Vieną iš galimų sprendimo būdų pirmadienį priėmė Nacionalinio saugumo komisija – pasiūlė neribotam laikui uždaryti sieną su Baltarusija.
Visgi galutinį sprendimą dėl to turi priimti Vyriausybė. Nors du pasienio punktai su Baltarusija (Medininkų ir Šalčininkų) faktiškai jau yra uždaryti nuo sekmadienio.
Daugeliui sienos uždarymas nėra labai reikšmingas, ypač, jeigu nėra jokių ryšių su Baltarusija. Tačiau prabilo verslai, kuriems toks žingsnis gali turėti neigiamų pasekmių.
Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija („Linava“) pažymėjo, kad toks sprendimas tiesiogiai smogia vežėjų sektoriui.
Taigi, kokios iš tikro gali būti pasekmės kai kuriems verslams?
Skatina nekartoti kaimynų klaidų
„Linava“ visiškai nepritaria sprendimui dėl sausumos pasienio punktų su Baltarusija uždarymo, motyvuojant jį kontrabandinių oro balionų incidentu, kuris sutrikdė ir Vilniaus oro uosto veiklą.
„Valstybės institucijos turi teisę ir pareigą užtikrinti oro erdvės saugumą, tačiau šiuo atveju priimtas sprendimas kelia rimtų abejonių dėl proporcingumo. Oro incidentas neturi tapti priežastimi paralyžiuoti kelių transportą“, – sako „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis.
Anot jo, tokie veiksmai tiesiogiai smogia vežėjų sektoriui, kurio darbuotojai jau ir dabar esą susiduria su nepakeliamomis laukimo sąlygomis pasienyje.
„Vilkikų vairuotojai pasienyje praleidžia iki 22 dienų, o šis sprendimas tik dar labiau apsunkina situaciją. Tokia praktika sukuria chaotiškas eiles, trikdo tiekimo grandines ir daro žalą visos šalies transporto sektoriui“, – komentuoja N. Raulinaitis.
Asociacija primena ir neseną istoriją Lenkijoje. Ji buvo susidūrusi su panašiais saugumo incidentais, tačiau greitai atsisakė sprendimo uždaryti sieną, supratusi, kad tokios priemonės labiau žaloja ekonomiką nei padeda spręsti saugumo problemas.
„Oro saugumo klausimai turi būti sprendžiami oro erdvėje, o ne pasienio keliuose. Nekartokime kaimynų klaidų“, – įspėja N. Raulinaitis.
„Linava“ planuoja kreiptis į Prezidentūrą, Vyriausybę ir pasienio tarnybas, ragindama nedelsiant peržiūrėti sprendimą dėl sienos su Baltarusija uždarymo ir ateityje užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų pagrįsti realia grėsme, o ne pertekliniu atsargumu.
Asociacijos vertinimu, būtina užtikrinti, kad saugumo priemonės nebūtų nukreiptos prieš tuos, kurie sąžiningai dirba ir palaiko šalies ekonomikos pulsą – Lietuvos vežėjus.
Žala gali siekti milijonus?
Apie neigiamus padarinius šaliai BNS pasisakė ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas, kuris pažymėjo, kad uždarius sieną bus sutrikdyta transporto logistinė grandinė, o nuostoliai gali siekti iki dešimčių milijonų eurų.
Anot TTLA generalinio sekretoriaus, Nacionalinio saugumo komisijos priimtas sprendimas neribotam laikui uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus abejonių nekelia.
„Mes nekvestionuojame pačių sprendimų ir pasirinkto būdo, (...) tai yra valstybės atsakomybė priimti šiuos sprendimus“, – sakė P. Drižas.
Visgi, jis pažymi, kad Lietuva – Europos ir Rytų valstybių koridorius, per kurį keliauja tranzitinis transportas, todėl šio sprendimo pasekmės bus jaučiamos.
„Žiūrint konkrečiai iš sektoriaus pusės, pasekmės bus labiau neigiamos nei teigiamos, nes visa logistinė grandinė bus sutrikdyta. Kol kas skaičių konkrečių neturime“, – sakė P. Drižas.
TTLA generalinis sekretorius BNS sakė, daugiausiai klausimų kyla dėl Lietuvos vežėjų, kurie yra Baltarusijoje ir iškrovę krovinius grįžta atgal – šiuo metu jie negali įvažiuoti į Lietuvą.
Pasak jo, dar per anksti spręsti apie tai, kiek nuostolių vežėjai gali patirti, bet finansiniai kaštai gali siekti iki dešimčių milijonų eurų.
„Prekyba tarp ES šalių ir kitų šalių kaip Kazachstanas ar Baltarusija manau, kad vyks toliau, prekės bus vežamos iš arba į kitas šalis. Lietuva buvo to tranzito koridorius, dabar prekių judėjimas toliau vyks, tik klausimas, ar per Latviją, ar Lenkiją“, – BNS teigė P. Drižas.
Uždarius sieną – keleivių nebeveš
Tiesa, Baltarusijos sieną kerta ne tik vilkikų vairuotojai, bet ir iš Lietuvos į Minską vykstantys autobusai.
Pasirodo, kad iš Lietuvos vien į Baltarusijos sostinę kiekvieną dieną vyksta bent po 10 autobusų.
Kai kurie iš jų pajuda iš Kauno ir stoja Vilniuje, kiti į Minską vyksta tiesiai iš Vilniaus.
Bilietų kainos priklausomai nuo miesto, iš kurio vykstama, svyruoja nuo 55 iki 80 eurų.
Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Minską nuvykti kainuoja 55 eurai, tuo metu iš Kauno tokia kelionė gali kainuoti ir 65 eurus ar daugiau.
Taip pat iš Lietuvos galima nuvykti ir į kitą Baltarusijos miestą – Gardiną.
Iš Vilniaus į šį miestą autobusai važiuoja tris kartus per dieną, o bilieto kaina siekia nuo 42 iki 60 eurų.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo šiuo maršrutu „Eurolines“ vardu vežančios bendrovės „Toks“, kaip sienų uždarymas paveiktų jų veiklą.
Bendrovė nurodė, kad didelių praradimų nepatirs, nes maršrutai į Baltarusiją sudaro tik dalį jų vykdomos veiklos.
„Šiuo metu be tarpmiestinių ir tarptautinių keleivių vežimų dar administruojame Vilniaus ir Panevėžio autobusų stotis, taip pat esame laimėję keleivių vežimo konkursą Klaipėdoje“, – dalijosi „Toks“.
„Toks“ nurodo, kad saugumas šiuo atveju yra aiškus prioritetas, todėl jei Vyriausybė nuspręs uždaryti sieną neribotam laikui, bendrovė šios paslaugos nebeteiks.
Baltarusija – visiškai nereikšminga rinka
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad Lietuva yra tokioje geopolitinėje realybėje, kur sprendimai turi būti priimami remiantis ne ekonominiais, o geopolitikos ir saugumo argumentais.
Todėl ekonomistė palaiko tokį sprendimą, o, jos nuomone, priemonių imtis būtina, nes kitu atveju gali laukti dar didesnės pasekmės.
„Ekonomikos plėtra ir sėkmingas vystymasis nebus įmanomas, jei negebėsime užtikrinti pamatinių saugumo ir atgrasymo poreikių.
Be to, šios balionų atakos jau turi įtakos mūsų ekonomikai dėl sutrikdyto oro uostų darbo ir neįvykusių kelionių oro transportu. Tad privalu imtis taiklių priemonių, kad šitas užsitęsęs įprastos oro uostų veiklos trikdymas būtų sustabdytas“, – pabrėžė ji.
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad Baltarusija Lietuvai šiandien visiškai nereikšminga nei kaip rinka, nei kaip importo kanalas. Būtent todėl, anot jos, dėl sienos uždarymo ekonominės pasekmės bus minimalios.
„Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos gamintojai radikaliai apkarpė ekonominius saitus su šia šalimi ir per šių metų aštuonis mėnesius į ją nukeliavo niekinė dalis – tik 0,07 proc. nuo viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Kalbant apie paslaugų eksportą, Baltarusijos, kaip rinkos, vaidmuo ten irgi menkas – šių metų pirmąjį pusmetį tik 0,4 proc. visų paslaugų buvo eksportuojama į šią šalį. Trys ketvirtadaliai viso šio paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos. Vis dėlto, ir transporto sektoriui ši rinka visiškai nereikšminga, į ją šių metų pirmąjį pusmetį buvo nukreipta tik 0,7 proc. viso transporto paslaugų eksporto“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
