Gydytojai jai kuris laikas pastebi, kad susirgus atliekant savikontrolės testą namuose šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą jie ne visada „pagauna“. Ypač tai galioja kalbant apie pirmas ligos dienas.
COVID-19 apgauna – užklumpa dvi bangos
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad testo rezultatas gali suklaidinti žmogų ir per anksti grįžti į socialinį gyvenimą.
„Panašu, kad COVID-19 šiais metais turi tokią įdomybę, kad pačiomis pirmomis dienomis atlikus greitąjį antigeno testą, jis neparodo teigiamo atsakymo. Tad žmonės dažnai gauna klaidingai neigiamą atsakymą ir gal kiek atsipalaiduoja, lengviau gyvena.
Matome, kad ir pats virusas turi tokią savybę, kad apie 2–3 ligos parą ženkliai pagerėja ir žmonės tarsi atsipalaiduoja, gal kažkur išeina į lauką ir pradeda savo veiklas. Ir tada būna antra sergamumo, tarsi atkritimo banga“, – komentavo šeimos gydytoja.
Ji pridūrė, kad tokiais atvejais taip pat negalima atmesti to, kad galima susirgti ir keliomis infekcijomis vienu metu.
„Tai pasunkina žmogaus būklę, ypač kalbant apie vaikus“, – sakė R. Isevičienė.
Nesistebėti, kodėl serga visa šeima, o testas kažkam – neigiamas
Pasak šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, dėl šių priežasčių nereikėtų stebėtis, kad susirgus visai šeimai testo rezultatai būna skirtingi.
„Kai kurie pacientai sako, kad nors ir jaučia simptomus, tačiau teigiamą testą pamatė tik iš ketvirto karto. Visa tai priklauso nuo to, kokį kiekį viruso gavo žmogus, kiek viruso jau yra prisidauginę nosies gleivinėje. Būna, kad vienodus simptomus jaučia keli vienos šeimos nariai, nors tik vieno jų testas teigiamas.
Panašu, kad COVID-19 šiais metais turi tokią įdomybę, kad pačiomis pirmomis dienomis atlikus greitąjį antigeno testą, jis neparodo teigiamo atsakymo. Tad žmonės dažnai gauna klaidingai neigiamą atsakymą ir gal kiek atsipalaiduoja, lengviau gyvena.
Taip gali nutikti ir dėl netinkamo testo atlikimo, tačiau svarbu suprasti, kad jeigu bent vienam žmogui testas parodo koronavirusą, o kitiems pasireiškia panaši simptomatika, tačiau testai neigiami – labai tikėtina, kad serga visi kartu gyvenantys šeimos nariai“, – pranešime spaudai yra pastebėjusi gydytoja.
Problema – netinkamai atliekamas COVID-19 testas?
Kita vertus, pastebima, kad tokios ypatybės priežastis gali būti ir paprasčiausiai netinkamai atliekamas testas.
VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusų tyrinėtojas Gytis Dudas, paklaustas, ar pastebima kažkokių viruso savybių, dėl kurių jis tokių savikontrolės testų galėtų būti prasčiau „pagaunamas“, teigė, kad greičiausiai šuo pakastas kitur.
„Mokslinėje literatūroje tikrai nėra tekę girdėti kažko panašaus, kad dabar testai būtų mažiau jautrūs dabar plintančios atmainos. Iš kur, įtariu, yra atsiradusi ši istorija, pirmiausia greičiausiai yra kalbama apie greituosius antigeno testus, kurie ieško viruso baltymų. Vienas dalykas, jie savaime nėra labai jautrūs, tai jei jis yra neigiamas, gali būti klaidingai neigiamas. Ir dažniausiai, jei jis yra teigiamas, užtikrintai būna teigiamas.
Kitas dalykas, gali būti, kad klaidingai neigiami testo rezultatai gali būti dėl to, kad mėginys yra netinkamai paimtas. Ypač jei jis imamas iš nosies, puikiai žinoma žmogiškoji klaida, kai ne per giliai įkišama ir panašiai“, – aiškino mokslininkas.
Pasiteiravus, ar pats dabar plintanti koronaviruso atmaina pasižymėtų kažkokiais išskirtiniais simptomais, G. Dudas kažko ypatingo nebuvo linkęs išskirti.
„Sergant nemaža dalis simptomų yra mūsų paties kūno reakcija į sutiktą svetimkūnį. Ir žinant, kad apskritai visų RNR virusų infekcijų simptomai yra labai panašūs, man kyla abejonių, ar vieną kažkokį simptomą būtų galima diagnozuoti. Pandemijos pradžioje tokie simptomai kaip uoslės praradimas buvo labai akivaizdus dalykas. Šiais laikais tikrai nesiryžčiau diagnozuoti vien iš turimų simptomų“, – kalbėjo virusų tyrinėtojas.
Epideminis sergamumo lygis – 30 savivaldybių
Portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu ypač daugėja sergančiųjų koronavirusu, kurio simptomai dažnai būna panašūs į gripo. Praėjusią savaitę 30-yje savivaldybių buvo registruotas epideminis sergamumo lygis, tai yra peržengė 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Tačiau iki šiol nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Kaip pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstove Greta Gargasienė, susirgimai COVID-19 sudarė apie 16 proc. nuo visų registruotų kvėpavimo takų infekcijų, gripas – apie 2 proc.
Visa kita slepiasi po nediagnozuotais, tai yra laboratoriškai nepatvirtintais atvejais. Šiuo metu kovidu sergančiųjų yra daugiau lyginant su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis“, – kalbėjo ji TV3 Žinių studijoje.
Didžiausias sergamumas 50-ąją metų savaitę registruotas Vilniaus mieste ir rajone, taip pat Šiaulių mieste.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 26 asmenys: 17 vaikų ir devyni suaugusieji. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomas vienas asmuo.
Arūnas Dulkys įvertino sparčiai augantį COVID-19 susirgimų skaičių Lietuvoje: atskleidė, ar bus ribojimai:
