• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje buvo girdėti kalbų apie įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose po ledu dūstančias žuvis, tačiau ne visi žino, kodėl tai vyksta ir kaip galima joms padėti.

GALERIJA (6)

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje buvo girdėti kalbų apie įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose po ledu dūstančias žuvis, tačiau ne visi žino, kodėl tai vyksta ir kaip galima joms padėti.

REKLAMA

Be to, nors kai kuriems atrodo, kad tai tik žiemos reiškinys, gamtininkas Deividas Makavičius sako, jog deguonies trūkumas vandenyje gali ištikti ir vasarą, o tikrosios problemos dažnai slypi pačiose telkinių sąlygose, kurias galima pagerinti.

Deguonies trūkumas prasideda nepastebimai

Pasak gamtininko, telkinyje pastebėtas žuvų dusimas dar nereiškia, kad jos jau žuvo. Tai procesas, rodantis, kad vandenyje pradėjo trūkti žuvims reikalingo ištirpusio deguonies.

REKLAMA
REKLAMA

„Dusimas dar nereiškia, kad visos žuvys jau nugaišo. Tačiau jei procesas tampa negrįžtamas, tuomet jos pradeda gaišti ir joms padėti sunku“, – aiškino D. Makavičius.

REKLAMA

Dažniausiai ši problema pasireiškia stovinčio vandens telkiniuose – tvenkiniuose, kūdrose ar kai kuriuose ežeruose, kur vanduo beveik necirkuliuoja. Tuo tarpu upėse ar kituose tekančiuose vandens telkiniuose žuvys paprastai negaišta, nes vanduo nuolat pasipildo šviežiu deguonimi.

Didžiausia rizika kyla sekliuose telkiniuose arba tuose, kurių dugne susikaupęs storas dumblo sluoksnis.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu telkinys yra seklus ir labai uždumblėjęs, pavojus žuvims yra gerokai didesnis, nes dumblas skleidžia metano ir sieros vandenilio dujas, kurios žuvims nuodingos“, – teigė gamtininkas. 

Dėl to, jei tik yra galimybė, specialistas rekomenduoja profilaktiškai valyti telkinių dugną ir mažinti susikaupusio dumblo kiekį.

D. Makavičius taip pat nurodo, kad, kalbant apie deguonies trūkumą, kritinė riba prasideda tada, kai jo kiekis vandenyje nukrenta iki maždaug 2 mg/l. Jei jis toliau mažėja ir pasiekia 1 mg/l, žuvys dažniausiai jau pradeda masiškai gaišti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žuvys gali dusti ir vasarą

Nors vis dar įprasta manyti, kad žuvų dusimas susijęs tik su ledu padengtais vandens telkiniais žiemą, pasak D. Makavičiaus, panašios problemos gali kilti ir šiltuoju metų laiku.

„Deguonies trūkumas žuvims pasitaiko ne tik žiemą. Vasarą jis taip pat gali ištikti, pavyzdžiui, kai vanduo smarkiai sužydi arba užsitęsia sausra“, – sakė jis.

REKLAMA

Karštu oru vandens temperatūra pakyla, o žuvys, būdamos šaltakraujės, ima aktyviau kvėpuoti ir joms reikia daugiau deguonies. Jei vanduo stagnuoja, deguonies paprasčiausiai pradeda trūkti.

Tačiau žiemą situaciją apsunkina keli papildomi veiksniai. Kai telkinius padengia storas ledas ar sniegas, į vandenį nepatenka deguonies iš išorės. Be to, sumažėja šviesos kiekis, todėl silpnai vyksta fotosintezė, kurios pagalba deguonies galėtų patekti per vandens augalus.

REKLAMA

Kai kurios žuvys atsparesnės už kitas

Ne visos žuvų rūšys į deguonies trūkumą reaguoja vienodai. Kai kurios jų gali išgyventi net ir labai sudėtingomis sąlygomis.

„Yra rūšių, kurios atsparesnės, pavyzdžiui karosai. Tačiau kitos žuvys į deguonies trūkumą reaguoja daug jautriau“, – pasakojo D. Makavičius.

Būtent todėl vienuose telkiniuose pirmiausia ima gaišti tam tikros rūšys, o kitos dar kurį laiką išgyvena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialisto, problema dažnai pastebima per vėlai. Nugaišusios žuvys iš karto neiškyla į paviršių – tai įvyksta tik po kurio laiko, kai jas pakelia susidariusios dujos.

„Kai pamatome po ledu ar paviršiuje plūduriuojančias negyvas žuvis, dažnai jau būna per vėlu. Jos iškyla tik po kurio laiko“, – sakė jis.

Ką galima padaryti, kad padėtume žuvims?

Specialistas pabrėžia, kad svarbiausia yra deguonies trūkumo prevencija, ypač antroje žiemos pusėje ir ankstyvą pavasarį, – vasarį ir kovą, kai deguonies atsargos vandenyje būna labiausiai išsekusios.

REKLAMA

Privačių vandens telkinių savininkai ar naudotojai gali imtis paprastų priemonių: valyti sniegą nuo telkinį dengiančio ledo, daryti eketes ar naudoti specialius vandens aeravimo įrenginius, kurie prisotina telkinius papildomu deguonimi.

Vis dėlto dideliuose ežeruose tokias priemones pritaikyti tampa sudėtinga.

„Mažesnius tvenkinius dar galima gelbėti aeruojant vandenį, tačiau didesniuose telkiniuose, jei žuvų dusimo procesas jau prasidėjo, joms padėti dažnai būna labai sunku“, – sakė D. Makavičius.

Anot jo, nors šiemet apie žuvų dusimą kalbama daugiau, tai nėra visiškai naujas reiškinys – tokios situacijos pasitaiko ir kitais metais, tik ne visada sulaukia tiek dėmesio.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
O gamtos apsauga tik baudomis rinkti kodėl žuvyčiu negelbsti?
Tai gentviliukas su savo CO aparatais tegul matuoja CO po ledu ir baudas žiemai rašo tai kasčiui gal ant ragatkės išeitų
Gamtosaugininkai tik moka rašyti baudas žvejems kurie neturi smaigų būdami ant 40cm storio ledo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų