Gyventojai pagalbos šaukiasi dešimtmetį: baiminasi, kad pasikartos Alytaus gaisras

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Vaizdai pribloškia: krūvos padangų, išardytų automobilių dalys, panaudoti tepalai, buitinės elektronikos detalės ir tonos supresuotų pakuočių atliekų sugrūstos į seniai nebeveikiančią fermą. Ramygalos gyventojai šaukiasi pagalbos ir liūdnai juokauja – matyt reikia gaisro, tokio kaip Alytuje, kad smarvę pajustų visa Lietuva.

(17 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Gyventojai pagalbos šaukiasi dešimtmetį: baiminasi, kad pasikartos Alytaus gaisras

Vietiniai kone dešimtmetį šaukiasi pagalbos, tačiau pažaboti pažeidėjus sudėtinga ir patiems aplinkosaugininkams. Pirmą kartą aplinkosaugininkai Juodikonių „sąvartyne“ apsilankė 2016-aisiais. Aplinkosaugininkų duomenimis šioje fermoje nėra išduoti jokie taršos leidimai. Už tokią veiklą fizinis asmuo baudžiamas nuo 300 iki 560 eurų. Kartu skaičiuojama ir žala gamtai, kuri gali siekti 8 milijonus eurų.

REKLAMA

„Jos, tikėtina, buvo atvežtos iš atliekų tvarkytojų, kurie privalėjo jas sutvarkyti ir už kurias buvo sumokėti pinigai“, – teigė Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.

Kodėl atliekų tvarkytojai atliekų netvarko, o laidoja, pavyzdžiui, bedarbių fermose ar išpila tiesiai po jų langais? Nes tai esą labiau apsimoka.

„Atliekų sutvarkymas, perdirbimas kainuoja pinigus. Tai turbūt yra pigiau jas užslėpti ir netvarkyti, o pasiimti pinigus už sutvarkymą“, – gudrią schemą paaiškino aplinkosaugininkė.

Atliekos

Aplinkiniai gyventojai pasakoja, kad nuo fermos pusės dažnai pasmirsta degančia plastmase. Žmonės baiminasi, kad čia bet kada gali kilti gaisras, toks, koks pernai kilo Alytuje.

„Kai jau metai iš metų prašoma, kažkur einama, nežinia, kur eiti, ko prašyti, o dabar ir į pačią aplinkosaugą, bet vis tiek tai netvarkoma kažkodėl. Negaliu to suprasti. Ar reikia, kad būtų taip, kaip Alytuje“, – laidos „Žalioji byla“ žurnalistui kalbėjo Ramygalos gyventoja Salvina Kėvinienė.

Juodikonių fermos savininkai keičiasi beveik kasmet, o TV3 laidos „Žalioji byla“ žurnalistams pavyko surasti dabartinį fermos savininką. Vietiniam 28-erių bedarbiui, kurio gyvenamoji vieta oficialiai deklaruota Jungtinėje Karalystėje, įsigyti apgriuvusią fermą pasiūlė, anot jo, „žmonės iš Vilniaus“ ir įtikinėjo, kad turės naudos.

„Kai pirkau, tiek šiukšlių čia nebuvo, suvežė man nematant“, – teigė vyras.

Aplinkosaugininkai jį įpareigojo išvežti atliekas iš fermos. Bedarbiui gresia bauda. Be to, gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą – 8 milijonus eurų. Bet jis nėra pirmas toks „savininkas“, kuriam gresia bauda. Aplinkosaugininkai jau ne pirmą kartą įpareigoja besikeičiančius savininkus aplinką sutvarkyti, sumokėti baudą, bet situacija nesikeičia. Negana to, vos tik pristatomas naujas privalomasis nurodymas aplinką sutvarkyti, pasak Ramygalos seniūno, savininkai ir vėl pasikeičia.

„Kai jiems aplinkosauga surašo nurodymą sutvarkyti teritoriją, tada pasikeičia savininkas. Ir dabar žinau, kad pagal tą nurodymą iki vasario 28 dienos turi sutvarkyti teritoriją“, – Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas.

Aplinkosaugininkai kreipėsi ir į prokuratūrą, policiją, kad būtų iškelta baudžiamoji byla dėl didelės žalos gamtai, tačiau gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas. Esą patys aplinkosaugininkai turi priversti susitvarkyti aplinką.

Atliekos

Atliekų sąvartynas – ir vidury Ramygalos

Dar vieną pavojingų atliekų sąvartyną žurnalistai aptiko pačioje Ramygaloje, Parko gatvėje, kuri priklauso Panevėžio rajono savivaldybei. Automobilių detalės, padangos, maišai smulkintos plastmasės, kalnai degėsių, tepalais persismelkusi žemė. Eugenijumi prisistatęs šios gatvės gyventojas atskleidė skandalingą faktą. Esą vietiniai šioje valdiškoje vietoje neaiškiems tipams leidžia pilti atliekas, o už tai gauna pinigų.

Už leidimą Panevėžio rajono savivaldybei priklausančioje žemėje išpilti atliekas, neaiškūs tipai Eugenijui moka po du šimtus eurų už išverstą sunkvežimį. Eugenijus patenkintas – kai kurias atliekas galima pelningai parduoti ir taip užsidirbti dar.

„Manęs į darbą niekur nepriima, o čia vat ant duonos užsidirbu“, – pasakojo Eugenijus.

Eugenijus laidos „Žalioji byla“ žurnalistui parodė ir tai, kaip jis atliekomis atsikrato. Vaizdas tikrai ne iš maloniųjų, bet, kaip sako vyras, kol niekas nesiskundžia, tai jis dirbs toliau.

Atliekos

Bet kas tada baudžiamas už valdiškos žemės teršimą pavojingomis atliekomis? Panevėžio rajono savivaldybė, nes tai yra jos žemė, šalia kurios gyvenantiems įvairaus likimo žmonėms ekologija, kaip ir baudos, rūpi mažiausiai.

„Kiek buvo apklausti gyventojai, nei vienas neprisipažino, kad yra atliekų savininkas. Atliekos oficialiai kol kas yra be šeimininko. Bet žemė yra nesuformuotas sklypas, tai už žemę atsako rajono savivaldybė. Panevėžio rajono savivaldybei yra įteiktas privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas“, – pasakojo Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.

„Sutvarkys savivaldybė iš visų mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas.

Seniūnui paantrino ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

„Ne savivaldybei kainuotų, o kainuotų Panevėžio rajono žmonėms. Mes jau turime tokių pavyzdžių, kai bejėgiškai numetamos nelegaliai sukauptos atliekos ir mes jas tvarkome. Tai yra netvarka“, – teigė Panevėžio rajono meras.

Ramygalos seniūnas sako, kad apie tai, jog Parko gatvėje dygsta sąvartynas su pavojingomis atliekomis, jis žinojo, bet vietiniai užsispyrę – nors žino, kas yra atliekų savininkas, to niekaip neišduoda.

„Visa Parko gatvė žino, kieno šiukšlės. Bet jie pasakė, kad čia ne mūsų šiukšlės, o aplinkosauga nebesiaiškina. Savivaldybei nurodymas ir savivaldybė turės sutvarkyti tą teritoriją“, – tikino Valdas Chirvas.

Aplinkos ministerija: klausimas bus sprendžiamas

O tokių nelegalių pavojingų atliekų kapinių Lietuvoje – tikrai ne viena. Kodėl valstybės institucijos neieško tikrųjų kaltininkų, o formaliai baudžia iešmininkais tampančius pavienius provincijos bedarbius?

Laidos „Žalioji byla“ žurnalistai pasibeldė ir į už atliekų politikos įgyvendinimą Lietuvoje atsakingą Aplinkos ministeriją. Kokių priemonių imsis konkrečiai už atliekų sritį atsakinga Aplinkos viceministrė? Pasak jos, už atliekų sutvarkymą pirmiausia turėtų būti atsakingas teritorijos savininkas.

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė

„Viceministre, ar jūs neįžvelgiate tam tikros schemos? Pavyzdžiui, aš esu atliekų tvarkytojas, man tas atliekas tvarkyti yra brangu, neapsimoka, aš geriau susirandu vat tokią fermą, susirandu vietinį gyventoją, kuriam sakau – va, žiūrėk, pirk šitą fermą, aš tau dar duosiu pinigų. Čia toks teorinis pamąstymas, bet taip gali būti. Žmogus, nusipirkęs tą fermą prisiima visą atsakomybę už teritoriją, bet jis neturi, ką prarasti“, – klausė žurnalistas.

„Jeigu atliekos yra sklype arba patalpoje, kuri priklauso kažkokiam savininkui, visų pirma tai turėtų padaryti savininkas“, – teigė Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

„Iš jo nepaims nei cento. Tai atliekos taip ir bus ten, kol jis negalės susimokėti?“, – toliau klausė žurnalistas.

„Iš esmės nepakantumas tokiam elgesiui būtų pirmas žingsnis ir, kad tas, kas susigundo lengvais pinigais, kad aš susimokėsiu kažkiek ir leisiu savo teritorijoje išpilti, tai gerai pagalvokite“, – sakė J. Grigaravičienė.

„Jeigu aš neturiu, ko prarasti, aš neturiu apie ką galvoti“, – tikino žurnalistas.

„Aš suprantu jūsų sarkazmą šiuo atveju, bet situacija yra tokia, kokia yra. Visame nesąžiningame versle pasitaiko tokių atvejų, kai įmonės bankrutuoja, savininkai bankrutuoja, tas fizinio bankroto institutas įsijungia, ir tokiu atveju procesas lieka neužbaigtas. Ir tie kreditoriai neatgauna savų pinigų, šiuo atveju lieka nesutvarkytos atliekos ir jas privalu bus kažkaip sutvarkyti, nes atliekos negali voliotis ir teršti aplinkos. Tai tas klausimas turės būti sprendžiamas“, – aiškino viceministrė.

O kol klausimas sprendžiamas atliekos toliau keliauja į Lietuvos fermas ir provincijos miestelių gatves. Tiek dėl Parko gatvės, tiek dėl Juodikonių fermos Ramygalos gyventojai skundus rašo nuolat. Bet padėtis nesikeičia.

Daugiau detalių apie nelegalias atliekų fermas ir sukrečiančius jų vaizdus galite pamatyti vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Žurnalistinių tyrimų laidą „Žalioji byla“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 11 val. Per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų