Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilniuje įsikūręs „Urbo bankas“ tapo Kinijos taikiniu. Finansinė įstaiga sulaukė sankcijų.
„Norėtųsi tai vertinti kaip šmaikštų balandžio pirmosios pokštą. Deja, tai nėra balandžio pirmoji. Kažkokius rimtus vertinimus sudėtinga pateikti, nes apie galimai pritaikytas sankcijas sužinojome iš žiniasklaidos pranešimų“, – sakė banko administracijos vadovas Marius Arlauskas.
„Urbo bankas“ pabrėžia, kad didžioji jo klientų dalis yra Lietuvos gyventojai, o pavedimų į Kinijos finansų įstaigų klientų sąskaitas dalis yra nereikšminga. Kinija sankcijomis apkrovė dar vieną sostinėje įsikūrusį „Mano banką“.
„Kinija nėra mūsų tikslinė rinka. Aktyvios veiklos šioje šalyje nevykdome, todėl paskelbtos sankcijos neturės įtakos banko kasdienei veiklai ar plėtros planams“, – teigė įstaigos atstovė Ingė Kasparavičienė.
Atsakas Europos Sąjungos sankcijoms
Tai Kinijos atsakas visai Europos Sąjungai. Liepos 18-ąją senasis žemynas į 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą įtraukė du Kinijos bankus bei nustatė draudimą Europos Sąjungos subjektams su šiais bankais sudaryti sandorius.
Sankcijos priežastis – šių Kinijos bankų pagalba Rusijai apeiti europines sankcijas, įvestas už agresiją prieš Ukrainą. Sandorių draudimas su Kinijos bankais įsigaliojo praėjusią savaitę.
„Kinija atsako į Europos Sąjungos veiksmus signalizuodama, kad nenori pernelyg aštrinti situacijos, bet rodanti, kad jeigu Europos Sąjunga toliau Kinijai plės sankcijų sąrašą, jos veiksmai, ko gero, bus veidrodiniai“, – aiškino politologas Linas Kojala.
Oficialiai kinai nenurodė, kodėl atsakomosioms priemonėms pasirinko būtent Lietuvos bankus, tačiau ne paslaptis, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.
„Mes nesam leidę jiems prieiti mūsų uosto, nors toks interesas buvo, norėjo įsiskverbti į mūsų telekomunikacijų sektorių, o mes uždarėm duris. Lietuva yra ta valstybė, kuri mažiausiai priklausoma nuo Kinijos Europos Sąjungoje, atspariausia jos įtakai. Aišku, poveikis minimalus, bankai pasirinkti simboliniai“, – kalbėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
„Demonstruojant, kad tai politinis žingsnis, nes Kinija, ko gero, galėjo rasti priemonių, kurios turėtų ne tik politinį, bet ir didesnį finansinį aspektą. Pasirinkti Lietuvos bankai rodo, kad finansinio nuostolio sukurti nebuvo tikimąsi. Ženklas Europos Sąjungai ir Lietuvai dėl dvišalių santykių būklės“, – sakė L. Kojala.
„Balansavimų negali būti“
Europos Sąjunga atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kai reikia rūpintis prekybiniais santykiais ir saugumu.
„Viena vertus, prioritetas saugumo reikalams, veiksmams, kurie gali aštrinti santykius su Kinija. Kita vertus, nenoras jų visiškai sugriauti, kad neturėtų didelių prekybinių pasekmių, neužkirstų galimybės veikti Europos įmonėms Kinijos rinkoje, neužkirstų galimybių importuoti reikalingų prekių“, – kalbėjo politologas.
„Jeigu mes kalbame apie paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, jokių balansavimų negali būti. Tūrėtų būti taikomos sankcijos tam, kad atgrasyti kinus nuo paramos Rusijai prieš ukrainiečius“, – kategoriškas lieka L. Kasčiūnas.
Lietuvos bankas pareiškė, kad Kinijai įvedus sankcijas dviem šalies bankams – „Urbo bankui“ ir „Mano bankui“ – didelio poveikio nei jiems, nei visai bankų sistemai neturės. Oficialios informacijos iš Kinijos dėl nustatytų sankcijų Lietuvos bankams Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
