Štai paskutiniais naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje liepą fiksuota daugiau nei ankstesniais metų mėnesiais kokliušo atvejų.
Kokliušas – vis dar aktuali sveikatos problema
Kaip rodo statistiniai duomenys, liepą fiksuoti 24 kokliušo atvejai, tad, lyginant su kitais šių metų mėnesiais, tai būtų kelis kartus daugiau. Pavyzdžiui, birželio, gegužės, balandžio mėnesiais buvo registruota nuo 6 iki 8 susirgimų.
Iš susirgusiųjų liepą 13 buvo vaikai iki 3 metų amžiaus, 4 atvejai 4–6 metų amžiaus grupėje, dar 6 buvo 10–14 metų paaugliai ir vienas suaugęs asmuo. Nors NVSC specialistai ramina, kad bendrai Lietuvoje nėra fiksuojama sergamumo kokliušu padidėjimo, akivaizdu, kad kokliušas išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema.
„Remdamiesi turimais kokliušo sergamumo duomenimis, šiais metais nefiksuojame kokliušo susirgimų padidėjimo. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas kokliušu Lietuvoje reikšmingai sumažėjo“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė įstaiga.
Tačiau jei iki 2023 m. sergamumas kokliušu nuosekliai mažėjo, 2024 m. situacija reikšmingai pablogėjo. Tais metais sergamumo kokliušu kreivė staiga šoktelėjo į viršų ir pasiekė daugelį metų nematytus rodiklius.
„Iš viso 2024 m. užregistruoti 898 kokliušo atvejai (31,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Nors 2025 m. sergamumas sumažėjo – registruoti 188 atvejai (6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), jis vis dar išlieka pakankamai aukštas.
Palyginimui, 2024 m., ES / EEE šalyse sergamumo rodiklis išaugo iki 54,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir buvo daugiau nei aštuonis kartus didesnis nei 2023 m. (6,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) bei 78 kartus didesnis nei 2022 m. (0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų)“, – komentavo NVSC.
Lietuvoje 2026 m. iki rugsėjo 1 d. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 89 kokliušo atvejai. Didžiausias sergamumas registruojamas didžiosiose apskrityse Vilniuje, Kaune.
Kokliušas pavojingiausias patiems mažiausiems
Nors sergamumas kokliušu dar nėra visiškai nukritęs į žemumas, gydytojai džiaugiasi, kad sunkiai sergančiųjų tenka išvysti vis mažiau.
„Prieš kelis metus turėjome didelį sergamumo kokliušu pakilimą, bet dabar nieko panašaus nėra. Bent jau šiuo metu tokių būklių, kurios galėtų būti panašios į kokliušą, pakilimo nematome“, – sakė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
„Turbūt tie atvejai fiksuojami ambulatoriškai, nes bent sunkesnių atvejų stacionare nepasitaikė“, – jai antrino ir LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.
I. Ivaškevičienės aiškinimu, ligos eigos sunkumas įprastai priklauso nuo to, kokio amžiaus asmuo suserga. „Įprastai sunkiausiai serga patys mažiausi vaikai. O jau vyresni, paaugliai, serga ganėtinai lengvai – jie tiesiog labai ilgai kosti ir tada gydytojai ambulatoriškai pradeda ieškoti priežasčių. Ir vienas iš variantų gali būti, kad tuomet diagnozuojamas kokliušas.
Tokiais atvejais, kai jie serga ganėtinai lengvai, dažniausiai iki ligoninės jie neatkeliauja. Tačiau jei serga mažiukai, ypač iki šešių mėnesių ar metų, paprastai jie serga sunkiau.
Paprastai jie atkeliauja iki trečio lygio ligoninės, nes tai yra infekcinė užkrečiamoji liga, tokie pacientai turi būti izoliuoti. Džiugu, kad ilgiau nei pusmetį jau neturėjome nė vieno tokio atvejo“, – kalbėjo vaikų gydytoja.
Gali užtekti vienos kibirkšties
Vis tik pašnekovė įspėjo, kad „užsiliūliuoti“ nereikėtų, nes rizika plisti skiepais valdomoms ligoms yra didžiulė. Pasak gydytojos, neužtikrinant reikiamų skiepijimo apimčių užsikrėtimo rizika gerokai išauga.
„Skiepų apimtys nedidėja. O kuo mažiau skiepijama, tuo daugiau gali būti šios ar kitų ligų protrūkių“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, ypač grėsminga situacija yra su tymais. „Jeigu pasižiūrėsime NVSC ataskaitas, tymų atvejai vis yra registruojami. Nors pastaruoju metu jų neturėjome, buvo keli atvejai Kaune, tai stebėjome, kas čia dėsis Vilniuje, bet, laimei, susirgimai nepasipylė.
Bet, kalbant apie tymus, gyvename lyg sausame miške, kai mažiausia žiežirba gali sukelti didelį gaisrą. Skiepijimo apimtys stipriai mažėja ir taip kasmet atsiranda nauja imlių vaikų imtis. Tai tikrai bet kada tas gali įvykti“, – įspėjo vaikų gydytoja.
Situaciją ypač komplikuoja ir aplinkinių šalių situacija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių iki 2026 metų balandžio 30 dienos Europoje buvo užregistruoti 3,7 tūkst. tymų atvejų. Daugiausiai atvejų fiksuojama Bulgarijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2024 metais pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Daugiausia – neskiepyti arba nepilnai paskiepyti vaikai iki penkerių metų. Šiemet tymų protrūkis fiksuotas ir kaimyninėje Latvijoje.
„Kai matai, kas dedasi aplinkui, tai tik didina nerimą. Nes kai buvo 2019 m. metų protrūkis, tai irgi taip buvo, kad pirmiausia, kaip me sakome, „degė“ visa Europa, kol galiausiai „gaisras“ pasiekė ir Lietuvą.
„Bet, kalbant apie tymus, gyvename lyg sausame miške, kai mažiausia žiežirba gali sukelti didelį gaisrą“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Tai niekada nežinai, kada bus ta diena X ar kaip ją pavadintume. Sąlyginai dabar turime stabilią situaciją, galime džiaugtis, bet niekada nežinome, su kuo galime susidurti“, – sakė I. Ivaškevičienė.
NVSC duomenimis, per pirmus 7 šių metų mėnesius Lietuvoje registruota 10 tymų atvejų. Pernai 11 atvejų buvo užregistruota per visus metus.
Gydant neskiepytus vaikus – daugiau iššūkių
Ji priminė, kad dar viena iš skiepais valdomų ligų – raudonukė. Nors ligos atvejai pavieniai, susirgimas ypač pavojingas nėščiosioms:
„Raudonukė iš principo nėra sunki liga, bet ji labai pavojinga nėščiosioms – gresia apsigimimai, persileidimas ir pan. Iš esmės dėl šios priežasties ją labiausiai ir monitoruojame. Jeigu vaiko imuninė sistema normali, tai jam nėra sunki infekcinė liga.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tėvams neretai gali klaidingai atrodyti, jog nepaskiepijus vaiko nieko ir nenutiko. Tačiau auganti tokių vaikų imtis kelia riziką ateityje – įvykus protrūkiui liga būtų platinama kur kas sparčiau.
„Skyriuje vis pasitaiko neskiepytų vaikų ir tada diferencinė diagnostika, pavyzdžiui, priežasčių, dėl ko tas neskiepytas vaikas gali karščiuoti, sąrašas labai stipriai prasiplečia.
Tada jie dažniausiai gauna daug platesnio spektro antibiotikus, nes turime „padengti“ daug skirtingų sukėlėjų. Tokiais atvejai susiduriame su daug daugiau iššūkių“.
Gydytoja taip pat apgailestavo, kad neskubama skiepytis ir nuo rotaviruso. „Tai truputį liūdina – nepaisant turimos profilaktikos, į skyrių vis tiek patenka sergantieji rotavirusine infekcija.
Aišku, vasara ne rotaviruso sezonas, bet pavasarį tikrai turėjome nemažai vaikų, kurie buvo neskiepyti, sirgo ir gydėsi ligoninėje. Tai tikrai apmaudu, nes tokių epizodų būtų galima išvengti“, – pastebėjo I. Ivaškevičienė.
Šiuo metu idealus metas pasitikrinti skiepų kalendorių
Gydytoja pasakojo, kad pastaruoju metu vasarą dominavo žarnyno infekcijos: „Vasarą labai padaugėja bakterinio žarnyno infekcijų, tikrai nemažai turėjome kampilobakteriozių ir jos iki šiol dar tęsiasi.
Bet dabar ant nosies – kvėpavimo takų infekcijų sezonas. Jau rugsėjis, vėsta orai, vaikai grįžo į kolektyvus, manau, ilgai netruks, kai sergamumas išaugs. Taip būna kiekvienais metais.“
Kol neprasidėjo peršalimo ligų sezonas, pašnekovė patarė tėveliams būtinai įsivertinti, ar vaikai yra paskiepyti pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.
„Kai sergamumas infekcinėmis ligomis yra stipriai sumažėjęs, dabar tobulas laikas persižiūrėti, ar tikrai visi skiepai atlikti, ar viskas yra taip, kaip reikia pagal kalendorių“, – patarė I. Ivaškevičienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
