio. Teigiama, jog per pastarąjį mėnesį visoje šalyje buvo užregistruotas beveik 100 tokių atvejų, todėl prašoma nedelsiant pasiskiepyti.

Per visą skiepijimo laikotarpį, nuo 2023-iųjų kovo iki praėjusių metų gruodžio, nuo beždžionių raupų dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 70 asmenų, bent viena vakcinos doze – 81 asmuo, BNS pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerijos teigimu, turimas 2,5 tūkst. „Jynneos“ vakcinų dozių rezervas, kurį 2022 metais Europos Sąjungos (ES) šalims paskirstė Europos Komisija, sumažėjo nežymiai, kadangi per visą skiepijimo laikotarpį sunaudota 151 vakcinos dozė.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Tįsta ne tik eilės prie gydytojų kabinetų, bet pildosi ir ligoninių palatos. Štai Panevėžyje skyrius, kur gydomi sunkūs ligoniai, jau perpildytas. Medikai pastebi, kad šiemet į ligos patalą guldo daug „piktesnis“ gripas ir jo komplikacijos. Gripas šiemet jau nusinešė 13 žmonių gyvybes. Didžioji jų dalis nebuvo pasiskiepiję nuo gripo. Panevėžio ligoninėje sunkias gripo komplikacijas patiriančių pacientų kvėpavimas lengvinamas deguonies aparatais.

Kažkada buvo kalbėta, kad pasaulinę koronaviruso pandemiją lydėjo daugelį žmonių apėmusi nerimo pandemija. Matyt, nesuklysiu pasakydamas, kad ir dabartiniu metu nerimui tikrai yra rimtų priežasčių.  Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare. Visų pirma, į Seimą yra išrinkti pagrindiniai antivakserių ideologijos apologetai.

Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo sezoninio gripo yra ne tik ekonomiškai efektyvus, nes sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų, antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas.

Vaistinėse jau kuris laikas galima ne tik nusipirkti vaistų ar medicinos priemonių, pasimatuoti kraujo spaudimą, bet ir pasiskiepyti. Vis tik patys vaistininkai skundžiasi, kad tą daryti jiems leidžiama tik tam tikrais atvejais. Jų teigimu, jie galėtų paskatinti pasiskiepyti daug daugiau žmonių, tarp jų – ir vaikus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu kol kas nepuola aklai palaikyti tokių siūlymų ir siūlo sėsti prie bendro diskusijų stalo.

Naujas aistras ir pasipiktinimą sukėlė leidyklos „Obuolio“ dar tik planuojama išleisti Wendy Lydall knyga „Auginu vaiką be skiepų. Išsamus vadovas tėvams, siekiantiems saugiai auginti neskiepytą vaiką“. Socialiniame tinkle žmones stebino ne tik tai, kad knygos autorė neturi jokio medicininio išsilavinimo, bet ir yra rekomenduojama farmakologo dr. Rimo Jankūno, kuris ką tik buvo išrinktas į Seimą. Užsienyje ši prieštaringai vertinama knyga buvo išleista dar 2005-iais, rašo Delfi.

Mokslas į priekį lekia devynmyliais žingsniais – išrandami nauji vaistai bei gydymo priemonės leidžia įveikti ir suvaldyti daugybę ligų, pailginti žmonių gyvenimo trukmę. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos docentė daktarė Inga Ivaškevičienė sako, kad vakcinos yra tai, ką geriausio žmonijai dovanoja mokslininkai.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ Simonas Urbonas kviečia pasigilinti į itin jautrią, netgi rezonansinę temą – vaikų skiepus. Laidoje susitinkame su trijų vaikų mama Rūta Mackevičiūte ir vaikų infekcinių ligų gydytoja Božena Paškevič. Pašnekovai dalijasi savo patirtimis, mitais, baimėmis bei įžvalgomis, kurios kviečia susimąstyti, ar kartais ne per drąsiai pasitikime mokslu.

Lietuvoje – pirma mirtis nuo gripo. Mirė nepasiskiepijęs, lėtinių ligų turintis 80–metis. Tačiau mirčių nuo COVID žymiai daugiau – koronavirusas nuo sezono pradžios pražudė 35 nesiskiepijusius pensinio amžiaus žmones. Anot sveikatos specialistų, tokį skirtumą paaiškina skiepijimosi statistika, mat pasiskiepijusių nuo gripo – 10 kartų daugiau nei tų, kurie skiepijasi nuo COVID-19. Praėjusią savaitę bendras sergamumas siekė 1200 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Orams atšalus – gripo, COVID-19 bei ūminių kvėpavimo takų infekcijų susirgimų Lietuvoje daugėja – praeitą savaitę sergamumo rodiklis viršijo tūkstantį atvejų 100-tui tūkstančių gyventojų. Sveikatos specialistai prognozuoja, kad šventiniu laikotarpiu gali būti sergamumo pikas koronavirusu ir gripu, todėl ragina skiepytis. O ypač vakcinuotis turėtų vyresnio amžiaus žmonės, taip pat ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ar nėščiosios. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo šių metų sausio iki spalio Lietuvoje užregistruotas 201 pneumokokinės infekcijos atvejis, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak NVSC, 16 susirgimų pneumokoku fiksuota tarp vaikų, 0–7 metų amžiaus grupėje, 185 – tarp suaugusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 94 metų. Stebima, kad sergamumas šia infekcija pastaraisiais metais auga. Jo rodiklis 2022 metais siekė 3,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. – 4,7 atvejo.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Jau daugiau nei šimtu kartų šiemet išaugęs sergamumas kokliušu medikams kaip reikiant kelia nerimą. Jei anksčiau tokių vaikų ligoninėje jie išvis nematė, pastaruoju metu stebimas tikras bumas.  Kalbėdamas apie dabartinę situaciją LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius konstatavo, kad dabar stebimas didžiulis sergamumo kokliušu pakilimas.

Per pirmąjį skiepijimo mėnesį – rugsėjį – nuo erkinio encefalito nemokamai pasiskiepijo virš 10 tūkst. 50–55 metų amžiaus gyventojų. „Rugsėjį nuo erkinio encefalito nemokamai pasiskiepijo 10 096 asmenys, priklausantys 50–55 metų amžiaus grupei“, – šią savaitę komentare BNS nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Vilda Bajoriūnienė.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie gripą linkę laikyti įprasta, ne itin pavojinga infekcija. Medikai gi primygtinai griauna tokius įsitikinimus. Vaikų gydytoja Inga Ivaškevičienė įspėja, kad sunkiai gripu suserga ir net nuo jo miršta ir visiškai sveiki vaikai. Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.

Pasaulinė poliomielito diena, minima kiekvienais metais spalio 24-ąją, primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Deja, skiepijimo apimtys Lietuvoje nuo šios ligos turi tendenciją mažėti. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose.

Prasidėjus 2024–2025 m. gripo sezonui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus nedelsti ir nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, taip apsaugant save ir savo artimuosius. Visos Lietuvos gydymo įstaigos jau aprūpintos šiam sezonui skirtomis vakcinomis. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo piką pasiekia gruodžio-vasario mėnesiais.

Jei nematai ligos, atrodo, kad grėsmės nėra ir skiepytis nereikia. Pasak gydytojų, taip galima iš dalies paaiškinti augantį tėvų nenorą skiepyti savo vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų. Vis tik jie perspėja, kad toks mąstymas gali skaudžiai kainuoti, tačiau tuomet laiko atsukti nepavyks. Gydytojai dalinasi, kad štai meningokokinės infekcijos atveju paciento galima netekti ir vos per 12 valandų.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Didžiojoje Britanijoje 53 metų gydytojas bandė nužudyti savo mamos sugyventinį ir sugalvojo neeilinį būdą tai padaryti. Vyras atėjo į mamos namus su peruku, persirengęs slaugytoju, skiepijančiu vakcina nuo COVID-19 ir savo aukai sušvirkštė ne vakciną, o mirtinus nuodus. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje iš balto sedano išlipo 53 m. britų gydytojas Thomas Kwanas su krepšiu rankose. Jis atvyko į savo motinos namus.

Nors susitinkame po intensyvios ir ilgos darbo dienos, vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškutė-Karanauskienė šypsosi. Kaip pasakoja, nors kitąkart ir pavargsta tiek, kad norisi tik išsiverkti, jaučiasi esanti visiškai savo rogėse. Gydytoja sako, kad suaktyvėjusį įvairiausių virusinių ir bakterinių infekcijų sezoną pirmieji labiausiai pajunta būtent pediatrai, nes mažųjų pacientų srautas gerokai išauga.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze. Tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti – didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteiks platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai Lietuvoje gali nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos. NVSC duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.

Nors nuo tam tikrų infekcijų buvome paskiepyti vaikystėje, ne visos vakcinos sukuria apsaugą visam gyvenimui. Be to, medikai stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos. „Nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugusieji, tad reikėtų rimtai susirūpinti“, – pabrėžė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Jau kurį laiką pastebimai augant COVID-19 atvejams imunologė Aurelija Žvirblienė konstatuoja, kad skelbiami skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasak jos, sergančiųjų yra kur kas daugiau, vis tik liga dabar ne visiems vienodai pavojinga. Be to, kitą kartą žmogus klaidingai gali galvoti, kad gyvena sveikai ir jam infekcija negresia. Mokslininkai teigia, kad pasaulyje plinta nauja COVID-19 atmaina XEC ir šį rudenį gali tapti dominuojančia.

Sodų ir daržų sezonui einant pabaigos link, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina per vasarą užaugintas gėrybes sandėliuoti saugiai – nepamiršti darbo pirštinių, esant žaizdoms – jas prižiūrėti, nes net menkai susižeidus nešvariu ar žemėtu aštriu įrankiu, daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant seno surūdijusio vinies, įsipjovus ar įsidūrus, galima užsikrėsti mirtinai pavojinga liga – stablige.

Nuo šių metų rudens gripo skiepai nemokami vaikams nuo dvejų iki septynerių metų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šiol minėti skiepai nemokami buvo tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skaičiuoja, kad kasmet nuo sezoninio gripo pasiskiepydavo apie 2 proc. vaikų. „Du procentai paskiepytų vaikų tikrai nesudaro tos tokios apsaugos nei kitiems, kurie galimai negali skiepytis, nei kad apskritai ta liga neplistų.