Pastaraisiais metais stipriai išaugus dienos chirurgijos paslaugų mastams Valstybinė ligonių kasa (VLK) dar pernai paskelbė kiek „pristabdanti arklius“. Nors dar ką tik ši sritis laikyta prioritetine ir skatinta aktyviai vystyti, paskelbta, kad bus apmokama ne už visas viršsutartines dienos chirurgijos paslaugas.
„Šiemet jau buvo pokalbiai apie tai, kad visiems nukabo vokai, atsiknojo ausys ir išsiplėtė venos. Tai iš tikrųjų dienos stacionare vien operacijų atliekama beveik 18 tūkst. Kai prieš 3–4 metus norėjome paskatinti dienos chirurgiją, tarifas (1200 eurų) buvo padarytas šiek tiek per didelis.
Gerai, kad tai paskatino migraciją iš stacionaro į dienos chirurgiją, bet pakeliui, mums atrodo, susikūrė nelabai reikalingų ir pusiau kosmetinių operacijų“, – apibendrindamas situaciją dar rudenį Seime kalbėjo VLK direktorius Gytis Bendorius.
Paskutiniais duomenimis, iš viso praėjusiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų.
Kaip patikslino SAM Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, dienos chirurgijos paslaugų apimtis buvo siekiama padidinti iki 2030 metų 30 proc.
„Ką turime šiandien? Tikslas, kuris buvo iškeltas iki 2030 metų, jau yra pasiektas – 45 proc. Tai reiškia, kad net viršijame strateginiuose dokumentuose numatytus siekius. Todėl natūralu, kad šiandien kalbame apie tai, kaip patenkinti papildomą poreikį“, – sakė ji trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Pribloškė nauji siūlymai – mato grėsmes pacientams
Dalis ypač rajonų gydymo įstaigų vadovų kritikavo, kad tokia tvarka nėra teisinga – dėl to gali ne tik nukentėti pacientai, bet ir kilti finansinių problemų.
Tačiau naują nerimą pasėjo SAM ruošiami dienos chirurgijos tvarkos pakeitimai. Priešpaskutinę 2025 m. dieną registruotame įsakymo projekte gydytojai įžvelgia grėsmingas pasekmes galinčių sukelti pakeitimų.
Posėdžio metu pasisakęs gydytojas chirurgas gastroenterologas Justinas Birutis pabrėžė dirbantis ir antrinio, ir tretinio lygio paslaugas teikiančiose įstaigose ir mato galimą didelę žalą pacientams, jei dabar paruošti pakeitimai įsigaliotų.
„Dėl siūlomo dienos chirurgijos paslaugų sąrašo bloko yra įvardytos papildomos sąlygos, kad kolonoskopija, dienos chirurgija, tai yra polipektomija, būtų atliekama tik tretiniame lygyje. Tai siūloma nauja tvarka yra žalinga pacientų sveikatai, nes aptikus polipą antriniame lygyje pacientas bus siunčiamas pakartotinai kolonoskopijai į tretinį lygį“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, tai reiškia, kad pacientui pakartotinai reikės valyti žarnyną, bus didesnė komplikacijų rizika, nes tyrimas yra kartojamas. Taip pat tai yra papildomos ligonių kasų išlaidos, nes paslauga bus apmokama du kartus.
„Medikai dažnai pasidžiaugiam kad žymiai sumažėjo apleistų onkologinių atvejų. Deja, siūloma nauja tvarka neigiamai paveiks šį rodiklį, nes dalis pacientų, kuriems atliekant kolonoskopiją bus aptinkami polipai, dėl jau išvardintų nepatogumų kaip pakartotinas valymasis ir vykimas į tretinį lygį, jie atsisakys toliau tęsti gydymą ir didės užleistų onkologinių atvejų skaičius. Kartu didės išlaidos tokių pacientų gydymui“, – įspėjo J. Birutis.
Gydytojas priminė, kad šiuo metu laukimo eilės tretiniame lygyje kolonoskopijai kai kur siekia iki šešių mėnesių, tad jei didės srautai eilės šiai paslaugai dar išaugs:
„Ši nauji tvarka pacientus vers rinktis privačius sveikatos centrus, nes juose tokios paslaugos kaip kolonoskopija su polipektomija atliekamos pirmos procedūros metu. Kalbant apie gydytojus, dirbantieji antrinio lygio paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose yra baigę identišką rezidentūrą kaip ir tretinio lygio įstaigų specialistai.
Lietuvoje nėra tokios atskiros subspecialybės, siauros specializacijos, kur būtų mokoma sudėtingų polipų šalinimo metodikos. Dažnai tretiniame lygyje dirbantys gydytojai kartu dirba ir antriniame lygyje. Todėl apie kalbėti apie kažkokius skirtumus ir išskirti tą tretinį lygį, nemanau, kad reikėtų“, – pabrėžė gydytojas.
Finansavimas – tik esant ketvirtai venų varikozės stadijai?
Pasak kraujagyslių chirurgo Pauliaus Mocevičiaus, nauji pakeitimai net nebuvo derinti Lietuvos chirurgijos draugijos posėdyje ir sukėlė didžiulį specialistų nepasitenkinimą.
„Turiu dvi licencijas ir esu baigęs dvi rezidentūras – kraujagyslių ir bendrosios chirurgijos. Tačiau paskutinius savo 15 metų dirbu tik su venoms. Kad maždaug įsivaizduotumėte, kokia tai yra svarbi patologija, per 15 metų padariau maždaug 20 tūkst. venų operacijų.
Tad šita liga yra tikrai labai paplitusi. Tačiau mane kiek nustebino praeitų metų gruodžio 30 d. ministerijos raštas, kuriuo apribojama tam tikra paslaugų dalis. Taip gražiai apiforminama, kad sąlygos patikslinamos. Ką reiškia patikslinamos? Tai reiškia, kad didžioji dalis – 70–80 proc. venų operacijų pagal tokius kriterijus yra išbraukiama iš PSDF finansavimo“, – konstatavo gydytojas.
„Pasakyti, kad su šita liga viskas gerai, kol tau nėra žaizdų ir opų, mano manymu, yra visiškai neteisinga“, – sakė P. Mocevičius.
Pasak jo, realiai paliekamas finansavimas nuo ketvirtos venų varikozės stadijos, kas yra pacientams reiškia praktiškai negrįžtamus sveikatos pokyčius.
„Tai – užleisti pacientai, kurie jau ateina praktiškai su besiformuojančiomis opomis. Mano manymu, tai yra absoliučiai neteisinga pacientų atžvilgiu. Ligą reikia gydyti tada, kada ji yra dar neįsisenėjusi, nes tai yra didelė dalis darbingo amžiaus žmonių, moterų, kurios yra po nėštumo, dėl genetiškai paveldimų dalykų žmones vargina ši patologija.
Aš net savo žmoną operavau, kuriai buvo trečia venų varikozės stadija, kuri negalėjo normaliai funkcionuoti, dirbti, nuolatos gerdavo vaistus, nešiodavo kompresines kojines ir tai kėlė nuolatinį diskomfortą. Tai taip pasakyti, kad su šita liga viskas gerai, kol tau nėra žaizdų ir opų, mano manymu, yra visiškai neteisinga“, – teigė P. Mocevičius.
Venų varikozė – ne vien „trumpo sijono reikalai“
Jis priminė, kad prieš keletą metų panaši tvarka įvesta Latvijoje. „Ligonių kasa lygiai taip pat nusprendė apskritai nebefinansuoti venų operacijų. Tai buvo naudinga tiktai kraujagyslių chirurgams, kurie dirba privačiame sektoriuje. Tiesą sakant, jie tikrai tapo milijonieriai, o paprasti žmonės nuo to tiktai kenčia.
Tai negali šitaip būti, kad mes savo šalyje nebegalėsim užtikrinti finansavimo būtent tokioms ligoms. Yra daugybė žmonių, kurie ateina su tromboze. Tai yra čia giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos pavojus. Vakar turėjau pacientą, kuris pasakė, kad artima giminaitė devintą mėnesį nėščia numirė nuo plaučių embolijos. Tai negalima sakyti, kad tai yra kosmetika ir tik trumpo sijono reikalai ir to nebūtina gydyti“, – teigė chirurgas.
Gydytojas teigė, kad mūsų šalyje iš tikrųjų atliekama per daug venų chirurginių operacijų, mat pasaulyje jos daugiausiai atliekamos su lazeriu: „Didžiąją dalį – 95–99 proc. atvejų pacientus gali operuoti tokiu būdu. Ir nereikia chirurginės operacijos taikyti, kas kelia ilgus nedarbingumus, didina ligos atsinaujinimo tikimybę.“
Pažadai subliuško kaip muilo burbulas?
Ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas teigė, kad prioritetinės paslaugos rajoninėms ligoninės – vienintelis būdas išgyventi.
„Dienos chirurgija tam pačiam pacientui nėra padaroma 100 kartų. (...) Taigi ta imtis yra ribota. Galbūt dabar mes matome truputėlį didesnį paslaugų skaičių, kuris viršija sutartį, bet metų eigoje viskas turbūt stabilizuosis ir grįš į vietą. Tu metu dabar padaromi sprendimai, kurie sukurs tolesnę vystymosi kryptį penkiems metams, gali būti skausmingi, jeigu bus padaryti neteisingai. (...)
Ligoninės, viešosios įstaigos, turi išgyventi ir vienintelis būdas be stacionarinių paslaugų, kurios, aiškiai matome, nėra prioritetas, neapmokama, tam yra prioritetinės paslaugos, tad labai prašome atsižvelgti į tuos niuansus ir matyti visą vaizdą“, – kalbėjo Jonavos ligoninės vadovas.
„Dar kartą noriu patikslinti, kad išsakytos pastabos bus koreguojamos ir vasario 23 dieną kviečiame į ministeriją aptarti šių pastabų. Tai susiderinsim“, – sakė SAM atstovė.
Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas priminė, kad plėtojant dienos chirurgijos paslaugas ne tik užkertamas kelias ligų plitimui, bet ir taupomos PSDF lėšos.
„Tam buvo mestos didžiulės investicijos, o gautos pajamos, kaip žinoma, leidžiamos tiek kompetencijų kėlimui, tiek buvo gana tvarus atlyginimų kėlimo įrankis. Tai dabar žengiamas žingsnis atgal. (...)
O kalbama apie viešojo sektoriaus prioritetą, kas buvo kalbama čia paskutinius metus, gavus šių metų sutartis regionų ligoninėms, tai subliuško kaip muilo burbulas. Mes čia jokio prioriteto nematome. Jei vienos privačios įstaigos grynasis pelnas yra didesnis negu visų regiono regionų, tai kažkas, mano manymu, šioje sistemoje yra negerai“, – konstatavo jis.
SAM žada atsižvelgti į nuogąstavimus
O. Vitkūnienė savo ruožtu patikino, kad visi šie nuogąstavimai yra girdimi ir dėl minimos tvarkos pakeitimų bus diskutuojama. „Dar kartą noriu patikslinti, kad išsakytos pastabos bus koreguojamos ir vasario 23 dieną kviečiame į ministeriją aptarti šių pastabų. Tai susiderinsim“, – sakė ji.
Be kita ko, SAM atstovė nurodė, kad dienos chirurgijos paslaugų apimtys augo taip sparčiai, kad finansavimas iš paskos nespėja.
„Kalbant apie dienos chirurgijos finansavimą iš PSDF biudžeto, matome, kad 2020 metais dėl pandemijos buvo paslaugų susitraukimas ir stabdymas. Tačiau 2025 metais jau suteikta daugiau nei 174 tūkst. operacijų, o kasmetinis dienos chirurgijos paslaugų augimas siekia apie 13–14 proc.
Dienos chirurgijos finansavimas augo sparčiau nei pats PSDF biudžetas. Pavyzdžiui, 2024 metais dienos chirurgijai teko 27,1 proc. finansavimo, o PSDF biudžetas vidutiniškai augo apie 9 proc. per metus. Vertinant paslaugų pasiskirstymą tarp viešųjų ir privačių įstaigų, apie 80 proc. rinkos sudaro viešosios įstaigos ir apie 20 proc. – privačios“, – apžvelgdama situaciją duomenis pateikė O. Vitkūnienė.
Pasak jos, nors kartais teigiama, kad dienos chirurgija yra regionų paslauga, realiai ji koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. „Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Kretinga ar Kaišiadorys, dar nepasiekia Lietuvos vidurkio plėtojant šias paslaugas. Vidutiniškai 59 proc. paslaugų suteikiama toje savivaldybėje, kurioje pacientas gyvena, tačiau nemaža dalis pacientų renkasi gydymą kitose savivaldybėse“, – pastebėjo SAM atstovė.
Pasak jos, galima teigti, kad dienos chirurgijos finansavimo aplinka yra palanki, paslaugų apimtys nuosekliai didėja. „16 iš 18 operacijų profilių daugiau nei 80 proc. atliekama dienos chirurgijos sąlygomis, o kainodara ir apmokėjimo modelis sudaro palankias sąlygas planuoti veiklą. Skaičiuojama, kad apie 180 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų būtų optimalus skaičius pagal esamas indikacijas“, – apibendrino O. Vitkūnienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
