Skiepų vengimas – pasirinkimo laisvė ar pavojus visuomenės sveikatai? Šia tema diskutavę Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dr. Gytis Dudas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Inga Ivaškevičienė vieningai sutarė dėl vakcinų vaidmens kontroliuojant pavojingų ligų plitimą. Vis tik privalomos vakcinacijos idėją jie vertino nevienareikšmiškai.
Ar vakcinacija turėtų būti privaloma?
Pasak G. Dudo, mokslininkai daro išvadas stebėdami duomenis, rinkdami informaciją, tačiau ką su tuo reikėtų daryti – tai jau politiniai sprendimai ir visuomenės susitarimo klausimas.
„Man atrodo, argumentų, kodėl skiepyti nuo kai kurių ligų tikrai turėtų būti privaloma, [yra daug]. Visi duomenys vienareikšmiškai rodo, kad tai iš esmės yra pats optimaliausias sprendimas. Aišku, tikrai atsirastų žmonių, kurie su tuo nesutinka.
Ir iš esmės turbūt pagrindinė problema tuomet būtų, kad jeigu mes privalomai skiepijame nuo kažkurių ligų, puikiai suprantame, kad žmonių imuninė sistema yra beprotiškai sudėtingas dalykas, (...) visuomet neišvengiamai susidursime su įvairiomis nepageidaujamomis reakcijomis.
Bet tuo pačiu reikia suprasti, kad alternatyva, kai mes leidžiame neskiepyti, (...) yra persirgimas, kuri akivaizdžiai neša daug didesnes rizikas negu kažkokie šalutiniai reiškiniai nuo skiepijimo. Ir, žinoma, taip pat reikia paminėt, kad yra ligų, nuo kurių paskiepijus pakankamą populiacijos dalį tos ligos išnyksta“, – komentavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslo dvikova“.
Neleidžia neskiepytiems vaikams lankytų ugdymo įstaigų
I. Ivaškevičienė savo ruožtu daugiau palaikė už švietimo kelią.
„Kalbant apie Europą, yra įvairių strategijų, bet didžioji dalis vis dėlto leidžia laisvai pasirinkti. Ir jeigu padarysi vakcinaciją privalomą, net tiems, kurie abejoja, bet labiau kaip ir būtų linkę skiepytis, tiesiog automatiškai, psichologiškai gali būti atmetimo reakcija. Taip sulauksime visiškai priešingo efekto.
Nes ką reiškia privaloma? Ar dabar pastatysi prie kiekvienos šeimos ar daugiabučio laiptinės po policininką, kuris tikrins? Tai yra labai sudėtingi dalykai, ką daro kitos šalys. Tarkim, pavyzdžiui, negali vaikai lankyti kolektyvo ir panašiai, bet tai čia labai platus klausimas, apimantis ne tik sveikatos apsaugos, bet turbūt ir socialinių reikalų ministeriją ir daug labai skirtingų kampų“,
Pasak jos, paradoksalu, tačiau būtent tam tikrų pamirštų ligų sugrįžimas kartais tampa paskatinimu skiepytis.
„Kai atsinaujina, grįžta ligos, žmonės vėl pamato, kur buvo problema, kuri buvo išspręsta. Ir kai ne viskas taip klostosi, matoma, kad liga tikrai nėra tokia lengvutė ir nereikšminga, tuomet tas pasitikėjimas skiepais vėl grįžta. Yra tokių pavyzdžių istorijoje“, – pastebėjo gydytoja.
G. Dudo manymu, būtent toks „kompromisas“, kai skiepų būtų reikalaujama norint lankyti ugdymo įstaigas, galėtų būti optimalus variantas.
Pavojus grįžta dėl jau nugalėtų ligų
I.Ivaškevičienė priminė, kad vienas šviežių pavyzdžių, kai, atrodytų, pamiršta, liga vėl davė žinią apie save, buvo prieš pat COVID-19 pandemiją 2019 m. kilęs tymų protrūkis.
„Tai infekcinė liga, apie kurią mes, klinicistai, jau buvome pamiršę. Jei nustojame skiepyti, aišku, grįžta tam tikros infekcinės ligos. Tai su tymais istorija liūdna dar man ir tuo, kad tymai yra viena iš tų infekcinių ligų, kurią Pasaulio sveikatos organizacija buvo nusprendusi eliminuoti.
Ir buvome labai stipriai pasistūmėję į priekį, daug šalių neregistravo atvejų, bet štai dabar turime, ką turime. Dabar visa Europa iki šiol, kaip sakau, „dega“, tikrai tų atvejų yra daug ir visa tai tik parodo, kad kai nustoji skiepyti, ligos grįžta“, – kalbėjo infektologė.
„Bet tuo pačiu reikia suprasti, kad alternatyva, kai mes leidžiame neskiepyti, (...) yra persirgimas, kuri akivaizdžiai neša daug didesnes rizikas negu kažkokie šalutiniai reiškiniai nuo skiepijimo“, – sakė G. Dudas.
Jos teigimu, prognozuoti, ar artimu metu vėl nekils koks tymų protrūkis, sudėtinga. „Sėdime ant tokios parako statinės kiekvieną dieną ir kiekvieną sezoną, nes matome, kas vyksta aplinkinėse Europos šalyse. Lietuvoje beprotiškai daug neskiepytų vaikų.
Tai nežinome, kas galbūt kitą sezoną laukia, galbūt vėl protrūkis, galbūt ne. Gamta nenuspėjama, jeigu nustojame skiepyti šiandien, tai tik laiko klausimas, kada pamatysim sugrįžtančias ligas“, – komentavo I. Ivaškevičienė.
Ji priminė, kad tymai – ne vienintelė tokia pavojinga infekcija, kurios plitimas gali augti. Taip kyla grėsmė grįžti ir jau oficialiai suvaldytoms ligoms: „Labai daug esame pasiekę su poliomielitu – visas Europos regionas turi vadinamąjį laisvą nuo poliemelito statusą. Tai jeigu skiepijimo aprėptys mažės tokiais tempais kaip iki šiol, tai epidemiologija gali keistis.“
„Didžioji dalis ligų, nuo kurių skiepijame, kurios iš tikrųjų gelbsti gyvybes ir labai reikšmingai prisideda prie tų ligų kontrolės, daugiausia paveikia vaikus, ar ne? Ir tuomet tas pavojus visuomenei iš esmės didžiąja dalimi atsiremia į vaikų mirtingumą, įvairias su tuo susijusias išeitis ir panašiai. (...)
Aišku, į kiekvieną ligą reikia atsižvelgti atskirai, nes, pavyzdžiui, ne su visais atvejais imunitetas bus šimtaprocentinis ir apsaugos visam gyvenimui. Bet minimaliai tarp vaikų tymai, poliomielitas ir kokliušas būtų vienos iš tų pagrindinių ligų, sudarančių didžiausią naštą“, – antrino G. Dudas.
Kodėl žmonės bijo skiepų?
Argumentų, kodėl dalis visuomenės kritiškai vertina skiepus, yra įvairių. Vieni remiasi savo ar artimo rato žmonių jau turėtomis skaudžiomis pasekmėmis sveikatai, kurias sieja su vakcinomis, kiti pasiduoda įvairioms visuomenėje plintančioms teorijoms apie skiepų žalą.
I.Ivaškevičienės manymu, daugelis tėvų yra abejojantys ir jiems paprasčiausiai trūksta informacijos. „Žinote, dabar labai lengva pasiekti įvairius informacijos šaltinius. Nebūtinai jie visi yra kokybiški, daug kas konsultuoja ir su dirbtinu intelektu ir kartais tie klausimai ir atsakymai yra visai geri, bet jie vis tiek neatstoja specialisto ar mokslininko, kuris kaupia žinias begalę metų. (...)
Sakyčiau, ir pandemija neigiamą poveikį padarė požiūriui į skiepus, nes visokių tų etapų buvo, pandemija tikrai buvo sudėtingas etapas ir buvo daug visokių skirtingų pavyzdžių įvairiose šalyse. Daug šalių skirtingai elgiasi, skirtingą politiką ir taktikas taikė. Tai labai norėčiau tikėti, kad tas pamokas išmokom ir jeigu, neduok Dieve, kada vėl reikėtų susidurti su panašiais daly dalykais jau visai kitaip būtų komunikuojami kai kurie dalykai“, – kalbėjo gydytoja.
Jos manymu, dažniausiai skiepais abejojama dėl nerimo, baimės pakenkti: „Su tokiais tėvais galima kalbėti ir jiems paaiškinus, pateikus tam tikrus suprantamus pavyzdžius, tikrai galima atsakyti į visus jiems iškylančius klausimus.“
Sąsajos su autizmu paneigtos
G. Dudas priminė, kad kiaulytės, tymų ir raudonukės (MMR) skiepo sąsajos su autizmu jau buvo paneigtos.
„Čia konkrečiai galime kalbėti apie vieną asmenį Andrew Wakefield, kuris iš esmės išpublikavo tą pagrindinį tyrimą apie tai, kaip būtent šie skiepai sukelia autizmą, kur teismai yra įrodę, kad tai buvo tikra konspiracija tarp įvairių vaikų ir to mokslininko, kad jis iš esmės falsifikuotų duomenis, dėl to jis teismuose susimokėjo.
„Tai nežinome, kas galbūt kitą sezoną laukia, galbūt vėl protrūkis, galbūt ne. Gamta nenuspėjama, jeigu nustojame skiepyti šiandien, tai tik laiko klausimas, kada pamatysim sugrįžtančias ligas“, – įspėjo I. Ivaškevičienė.
Tačiau kiek dėl tos dėl tos tikros inspiracijos po to galėjo mirti vaikų, deja, įstatymai šiuo metu nėra surėdyti taip, kad būtų kažkokia atsakomybė už tą melą. Tai, sakyčiau, būtent ta istorija turbūt yra vienas iš pagrindinių dabartinio antiskiepų judėjimo variklių“, – sakė mokslininkas.
Kada gali būti nerekomenduojama skiepyti?
I.Ivaškevičienė sutiko, kad kitą kartą gali būti objektyvių priežasčių, kodėl vaiko skiepyti negalima.
„Kiekvienas skiepas yra atskira istorija ir negali taip visiškai visko suabsoliutinti. Pavyzdžiui, vienokios kontraindikacijos gali būti skiepyti, pavyzdžiui, rotaviruso vakcina. Tarkime, vaikas gimė su kažkokiomis įgimtomis žarnyno anomalijomis arba yra kitų įvairių būklių, susijusių su žarnynu, kada jo nerekomenduojama skiepyti.
Visai kita istorija būtų kalbant apie MMR vakciną – vaikai, turintys imuninės sistemos sutrikimo, negali būti skiepiami. Taip galėtumėme ir tęsti – nėra taip, kad visus 100 proc. visomis aplinkybėmis būtų galima skiepyti. Tikrai taip nėra, bet gydytojams tai yra gerai žinoma ir jie prieš skirdami kiekvieną vakciną turi įvertinti, ar nėra kontraindikacijų, kaip tą dieną vaikas jaučiasi, ar tikrai galima ir saugu jį skiepyti“, – pabrėžė gydytoja.
Visos laidos įrašo galite klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
