Kaip skelbia Respublikinė Klaipėdos ligoninė, šios būklės šiuo metu gydomos moderniais metodais – lazerinėmis operacijomis, kurios taikomos tuomet, kai nustatomas venų vožtuvų nepakankamumas ir yra realūs simptomai.
„Tai nėra kosmetinė procedūra – tai funkcinio sutrikimo gydymas, leidžiantis atkurti normalią kraujotaką ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – socialiniame tinkle rašė gydymo įstaiga.
Operacijos nuo liepos 1 d. gali būti apribotos
Pasak jis, svarbu tai, kad šiuo metu sveikatos sistemoje svarstomi pokyčiai gali reikšmingai apriboti šių operacijų prieinamumą. Yra didelė tikimybė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. lazerinės kojų venų operacijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus kompensuojamos tik pažengusiose ligos stadijose.
„Tai reiškia, kad pacientai, kurie šiandien dar gali būti gydomi laiku – nelaukiant komplikacijų – ateityje gali susidurti su situacija, kai gydymas taps prieinamas tik mokamame sektoriuje arba tik ligai stipriai progresavus.
Todėl jeigu jaučiate venų ligai būdingus simptomus, verta nedelsti ir registruotis gydytojo konsultacijai. Ankstyvas įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo laiką ir būdą. Venų ligos nėra tik išvaizdos klausimas. Tai – sveikatos sprendimai, kuriuos verta priimti laiku“, – pabrėžiama ligoninės įraše socialiniame tinkle.
Venų varikozė – ne vien „trumpo sijono reikalai“
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama tvarka dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo tarp gydytojų sukėlė didžiulį susirūpinimą. Gydytojai chirurgai nuogąstavo, kad dėl siūlomų naujų sąlygų dienos chirurgijos paslaugoms grėstų tiek galima didelė žala pacientams, tiek PSDF biudžetui.
Nors kolonoskopijas atliekantys chirurgai išsikovojo, kad liktų galioti dabartinė tvarka ir aptiktus polipus būtų galima pašalinti procedūros metu ir antrinio lygio gydymo įstaigoje, kojų venų operacijas atliekantiems gydytojams dar reikia pasistengti ministerijai pagrįsti jų poreikį.
Kraujagyslių chirurgo Pauliaus Mocevičiaus, giliųjų venų varikozė – itin paplitusi liga, o dabar pagal ministerijos užmojus numatyta, kad didžioji dalis – 70–80 proc. venų operacijų pagal naujus kriterijus būtų išbraukiama iš PSDF finansavimo.
„Tai – užleisti pacientai, kurie jau ateina praktiškai su besiformuojančiomis opomis. Mano galva, tai yra absoliučiai neteisinga pacientų požiūriu. Ligą reikia gydyti tada, kada ji yra dar neįsisenėjusi, nes tai yra didelė dalis darbingo amžiaus žmonių, didelė dalis moterų, kurios yra po nėštumo, dėl genetiškai paveldimų dalykų žmones vargina ši patologija. (...) Tai taip pasakyti, kad su šita liga viskas gerai, kol tau nėra žaizdų ir opų, mano manymu, yra visiškai neteisinga“, – prieš kurį laiką Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Jis priminė, kad prieš keletą metų panaši tvarka įvesta Latvijoje. „Ligonių kasa lygiai taip pat nusprendė apskritai nebefinansuoti venų operacijų. Tai buvo naudinga tiktai kraujagyslių chirurgams, kurie dirba privačiam sektoriuje. Tiesą sakant, jie tikrai tapo milijonieriai, o paprasti žmonės nuo to tiktai kenčia.
Tai negali šitaip būti, kad mes savo šalyje nebegalėsim užtikrinti finansavimo būtent tokioms ligoms. Yra daugybė žmonių, kurie ateina su tromboze. Tai yra čia giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos pavojus. Vakar turėjau pacientą, kuris pasakė, kad artima giminaitė devintą mėnesį nėščia numirė nuo plaučių embolijos. Tai negalima sakyti, kad tai yra kosmetika ir tik trumpo sijono reikalai ir to nebūtina gydyti“, – teigė chirurgas.
Paslaugų apimtys augo sparčiau nei finansavimas
Primename, kad pastaraisiais metais stipriai išaugus dienos chirurgijos paslaugų mastams Valstybinė ligonių kasa (VLK) dar pernai paskelbė kiek „pristabdanti arklius“. Nors dar ką tik ši sritis laikyta prioritetine ir skatinta aktyviai vystyti, paskelbta, kad bus apmokama ne už visas viršsutartines dienos chirurgijos paslaugas.
„Šiemet jau buvo pokalbiai apie tai, kad visiems nukabo vokai, atsiknojo ausys ir išsiplėtė venos. Tai iš tikrųjų dienos stacionare vien operacijų atliekama beveik 18 tūkst. Kai prieš 3–4 metus norėjome paskatinti dienos chirurgiją, tarifas (1200 eurų) buvo padarytas šiek tiek per didelis.
Gerai, kad tai paskatino migraciją iš stacionaro į dienos chirurgiją, bet pakeliui, mums atrodo, susikūrė nelabai reikalingų ir pusiau kosmetinių operacijų“, – apibendrindamas situaciją dar rudenį Seime kalbėjo VLK direktorius Gytis Bendorius.
Pasak SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorės Odetos Vitkūnienės, dienos chirurgijos paslaugų apimtys augo taip sparčiai, kad finansavimas iš paskos nespėja.
„Kalbant apie dienos chirurgijos finansavimą iš PSDF biudžeto, matome, kad 2020 metais dėl pandemijos buvo paslaugų susitraukimas ir stabdymas. Tačiau 2025 metais jau suteikta daugiau nei 174 tūkst. operacijų, o kasmetinis dienos chirurgijos paslaugų augimas siekia apie 13–14 proc.
Dienos chirurgijos finansavimas augo sparčiau nei pats PSDF biudžetas. Pavyzdžiui, 2024 metais dienos chirurgijai teko 27,1 proc. finansavimo, o PSDF biudžetas vidutiniškai augo apie 9 proc. per metus. Vertinant paslaugų pasiskirstymą tarp viešųjų ir privačių įstaigų, apie 80 proc. rinkos sudaro viešosios įstaigos ir apie 20 proc. – privačios“, – apžvelgdama situaciją posėdyje aiškino ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
