Aplinkosauga

Seni drabužiai, avalynė ir kita nebereikalinga tekstilė negali keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – ją privaloma rūšiuoti ir mesti į specialiai tam skirtas surinkimo vietas. Nors ši tvarka Lietuvoje galioja jau nuo praėjusių metų, gyventojams primenama, kaip tinkamai atsikratyti švariomis, nešvariomis ar pavojingomis medžiagomis užterštomis tekstilės atliekomis. Bet to, primenama, kad taisyklių nesilaikantiems asmenims gresia baudos, siekiančios net iki 600 eurų.

Gamtininkas Almantas Kulbis jau daugelį metų kviečia žmones pažvelgti į gamtą ne tik kaip į grožio šaltinį, bet ir kaip į atsakomybę. Šiandien jis – vienas iš darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ iniciatorių, įkvėpęs net 800 Lietuvos ugdymo įstaigų žengti tvarumo keliu. Pokalbyje su gamtininku – apie vaikystėje užgimusią meilę gamtai, tvarumo prasmę, patį ypatingiausią Lietuvos gamtos kampelį bei kodėl išeidamas ryte į darbą jis kasdien fotografuoja savo šaldytuvo vidų.

Kai kurios invazinės augalų rūšys gali atrodyti visai nekaltai, o kai kurios jų net vilioja gardžiomis uogomis. Vis dėlto sparčiai plisdamos jos užgožia vietinius augalus, keičia natūralias buveines ir kelia pavojų biologinei įvairovei. Apie vieną tokių augalų – varpinę medlievą – socialiniame tinkle „Facebook“ įspėjo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Varpinė medlieva – kas tai? Saldžios uogos – kartus pėdsakas gamtai.

Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Gyventojai, turintys seną asbestinio šiferio stogo dangą ar norintys atsikratyti kitų sveikatai pavojingų atliekų, gali pasinaudoti nemokama jų surinkimo ir išvežimo paslauga. Aplinkos ministerija praeitais metais papildomai skyrė beveik 300 tūkst. eurų asbesto atliekų tvarkymui net dešimtyje Lietuvos savivaldybių. Dėl šios galimybės gyventojai turi kreiptis į savo savivaldybę.

Artėjant įvairioms vasaros šventėms gyventojai raginami atsakingiau rinktis dekoracijas ir vengti į orą leidžiamų balionų bei dangaus žibintų. Aplinkos apsaugos departamentas perspėja, kad nors tokie atributai atrodo gražiai ir šventiškai, jie gali turėti skaudžių pasekmių gamtai bei laukiniams gyvūnams.

Balandžio–gegužės mėnesiais pražysta nuostabaus grožio saugomi augalai – vėjalandės šilagėlės. Dažniausiai jos auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose. Jų žiedstiebiai švelniai apaugę pūkučiais, o žiedai – sodriai violetiniai, lyg aksomu apvilkti. Iš pradžių susigūžę, vėliau jie atsiveria į žvaigždę ir ima gaudyti pavasarinę šviesą.

Praėjusių metų pradžioje Valstybinių miškų urėdija (VMU) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu pakvietė gamtą mylinčius ir apie prasmingą darbą svajojančius žmones registruotis į profesijos perkvalifikavimo programą – tapti miškininkais. Programą baigė pirmoji laida įvairių sričių specialistų – nuo biurų darbuotojų iki verslo atstovų – šiandien sėkmingai dirbančių Lietuvos miškuose.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo pirmadienio, balandžio 20 d., iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius. Šis draudimas galios tik Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir netaikomas žvejybai polderiuose. Netrukus įsigalios žvejybos draudimai Tikslias Nemuno deltos regioninio parko ribas galima rasti žemėlapyje.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai balandžio 1 d.–birželio 21 d. vykdys reidus „Aplinkosaugos sąlygos vandens telkiniuose“, kurių metu bus stebima, ar laikomasi aplinkosaugos reikalavimų Lietuvos vandens telkiniuose plaukiojant vandens transporto priemonėmis. Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje.

Artėjant pavasariui, daugelis imasi medžių ir krūmų genėjimo darbų, tačiau svarbu nepamiršti – šiuo metu gamta jau bunda, o kartu su ja suaktyvėja ir paukščiai. Planuojant genėjimą būtina elgtis atsargiai: prieš imantis darbų reikėtų įsitikinti, ar medžiuose nėra lizdų, ar juose nesiruošiama perėti. Laukiniai paukščiai ir jų lizdai yra svarbi mūsų biologinės įvairovės dalis, todėl kiekvienas neatsakingas veiksmas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15d.–rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.  Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir iš kirtaviečių išvežta technika.

Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi jų moka sulą iš medžių išgauti šiems nepakenkiant, todėl Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena svarbiausias sulos rinkimo taisykles. Išsirinkite brandų medį Sula tekinama iš beržų ir klevų, tačiau tai daryti galima tikrai ne iš kiekvieno šių rūšių medžio.

Aplinkosaugininkai primena, kad skirtingoms paukščių rūšims taikomi atitinkami terminai ir sąlygos dėl jų lizdų ardymo ir perkėlimo. Norintys iki nustatytų terminų kovo mėnesį ardyti ar perkelti lizdus privalo turėti leidimą.   Dar neatsiradus lizdams namų pastogėse ar kitose nepalankiose vietose, rekomenduojama pritvirtinti skaidrius slidžius plastikinius lakštus, kurie trukdo paukščiams sukti lizdus. Be to, galima įrengti paukščius atbaidančias priemones, pvz.

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje buvo girdėti kalbų apie įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose po ledu dūstančias žuvis, tačiau ne visi žino, kodėl tai vyksta ir kaip galima joms padėti. Be to, nors kai kuriems atrodo, kad tai tik žiemos reiškinys, gamtininkas Deividas Makavičius sako, jog deguonies trūkumas vandenyje gali ištikti ir vasarą, o tikrosios problemos dažnai slypi pačiose telkinių sąlygose, kurias galima pagerinti.

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę.

Kovo 13 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kviečia visoje Lietuvoje pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. „Paukščiai grįžta namo“ – dar 1923 m. prof. Tado Ivanausko pradėta akcija, kurios tikslas – kelti inkilus grįžtantiems sparnuočiams. „Kovo 13 d. kviečiu visus pasitikti sugrįžtančius paukščius ir kartu tęsti ilgametę tradiciją. Tai ypatinga šventė, kurioje susitinka gamta ir žmogus.

Per baltą žiemos lauką lėtai, bet užtikrintai juda stumbrų banda – toks vaizdas užfiksuotas Kėdainių rajone. Įspūdingu vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo Valstybinių miškų urėdija, primindama, kad Lietuvos miškuose gyvena ir stiprėja didžiausi Europoje laukiniai žinduoliai. Užfiksuota stumbrų banda Vaizdo įrašą užfiksavo VMU girininkijos specialistas. Jame matyti gausi Europinių stumbrų banda, judanti per sniegu padengtą atvirą lauką.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai Varnikų miške aptiko didelį kiekį statybinių atliekų – vos keli žingsniai nuo itin lankomo pažintinio tako, kurį kasmet aplanko tūkstančiai lankytojų ir gamtos mylėtojų. Vasario pradžioje Varnikų miške išverstas atliekų kiekis buvo ypač didelis – rastos kelios dešimtys maišų su įvairiomis statybų liekanomis: gipso kartonu, apdailos detalėmis, namo ardymo atliekomis ir kitomis šiukšlėmis.

Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos. Stora sniego danga apsunkina maisto paieškas Po pastarųjų dienų gausių kritulių ir pūgų visą Lietuvą dengia tolygi ir stora sniego danga.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu vykdo vieną svarbiausių metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos, skirtos miškų atkūrimui ir įveisimui.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalinasi neraminančia informacija – šių metų spalio mėnesį Gruzdžių girininkijoje buvo surinkta daugiau nei 5 t išmestų padangų. Tai yra beveik dvigubai daugiau negu šioje girininkijoje buvo surinkta per visus 2024 m. Artėjant padangų keitimo sezonui VMU miškininkai akcentuoja, kad padangų išmetimas miške yra ne tik administracinis nusižengimas, bet ir itin didelė žala gamtai bei visuomenei.

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių.

Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento V. Adamkaus premija iškilmingai apdovanotas buvęs ilgametis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas. „Atliekų tvarkymas niekada nėra užbaigtas procesas, kiekvieną dieną mes iš naujo ir iš naujo rūšiuojame, kompostuojame, mokomės apsipirkti, sveikiau gyventi, tvariau vartoti.

Viena svarbiausių pasaulinės mitybos bendrovės „Herbalife“ vertybių – tvarumas ir aplinkosauga. Bendrovės partneriai visame pasaulyje dalyvauja akcijose, kuriose siekiama prisidėti prie gamtos tausojimo ir išsaugojimo, o Lietuvoje nepriklausomi partneriai puoselėja tradiciją kasmet dalyvauti nacionaliniame miškasodyje. Šiemet apie 60 nepriklausomų „Herbalife“ partnerių ir jų šeimų iš Šiaurės Lietuvos pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių ir net pagerino savo pačių praėjusių metų rekordą.

Prekybos tinklas „Lidl“ prisijungė prie visuotinės Nacionalinio miškasodžio iniciatyvos – balandžio 19 dieną  daugiau nei 100 „Lidl Lietuva“ darbuotojų pasodino beveik 14 tūkst. medelių taip ir prisidėjo prie Valstybinės miškų urėdijos siekio Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose atkurti beveik 3 hektarus miško.

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio „Sengirės fondo“ rėmėju, šiai nevyriausybinei organizacijai į pagalbą atėjo ir šiemet. Pagal naują banko ir fondo pasirašytą paramos sutartį senųjų miškų išpirkimo      išsaugojimui tikslais 2024 m. skiriama 20 tūkst. eurų.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda aplinkai pavojų sukeliantis žolės deginimas, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja, vis dėlto svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų lokalizavimui. „Per penkerius metus vien ugniagesiai gelbėtojai atvirosiose teritorijose gesino per 15 tūkst.

Balandžio 10-ą dieną Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų įrengta kamera užfiksavo pirmojo jūrinio erelio jauniklio išsiritimą. „Balandžio 10-osios ankstyvas rytas. Patinas atneša žuvį patelei, kuri ją sulesa lizdo pakraštyje. Gūžtoje dar matosi du kiaušiniai, o vakare – jau išsiritęs pirmasis jauniklis!  Jis išsirito po ilgų 37 inkubacijos dienų. Primename: pirmas kiaušinis buvo padėtas kovo 4 dieną.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Pavasarį paukščiai pradeda sukti savo lizdus ir dėti kiaušinius. Neretai šie gyvūnai tai daro žmonių namų balkonuose ar pastogėse, tad gyventojai sąmoningai arba nežinodami, juos sunaikina. Visgi už lizdų niokojimą galima gauti dviženklę baudą. „Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims priskiriamos visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

Šią savaitę „Atliekų kultūra“ svečiavosi Klaipėdoje, o vienas žymiausių klaipėdiečių, kuriančių ir vedančių TV6 laidą „Vienam gale kablys“ – Paulius Korsakas atskleidė įmonių detalių apie save. Kodėl kai kuriuos žvejus jis vadina murziais ir kokią tradiciją turi kiekvieną kartą atvykęs žvejoti? Atsakymai – „Atliekų kultūros“ laidoje!  Kita tema: viešasis transportas uostamiestyje.

Žvejybos entuziastams pristatyti laidos „Vienam gale kablys“ ir jos legendinio vedėjo Pauliaus Korsako tikrai nereikia. Tačiau, ar kada esate matę jį ne žvejojantį, bet duodantį interviu apie... šiukšles?! TV6 laidoje „Atliekų kultūra“ šį šeštadienį Paulius atskleis, ką jis vadina murziais, ir kokią tradiciją turi kas kartą, kai atvyksta žvejoti.

„Atliekų kultūra“ svečiuojasi Utenoje! Ar žinojote, kad iš Utenos kilęs ne tik krepšininkas Jonas Valančiūnas, bet ir atlikėja Eglė Jakštytė – Eley? Jaukus pokalbis apie jos gimtąjį miestą, nemėgstamiausią darbą – tvarkymąsi namuose ir harmonijos jausmą, kai jie sutvarkyti.

Atlikėją Eglę Jakštytę-Eley esame pratę matyti spindinčią scenoje, tad ne vienas nustebtų sužinojęs, kad žinomai moteriai nesvetimi ir įvairūs kiti darbai. O ypač – tausojantys mūsų visų aplinka. Tą ji kartą jau įrodė, kai besilankydama Indijoje prie šventyklų rinko... šiukšles. Apie visa tai daugiau – jau šio šeštadienio TV6 laidoje „Atliekų kultūra“. „Aš buvau vienintelė, kuri tai dariau.

„Atliekų kultūra“ domėsis šokėjo ir dainininko Andriaus Butkaus gyvenimo Floridoje ypatumais: o ten – nesurinkai savo augintinio „kakučių“ – nepatingės paimti DNR, o tada – ir pats nemenką baudą gausi. Rubrikoje „Tai įdomu“ – atsakymas į klausimą, kuris žmogus: ar tas, kuris kalba daug, ar tas, kuris kalba mažai – yra didesnis aplinkos teršėjas? Specialistai atskleis būdą, kaip išmokti kalbėti trumpiau.  Ką galima nuveikti per 9 mėnesius? Susilaukti vaiko arba... apeiti Baltijos jūrą.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas automobilio padangas.  „Ne tik žvėrys meta kailį, bet...“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“ juokauja O. Pažėra.   Susisiekus su Olegu, pavyko sužinoti, kad vyras nemažai laiko praleidžia gamtoje, tad taip rado ir šiuos žmonių paliktus daiktus.

Dažnai mėgstama sakyti, kad gerai ten, kur mūsų nėra. Tačiau šokėjas ir atlikėjas Andrius Butkus šį šeštadienio rytą TV6 laidoje „Atliekų kultūra“ šį posakį sutrins į miltus. Jau daugiau nei 5 metus Floridoje gyvenantis vyras prabils apie tvarką šioje šalyje – ne vienas liks nustebęs! „Iš tikrųjų, buvau nustebęs, ir ne pačia geriausia prasme. Aš tikėjausi, kad bus tvarkingiau, ir žmonės aplinką prižiūrės labiau.

Abejojate, kam iš vis reikia rūšiuoti maisto atliekas? O ar žinote, kas iš jų gali būti pagaminama? Be jau įprasto komposto ir bio dujų,  dar galima užauginti lervas (tas pačias, iš kurių vėliau išsirita musės), tas lervas paauginti, sudžiovinti, sumalti, o po to... tręšti dirvožemį ir gėlynus, net gaminti aliejų kūnui: panaudojimo būdai – tarsi neišarti dirvonai, kuriuos kartu su atliekų tvarkytojais aria net Lietuvos mokslininkai.

Šį šeštadienį TV6 laida „Atliekų kultūra“ gerokai nustebins. Ne tik sužinosite, kaip tvariai į meną žvelgia Jolita Vaitkutė, bet ir daugiau išgirsite apie klausomiausios jaunimo radijo stoties „Power Hit Radio“ laidų vedėjos Elenos Karalienės tvarkos įpročius. O taip pat pagilinsime savo žinias apie maisto atliekų rūšiavimą, ir kuo tai naudinga visiems.

TV6 eteryje pavasario darbus skelbs „Atliekų kultūros“ laida. Sužinosite, kur lenktynininkas, moto bagio karalius Rokas Baciuška Dakaro ralio metu meta šiukšles ir kodėl kai kuriems lietuviams, sutiktiems miške, jis „duotų velnių“. Kita tema: ar vilniečiai jau priprato prie naujovės rūšiuoti maisto atliekas? Sostinės centre kalbintieji praeiviai buvo kaip niekada atviri. O laidos vedėja nepabijojo atliekų rūšiavimo gamykloje patyrinėti konteinerį su maisto atliekomis.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado neįprastą daiktą – šaldytuvą.  „Žvėrys gyvena su visais patogumais, net šaldytuvą turi“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“ juokauja O. Pažėra.  Randa ir šaldytuvus, ir televizorius Susisiekus su Olegu, pavyko sužinoti, kad vyras nemažai laiko praleidžia gamtoje, tad taip rado ir šį žmonių paliktą daiktą.

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.

Akmeniškis Alius Lizdenis užfiksavo nedažnai pastebimą reiškinį – ant sniego ropojančią rupūžę. Žmonėms iškilo klausimas: ar normalu, jog šiuo metų laiku, kai kurie miško gyventojai nebijo šalčių ir atsikelia iš žiemos miego? Alius pasakoja, kad prasidėjus elniu ragų metimo sezonui, jo pomėgis – vaikštinėti po miškus ir ieškoti numestų ragų.

Biržų regioninio parko specialistai, atvykę išmatuoti padidėjusios smegduobės, kuri atsivėrė 2017 metais ir buvo pavadinta Barsuko ola, nustebo pamatę, kad olos urvuose apsigyveno šikšnosparniai. Tam, kad išmatuotų smegduobės gylį, buvo pasinaudota ultragarso tolimačiu. Ir jis, matyt, pažadino oloje miegojusius gyvūnėlius. Barsuko oloje apsigyveno šikšnosparniai „Labai prašome lankytojų nesiartinti prie besiformuojančios įgriuvos! Tai pavojinga.

Žuvinto gamtiniame rezervate kameroms pavyko užfiksuoti besivaikštinėjančią septynių vilkų grupę.  „Kol nėra tiek sniego, kad pagal pėdsakus pavyktų įvertinti žvėrių gausą Žuvinto gamtiniame rezervate, stebėjimo kamerų įrašai yra bene vienintelė galimybė registruoti šią vilkų šeimyną – du suaugusius, du antramečius ir tris jauniklius. Septyni žvėrys yra per daug nestebinantis vilkų grupės dydis Žuvinte.