Sveikatos specialistai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl grįžtančių pavojingų infekcinių ligų, apie kurias anksčiau daugiau girdėta tik iš vadovėlių.
Pavyzdžiui, jei 2023 m. Lietuvoje buvo fiksuoti tik 7 kokliušo atvejai, jau po metų sergamumas šoktelėjo beveik iki 900 atvejų. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys, pernai fiksuoti 188 susirgimai kokliušu. Susirgusiųjų kiaulyte (epideminiu parotitu) 2023 m. buvo vos 11, 2024 m. – 47, 2025 m. – 32. Pastaruosius porą metų vis nustatoma ir viena kita dešimtis susirgimų tymais.
Nors infekcinių ligų plitimo ypatumams įtakos turėjo tiek COVID-19 pandemijos metu taikyta griežta izoliacija, tiek natūralūs infekcijoms būdingi didesni sergamumo pakilimai, medikai įspėja dėl augančios tylios grėsmės.
Vaikų infekcinių ligų gydytoja, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. I. Ivaškevičienė įspėjo, kad drastiškai mažėjant vaikų skiepijimo apimtims didėja įvairioms infekcijoms atsparios visuomenės dalies grupė. Todėl įsiplieksti gaisrui kitą kartą gali pakakti vienos kibirkšties.
Dėl tymų sėdime lyg ant parako statinės
Pasak pašnekovės, visų pirma labiausiai lyg ant parako statinės sėdime dėl tymų situacijos. „Iš tikrųjų dėl tymų kyla daugiausiai nerimo, nes yra labai sumažėjusios skiepijimo aprėptys Lietuvoje ir jos toliau mažėja. Tokiu būdu didiname infekcijai imlios visuomenės dalį. Kuo daugiau imlių žmonių, tuo rizika didesnė. Kol kas, laimei, po 2019 metų didesnių protrūkių nėra įvykę, bet niekada negalime prognozuoti, kas bus rytoj.
Kas yra gerai, kalbant apie infekcines ligas, tarp jų – ir tymus, kad jau žengiame į tą metų laiką, kai daugiau laiko praleidžiame lauke, nebe tiek būname patalpose. Tada plisti infekcijoms žymiai sudėtingiau, nes mažėja perdavimo rizika.
Bet kas bus rudenį, žiemą? Čia visąlaik yra lyg loterija – gal ir nieko nebus, bet turime turėti omenyje, kad kasmet auginame imlios visuomenės dalį. Tad gali užtekti kelių sergančių asmenų ir galime turėti tikrai labai didelį protrūkį“, – kalbėjo gydytoja.
Vienam – „tik“ varginantis kosulys, kitam – mirtinas pavojus
I. Ivaškevičienės pastebėjimu, natūralu, kad mažėjant skiepijimo apimtims didėja ir kitų ligų – kokliušo, kiaulytės (epideminio parotito), raudonukės – rizika.
„Kalbant apie šias infekcijas, skiepijimo aprėptys taip pat nėra džiuginančios ir nėra pakankamos. Tad vėlgi turime daugiau žmonių, kurie yra imlūs kokliušui. Ką neseniai matėme – buvo kokliušo protrūkis, jis dabar nuslūgo, diagnozuojame tik pavienius atvejus.
Bet kada bus kita banga, labai sunku pasakyti. Svarbu suprasti, kad turime žmonių, kurie yra imlūs kokliušui ir jie nėra apsaugoti. Taigi vėlgi tai yra kaip loterijos bilietas“, – pastebėjo gydytoja.
Pasak jos, šiomis infekcijomis, jeigu neturi imuniteto, gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės. Skirtumas tik tas, kiek sunki gali būti liga.
„Čia visąlaik yra lyg loterija – gal ir nieko nebus, bet turime turėti omenyje, kad kasmet auginame imlios visuomenės dalį. Tad gali užtekti kelių sergančių asmenų ir galime turėti tikrai labai didelį protrūkį.“
„Pavyzdžiui, paaugliai irgi dažnai serga kokliušu, tačiau jiems ši liga nėra tokia pavojinga kaip mažesniems vaikams. Tačiau jiems būdingas varginantis užsitęsęs kosulys. Kokią antrą savaitę tėvai jau ima galvoti, kad čia kažkas negerai, bet iš principo bendra susirgusiojo savijauta nėra bloga, jie tiesiog ilgai kosti. Bet kas tada atsitinka – jie platina infekciją kitiems.
Ir būna didelė problema, jeigu jie užkrečia mažus vaikus – pavyzdžiui, šešių mėnesių broliuką ar sesutę. O kokliušas kūdikiams iki metų, ypač – iki pirmų šešių gyvenimo mėnesių yra labai pavojinga liga, kuri gali būti mirtina. Tuo metu paaugliams ir suaugusiesiems ši liga dažniausiai tik labai nemaloni – net sakoma, kad tai „100 dienų liga“, nes kosulys gali tęstis labai ilgai. Būna, kad kosėjama iki vėmimo“, – pasakojo I. Ivaškevičienė.
Suaugusieji turi galimybę revakcinuotis nemokamai
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad skiepai būtini ne tik pačiam vaikui apsaugoti, bet ir jautresnes grupes, pavyzdžiui, nėščiąsias. Joms ypač rizikinga užsikrėsti raudonuke, nes infekcija gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus apsigimimus.
„Pasaulio sveikatos organizacija registruoja įgimtos raudonukės sindromo atvejus – apie juos turi pranešti kiekviena šalis. Lietuvoje jau daug metų tokie atvejai neregistruojami, tai yra labai gerai, bet norėtųsi tą situaciją išlaikyti.
Tam ir svarbios pakankamos skiepijimo apimtys. Jeigu vaikai dabar nėra paskiepijami, laikui bėgant tos neskiepytos mergaitės užaugs, ir tada bus klausimas, ar jos turės imunitetą. Taigi tai tampa ilgalaike problema. Nes būdamas vaiku žmogus gali būti nepaskiepytas ir net nežinoti, turi imunitetą ar ne. Tai išties kelia didelį susirūpinimą“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Gydytojos pastebėjimu, dažnai girdimas tėvų argumentas, kad jie neskiepija vaikų, nes tų ligų nemato: „Tačiau taip galvoti rizikinga. Nes jei dabar gali atrodyti, kad viskas ramu, situacija gali greitai pasikeisti.“
Pašnekovė priminė, kad štai neseniai kaimyninėje Latvijoje fiksuoti difterijos atvejai. Deja, vienas vaikas, kuris nebuvo paskiepytas, mirė.
„Nors latviai lyg ir daugiau skiepijasi negu lietuviai, bet štai irgi susidūrė su problema. Šiaip nereikia pamiršti, kad skiepai nuo difterijos ir stabligės nemokamai kas 10 metų pas mus yra prieinami ir suaugusiems. Bet tikrai labai mažai kas iš suaugusiųjų pasinaudoja revakcinacijos galimybe“, – konstatavo gydytoja.
Sublogavo pakeliui iš darželio ir iškart – į priėmimą
Prakalbus apie darbo kasdienybę ir didelį tėvų susirūpinimą staiga susirgus vaikui, gydytoja pastebėjo, kad tokia reakcija yra visiškai normali.
„Įprastai jaučiame į priėmimą atvykstančiųjų padidėjimą ypač po savaitgalio, kai šeimos gydytojai nedirba arba dirba nepilnu režimu. Aišku, su mažais vaikais yra taip, kad jų būklė, būna, labai greitai blogėja, bet jeigu suteiki pagalbą, ji lygiai taip pat greitai ir gerėja“, – pastebėjo gydytoja.
Vis tik ji neslėpė, kad kartais susirūpinimas būna kiek perdėtas: „Būna atvejų, kai atvykstama labai greitai, vos tik vaikui susirgus. Tada liga dar nebūna atsiskleidusi ir gydytojams sunku nuspėti, kaip situacija vystysis toliau. Susirgus vaikui visuomet rekomenduojama stebėti jo būklę ir į medikus kreiptis atsiradus nerimą keliančių simptomų ar užsitęsus ligos eigai.
Kartais būna istorijų, kad vaikas apsivėmė važiuojant pakeliui iš darželio ir iškart jį atvežė į priėmimą. O jis gal pervargęs, susijaudinęs, jį tiesiog užsupo...“ – sakė specialistė.
Pasak pašnekovės, atvejai, kai vėluojama atvykti į ligoninę, pasitaiko labai retai: „Visuomenės švietimas tikrai gerėja, patys žmonės daug skaito, domisi.“
Pavojaus signalai, kad vaikui skubiai reikia pagalbos
Pasak gydytojas, karščiavimas pats savaime nebūtinai reiškia sunkią ligą, bet labai svarbu stebėti bendrą vaiko būklę. „Raudonos vėliavėlės“, kad jau reikia skubėti į priėmimo skyrių būtų stebimas vaiko vangumas, neįprastas elgesys.
„Apie ligą signalizuotų, jei vaikas guli vangus, apatiškas, nieko nenori, nesikelia, karščiuoja. Arba, priešingai, kai kuriais atvejais, ypač jeigu kalbame apie kūdikius, jis gali tapti neįtikėtinai neramus, labai keistai verkti, būti labai dirglus.
Kitas svarbus simptomas – nenormalus kvėpavimas, jei vaikas labai dažnai kvėpuoja, įtraukia tarpšonkaulius, matomos pastangos kvėpuojant, ieškoma kažkokios pozos, kad būtų lengviau kvėpuoti. Pavojaus ženklas, jei vaikas pasidaro labai blyškus arba pilkas, melsvas – pasikeitusi odos spalva atspindi širdies darbą. Šiaip mamos dažnai turi nuojautą ir supratimą, kad su vaiku jau kažkas negerai ir reikia pagalbos“, – vardijo vaikų gydytoja.
„Pavyzdžiui, šiemet dar nežinome, kaip bus, bet įprastai pavasarį sulaukiame B tipo gripo. Dabar buvo užregistruoti pavieniai atvejai ir bent jau kol kas protrūkio ar sergamumo padidėjimo nematome. Tačiau galbūt po poros savaičių sakysime, kad matome labai daug gripo B.“
Nors karščiavimas savaime nėra signalas iškart skubėti į priėmimo skyrių, gydytoja priminė, kad iš tiesų niekada negali žinoti, kokia eiga vystysis viena ar kita virusinė infekcija.
„Tačiau karščiavimas su hemoraginiu bėrimu jau yra ypač grėsminga kombinacija. Šis bėrimas gali rodyti mirtinai pavojingą meninkogokinę infekciją – tokiu atveju būtina kreiptis į medikus“, – sakė gydytoja ir priminė, kad tokį bėrimą galima patikrinti stiklinės metodu – ją pridėjus ir paspaudus bėrimai odoje nenyksta taip, kaip būna mėlynės atveju.
Tik esant meningokokinei infekcijai šie bėrima gali būti labai smulkūs, siekiantys vos 2–3 mm, tarsi taškeliai, kurie vėliau gali plisti, didėti ar susilieti į dideles kraujosruvas.
Gydytoja pabrėžė, kad vaikui karščiuojant dėl bet kokios infekcijos labai svarbu užtikrinti, kad būtų geriama pakankamai skysčių, tačiau ne saldžių gėrimų ar limonado, o paprasto vandens arba elektrolitų. „Jei yra pakankamai skysčių, labai dažnu atveju galima išvengti vykimo į ligoninės priėmimo skyrių“, – pastebėjo gydytoja.
Paklausta, galbūt pastebi kokių neįprastų tėvų taikomų gydymo būdų, gydytoja pasakojo, kad galbūt anksčiau pasitaikydavo, kad tėvai duodavo gerti kokakolos. „Maždaug galvojo, kad čia skystis, bet tai tikrai nepadeda, o dažnai ir pakenkia, ypoč jeigu yra žarnyno infekcija“, – sakė vaikų gydytoja.
Dar gali padidėti sergamumas B tipo gripu
Kalbėdama apie žiemos metu intensyviausiai plintančias infekcijas, gydytoja pasakojo, kad ką tik kaip reikiant šėlę gripo ir kiti virusai jau nuslopo. „Praktiškai pasitaiko tik jau pavieniai gripo atvejai. Tiesa, visai neseniai išgyvenome rimtą respiracinio sincitinio viruso (RSV) infekcijos pakilimą. Šis virusas dažniausiai pavojingiausias kūdikiams, patiems mažiausiems vaikams iki 2 metų.
Kai serga patys mažiausieji, viskas sudėtingiau, sunkiau, ilgiau. Tačiau, laimei, šis RSV pakilimas jau irgi slopsta. Aišku, kaip visada vienos ar kitos žarnyno infekcijos neužleidžia savo pozicijų“, – sakė vaikų gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad apskritai sergamumas infekcinės ligos dažnai „banguoja“ – tas pats gripas vienais metais sukelia didesnę, kitais – mažesnę bangą.
„Pavyzdžiui, šiemet dar nežinome, kaip bus, bet įprastai pavasarį sulaukiame B tipo gripo. Dabar buvo užregistruoti pavieniai atvejai ir bent jau kol kas protrūkio ar sergamumo padidėjimo nematome. Tačiau galbūt po poros savaičių sakysime, kad matome labai daug gripo B. Jis natūraliai sezoniškai plinta tokiu metu, bet nebūtinai kiekvienais metais ta banga turi būti labai didelė.
Grįžtant prie RSV infekcijos, yra žinoma, kad ji „banguoja“ maždaug kas 3–4 metus. Tai reiškia, kad kas trejus metus sergamumas gali būti labai didelis. Bet gamta yra nenuspėjama, sunku nusakyti, kas bus. Vienais metais, žiūrėk, labai daug gripo, kitais metais – RSV, dar kitais – kažkokia kita infekcija“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
