REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų.

REKLAMA

Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės.

Teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėn. buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų atskaičius mokesčius) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau gaunantys didesnes pajamas taip pat susiduria su tokia situacija.

Tyrimo duomenimis, 57 proc. žmonių, kurie uždirba 301–1000 eurų, išlaidos buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės, taip sako ir 38 proc. gaunančių 1001–1300 eurų siekiančias pajamas bei 35 proc. uždirbančių 1301–1600 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Tarp uždirbančių daugiau nei 1600 eurų „į rankas“ tokių – 8 proc., parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Gyventi nuo algos iki algos ne taip blogai

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pripažino, kad gyventojų pajamos auga, didėja tiek atlyginimai, tiek įvairios išmokos.

REKLAMA

„Tačiau egzistuoja socialinė nelygybė, vieni žmonės gyvena geriau, o kiti – blogiau. Dalis gyvena nuo algos iki algos ar nuo pensijos ar pensijos. Tai nėra blogai, nes turime garantijų, pavyzdžiui, ligos atveju, darbo praradimo atveju žmonės gauna išmokas.

Tokia ir buvo kuriama tvarka, kad žmogui nereikėtų laikyti pinigų, kurie, kaip sakoma, nedirba. Žinoma, turėti tam tikrą sumą pinigų reikia ir žmonės yra racionalūs, jie pasitaupo“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, galima kiek nori žmones mokyti taupyti, bet jeigu alga maža, o išlaidos didelės – nieko nepadarysi. Žmonės gyvena, kaip sugeba.

REKLAMA
REKLAMA

Norint sutaupyto būtina uždirbti bent 800 eurų

Socialinių mokslų centro vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis teigė, kad jeigu žmonių pajamos sudaro bent 800 eurų, jie turi galimybių taupyti.

„Tada galima planuoti, taupyti, bandyti daugiau uždirbti. Tai tikrai galima daryti, jeigu pajamos viršija bent 800 eurų. Gaunantys mažesnes pajamas neturi pasirinkimo gyventi kitaip.

Reikia peržiūrėti darbo apmokėjimo principus. Jeigu žmogus atidirba 8 val., jo atlyginimo jam turi užtekti pragyventi. Tačiau infliacija daro savo“, – komentavo profesorius.

Anot jo, valdžia turėtų didinti kapitalo apmokestinimą ir mažinti darbo apmokestinimą.

Asmeninių finansų trenerė Justina Skidzevičienė irgi skaičiavo, kad galima sutaupyti iš bet kokio kokio uždarbio. Tačiau specialistė pripažino, kad iš minimalaus atlyginimo sutaupyti bus labai sunku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nukentės gyvenimo kokybė. Žmogus blogai jausis, jeigu turės nuolat taupyti ir krapštyti centus. Jeigu tik yra galimybė reikia stengtis uždirbti. Žmogus gali ieškoti papildomų pajamų. Dalį pinigų gali skirti saviugdai, kursams ir vėliau iš to uždirbti“, – siūlė J. Skidzevičienė.

Vistiek pataria taupyti ir planuoti

Tačiau kiti finansų specialistai pataria vis tiek taupyti, o jeigu pinigų neužtenka, bandyti daugiau užsidirbti.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė tiems žmonėms, kurių išlaidos viršija pajamas ar yra joms lygios, siūlo prisiminti laiko patikrintas finansų valdymo taisykles ir daugiau dėmesio skirti biudžeto planavimui.

REKLAMA

Pasak J. Cvilikienės, būtina susidaryti mėnesio biudžetą.

Planuojant biudžetą Finansų instituto vadovės teigimu, prioritetą turėtume teikti būtinosioms išlaidoms būstui, maistui, transportui ir taupymui. Likusias pajamas paskirstyti kintamoms – drabužiams, avalynei, pramogoms. Ir, žinoma, sekti savo išlaidas bei laikytis numatyto biudžeto plano.

J. Cvilikienė atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie biudžetą, prie būtinųjų išlaidų taupymas paminėtas ne atsitiktinai. Tai – itin svarbus įgūdis ir reikšmingas finansinio saugumo garantas.

„Egzistuoja sena taisyklė, kad gavus pajamas pirmiausia turėtume susimokėti sau – atidėti dalį pajamų taupymui. Neretai tie žmonės, kurie išleidžia visas pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria ir su sunkumais kaupiant finansinį rezervą. Vis dėlto, turint santaupų atlaikyti finansinius sukrėtimus yra daug paprasčiau, jos gerokai padidina finansinio saugumo ir ramybės jausmą“, – sakė specialistė.

REKLAMA

Taip pat ji patarė bandyti uždirbti daugiau.

„Tačiau jei vis tik jaučiate, kad lėšų pakanka visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematote erdvės taupymui, verta pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų.

Prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat, pavyzdžiui, nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką“, – patarė specialistė.

Nevalgyti,negerti,nerūkyti,nemoketi mokescių,na tada gal sutaupysi šioje šalyje.Iš 800 pragyventi,cia gali tik išgyventi,cirkininkai tie visi patarėjai.
Kol mūsų lietuviški verslininkai nesumažins gobšumo lygio darbuotojai ir toliau vargs žalos sveikatą gyvens nevisavertį gyvenimą
Bekit vaikai is cia kol jauni,pamatysit pasaulio ir uzsidirbsit pensijai,
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų