Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, vasario mėnesį Lietuvoje, Šakių rajone, buvo užregistruotas pirmas šiemet stabligės atvejis.
Vyresnių nei 80 metų asmenų grupei priklausanti moteris dėl ligos buvo paguldyta į ligoninę.
„Asmens vakcinacijos statusas ir užsikrėtimo aplinkybės nežinomos“, –naujienų portalui nurodė NVSC atstovė Vilda Bajoriūnienė.
Stabligės atvejis – po daugiau nei metų pertraukos
Pasak NVSC specialistų, Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai, dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys.
Paskutinį kartą stabligės atvejai Lietuvoje buvo registruoti 2024 m. Tuo metu fiksuoti trys susirgimai stablige – du susirgusieji priklausė 25–64 m. amžiaus grupei, vyresnis nei 80 m. žmogus nuo ligos mirė.
2023 m. taip pat registruoti 3 stabligės atvejai, susirgo jauno, iki 44 metų amžiaus asmenys, visi jie gydyti ligoninėje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad stabligė yra ūminė, dažnai mirtina infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti įvairaus stiprumo skausmingus skersaruožių raumenų traukulius.
Stabligės sukėlėjas – neurotoksinas, kurį gamina sporas formuojanti bakterija „Clostridium tetani“. Patekusios į organizmą per atvirą žaizdą, šios bakterijos pradeda gaminti toksiną, kuris sukelia įvairius skausmingus raumenų spazmus.
Stabligė pasireiškia raumenų spazmais – net gali lūžti kaulai
Kaip primena NVSC specialistai, stabligės sukėlėjai gamtoje yra labai paplitę. Stabligę sukelia per atvirą žaizdą į organizmą patekusios stabligės bakterijų sporos, kurios atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai ir aplinkoje gali išgyventi keletą metų. Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių ir žmonių žarnyne. Per išmatas sporos gali patekti į dirvožemį ir plisti toliau. Patekusios per atvirą žaizdą, jos aktyvuojasi ir virsta bakterijomis, sukeldamos ligą.
Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti net kelias savaites. Vėliau liga sukelia įvairaus stiprumo raumenų spazmus.
Jie gali būti itin skausmingi ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai tampa dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kaulų lūžiai ir kt.
Skiepus ir suaugus pataria kartoti kas 10 metų
Stabligė iš kitų ligų išsiskiria tuo, kad ji nėra užkrečiama ir nuo jos galima apsisaugoti pasiskiepijus. Todėl stabligė šiandien Europoje yra reta ir dažniausiai neskiepytų arba iš dalies skiepytų rizikos grupių liga.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo nuo stabligės, kokliušo ir difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).
Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad persirgus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.
2024 m. valstybės finansuojamais skiepais nuo stabligės pasiskiepijo 53 687 suaugusieji, 2023 m. – 46 230.
Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso, ir sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis nepaskiepytiems asmenims. Vakcina nuo stabligės yra saugi ir efektyvi, ja galima skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms, tarp jų nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
