gytis dudas

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Dešimtmečius žinoma – skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių. Tačiau specialistai atvirauja – pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonių abejingumas ir nepasitikėjimas mokslu pagrįstais faktais lemia tragiškas pasekmes. Medicinos srities žinovai perspėja gyventojus nežaisti su savo bei artimųjų gyvybėmis ir pasiskiepyti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkai Gytis Dudas ir Patrickas Pauschas atsidūrė tarp vienuolikos Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijų laimėtojų, antradienį pranešė universitetas. Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

Kinijoje vis labiau plintant koronavirusui, Europos Sąjunga nuo šiol leidžia kiekvienai šaliai pačiai pasirinkti, ko reikalauti iš atvykstančių kinų. Tačiau ragina visas valstybes nares keliautojų iš Kinijos prašyti neigiamų COVID-19 testų arba juos testuoti oro uostuose. Taip pat tirti nuotekas oro uostuose ir įpareigoti kinus dėvėti kaukes. Dalį rekomendacijų žada įgyvendinti ir Lietuva – tiesa, sako, kad kinų oro uostuose netestuos.

Kovą jau bus lygiai trys metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemijos pradžią. Nors bent Lietuvoje jau, atrodo, pandemijos seniai neliko nė kvapo, aktyvi kova su virusu nuslopo toli gražu ne visur. Ar 2023 m. apie pandemiją jau išties galėsime pamiršti? Nuo 2020 m. vasario Lietuvoje trukusi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta šių metų gegužę.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Nors Lietuvoje fiksuojami nauji COVID-19 atvejų rekordai, specialistai ragina į juos žiūrėti be didelių emocijų. Mokslininko Gyčio Dudo teigimu, kol visuomenėje plinta iš omikrono kilę potipiai, dideliam nerimui nėra pagrindo. Kita vertus, jis pažymi, kad mirčių nuo koronaviruso mastas šalyje vis tik nėra priimtinas, todėl ypač artėjant rudeniui gyventojai į apsauginė kaukę neturėtų žiūrėti kaip į kokią bausmę ar gėdą.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.

Rodos, visi pandeminiai suvaržymai liko praeity, bet ar tai reiškia, kad jie nebegrįš? Specialistai konstatuoja, kad nė vienas kol kas negali pasakyti, kokia situacija dėl COVID-19 bus rudenį, tačiau įspėja, kad tai – ne paskutinis virusas, kuris turėtų kelti susirūpinimą.