Pagausėjus šeimai, norint uždirbti ar tiesiog atsinaujinti, gyventojai nusprendžia parduoti turimą būstą.
Tiesa, daliai gyventojų vis dar kyla klausimų, kada gi reikės už būstą gautais pinigais pasidalinti, t.y. sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Tad Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai gyventojams primena, kad tokį mokestį sumokėti reikėtų ne visada.
Kada GPM išvengsite?
VMI atstovai sako ,kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei gyventojas pardavė nekilnojamąjį turtą (NT), jo gautos pajamos neapmokestinamos GPM šiais atvejais:
- turtas išlaikytas nuosavybėje ilgiau nei 10 metų;
- parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaruota gyvenamoji vieta pastaruosius 2 metus iki pardavimo;
- parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau per 1 metus nuo pardavimo gyventojas įsigijo kitą būstą ir jame deklaravo gyvenamąją vietą.
Tačiau jei nė vienos iš šių sąlygų neatitinka jūsų esamos situacijos, gautos pajamos už parduotą būstą galiausiai bus apmokestinamos GPM.
„Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus turto įsigijimo išlaidas ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus.
Pavyzdžiui, atlygį notarams, įmokas „Registrų centrui“ už registravimo paslaugas ir pan.“, – paaiškino VMI specialistai.
Be to, gautos NT pardavimo pajamos įpaprastai apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
„Tuomet, kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykių apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu“, – priminė inspekcija.
Jei gyvenamąją vietą deklaruosite kitur, mokesčio išvengti nepavyks
Pasak VMI atstovų, prievolė sumokėti GPM atsiranda ir tada, jei gyventojai perdeklaruoja savo gyvenamąją vietą dar prieš pardavimą.
„Parduodame būste iki pardavimo turi būti ne tik gyventojo gyvenamoji vieta formaliai deklaruota, bet ji turi būti deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ten, kur faktiškai gyvenama.
Vien tik gyvenamosios vietos deklaravimas lengvatai taikyti nėra pakankamas – būtina, kad gyventojas gyvenamosios vietos deklaruotame būste ir faktiškai gyventų“, – sakė VMI specialistai.
Kitaip tariant, išsideklaravus iš būsto iki jo pardavimo, nors faktiškai jame ir gyvenama, būsto pardavimo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, t. y. pajamoms netaikoma lengvata.
„Vertindami gyventojo pateiktos metinės pajamų deklaracijos duomenis ir priimdami sprendimą dėl lengvatos taikymo kiekvienu konkrečiu atveju įvertiname visas faktines aplinkybes, t. y. prieš kiek laiko iki būsto pardavimo gyventojas uždeklaravo savo gyvenamąją vietą, ar tai atitinka lengvatos taikymo esmę.
Lengvatų taikymas siejamas su gyventojų galimybe apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Siekiant sudaryti gyventojams sąlygas tenkinti buitinius poreikius, kai, susiklosčius šeimyninėms ar kitoms aplinkybėms, iškyla poreikis turimą būstą keisti į didesnį ar mažesnį arba keisti gyvenamąją vietą“, – dėmesį atkreipė inspekcijos atstovai.
Tiesa, lengvatos taikymu negali būti piktnaudžiaujama siekiant mokestinės naudos. Pavyzdžiui, kai gyventojo gyvenamoji vieta deklaruojama siekiant pasinaudoti lengvata, o įsigytas būstas, skirtas perpardavimui ar nuomai.
„Jeigu kyla abejonė, kad lengvatos taikymu gali būti piktnaudžiaujama, klientų prašome pateikti papildomus dokumentus, įrodančius faktinį gyvenimą parduoto būsto adresu“, – kalbėjo VMI specialistai.
NT pardavimai išliko stabilūs
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“ praneša, kad liepos mėnesį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje buvo parduoti 407 butai. Pastebima, kad rinkos aktyvumas išlieka stabilus nuo vasario mėnesio, o planuojamų projektų pasiūla, bendrovės teigimu, auga.
„Vilniaus NT rinka išlaiko tvarumą – pirkėjų susidomėjimas neslūgsta, o pasiūla nuosekliai pildoma. Stebime gerai subalansuotą rinkos dinamiką, kurioje tiek paklausa, tiek pasiūla juda vienodu tempu“, – pranešime cituojamas „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Bendrovės duomenimis, vidutinė būstų pasiūlos kv. metro kaina liepą sostinėje siekė 3 904 eurų, o bendras vidutinis parduotų būstų plotas buvo 51,8 kv. metrų.
Skelbiama, kad daugiausia liepos mėnesį buvo parduota vidutinės klasės būstų – iš viso 198. Taip pat sostinėje įsigyti 183 ekonominės klasės butai, o prestižinės – 26. Populiariausi tarp pirkėjų buvo Naujamiesčio ir Verkių rajonai, kuriuose atitinkamai parduoti 82 ir 78 butai. Tuo metu Pilaitės rajone liepą buvo įsigyta 40 būstų, o Justiniškėse ir Vilkpėdėje po 25 butus.
Anot „Realco“, sostinės NT rinkoje šiuo metu yra siūloma 5 510 butų, o tai yra keliasdešimčia daugiau nei birželį, kai pasiūla siekė 5 463 būstus. Didžiausias pasirinkimas liepą fiksuotas Naujamiestyje, Justiniškėse ir Verkiuose. Bendrovės teigimu, kiekviename iš šių rajonų buvo siūloma daugiau nei 600 butų, nepriklausomai nuo jų statybų stadijos.
Taip pat pranešama, kad liepą didžiausia butų pasiūla Vilniuje buvo tarp jau pastatytų arba dar statomų projektų, kuriuose šiuo metu pirkėjams yra siūlomi atitinkamai 2 431 ir 2529 butai. Tuo metu tarp dar nepradėtų statyti, bet jau suplanuotų namų liepą fiksuota 628 butų pasiūla – trečdaliu daugiau nei birželį, kai tokių butų buvo siūloma 472, informuoja bendrovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
