Tokiais atvejais, kai vairavimo aplinkybės neatitinka sutartyje nurodytų duomenų, automobilio savininkui gali tekti mokėti didesnę išskaitą arba dar blogiau − pačiam padengti žalos, padarytos trečiajam asmeniui, sumą.
Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovas, pataria, kaip sudaryti automobilio draudimo sutartį, kad eismo įvykio atveju žalos našta negultų ant vairuotojo pečių.
„Norint, kad privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), o taip pat ir savanoriškas kasko draudimas galiotų šeimos nariams, tai privalu įtraukti į draudimo sutartį, nurodant kitus transporto priemonės vairuotojus.
Priklausomai nuo draudiko, paprastai prašoma pažymėti, kokio amžiaus ir su kokiu vairavimo stažu kiti potencialūs vairuotojai valdys konkretų automobilį“, – sako A. Gimbickas.
Kokiais atvejais žalą tektų atlyginti patiems
Pasak eksperto, jei automobilį vairuos asmuo, neatitinkantis draudimo sutartyje nurodytų rizikos faktorių, tokių kaip, pavyzdžiui, stažas ar amžius, ir jis sukels žalą tretiesiems asmenims – deja, bet dalį nuostolių automobilio savininkui teks atlyginti savo lėšomis.
„Tai reiškia, kad eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims ar transporto priemonėms padaryti nuostoliai bus atlyginti, tačiau draudikas turės teisę dalį nuostolių iš draudėjo susigrąžinti už sutarties pažeidimą“, − komentuoja A. Gimbickas.
Visgi, kalbant apie savarankiškai pasirenkamą kasko draudimą, situacija yra kitokia. Kai automobilis papildomai draudžiamas pasirenkamuoju kasko draudimu dėl patirtų nuostolių atlyginimo savo automobiliui, rinkoje dažai taikoma tokia praktika, kad pirmojo pažeidimo dėl valdytojų grupės atveju yra taikoma didesnė išskaita, nei nurodyta sutartyje.
„Tad tikėtina tokia situacija, kad patirtos žalos atveju prie sutartyje nurodytos besąlyginės išskaitos dar bus papildomai pridėta 200–300 eurų dydžio suma.
Jei tokio pobūdžio įvykiai pasikartos ateityje, jie jau bus nedraudiminiai ir nuostolius tektų dengti pačiam“, – teigia draudimo ekspertas.
Draudimo bendrovės atstovas pastebi, kad kasko draudimo turėtojai dažniau renkasi mokėti „standartinę“ kainą, neįtraukdami kitų valdytojų į sutartį, o nutikus žalai − sumokėti didesnę išskaitos sumą.
Tuo tarpu privalomojo TPVCA draudimo atveju kitų valdytojų įtraukimas yra gana įprasta praktika – taip pasirinkę yra apie 10 proc. „Lietuvos draudimo“ klientų.
Kokią savo vairavimo istoriją kaupiate
A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad automobilio draudėju yra laikomas jo savininkas ir žalų istorija yra kaupiama savininko vardu.
Tai yra svarbu, nes žalų istorija yra vienas iš pagrindinių rizikos faktorių, nustatant draudimo kainą tiek privalomojo, tiek savanoriškojo draudimo atveju. Žalų istorija kaupiama iki 7 metų ir pakeitus automobilį – ji nepradingsta.
„Vairuotojas, kuris nėra transporto priemonės savininkas, bet draudimo sutartyje yra įrašytas kaip „kitas“ vairuojantysis ir yra, pavyzdžiui, neseniai įgijęs teisę vairuoti – pats savo vairavimo istorijos nekaupia.
Ateityje, kai automobilį jis draus pats, jo istorija bus skaičiuojama nuo pat pradžių, nepaisant fakto, kad kelerius metus jis važinėjo nepatirdamas žalų ir galėtų turėti gerą vairavimo istoriją.
Tad tą reikėtų įsivertinti, važinėjant su automobiliu, apdraustu kito asmens vardu“, – sako specialistas.
A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad, jei, palyginus su šeimos nariais, vairuojama retai – automobilį praktiškiau drausti šeimos narių vardu, draudime išsiperkant „kitų valdytojų“ opciją.
„Tačiau tokiu atveju, jei planuojama važinėti daug, verta pradėti kaupti savo vairavimo istoriją, pačiam būnant registruotu automobilio savininku ir drausti automobilį savo vardu.
Tai ypač aktualu drausmingiems vairuotojams“, − apibendrina „Lietuvos draudimo“ atstovas.
