Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)

Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)

Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas BNS praėjusią savaitę sakė manantis, kad Lietuvos bankai turėtų stebėti Švedijos NT rinką, nes ji kelia rizikų - kritus NT kainoms Švedijoje, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas.

BNS kalbinti NT ir finansų rinkų ekspertai mano, kad jei Švedijoje kiltų NT rinkos krizė, ji galėtų sumažinti Lietuvos bankų apetitą finansuoti didelius projektus, bet apskritai jos įtaka būtų nedidelė.

REKLAMA

Grėsmė Lietuvai - reali, jos įtaka būtų nedidelė

Pasak analitiko Vaidoto Rūko, Švedijos NT rinkos keliamos grėsmės Lietuvai yra realios, bet jų galima įtaka būtų nedidelė.

„Kad įtakos bus, neabejoju, bet abejoju, kad tai bus labai didelio masto. Bankai, nepaisant to, kad priklauso Švedijos ar Skandinavijos bankų grupėms, Lietuvoje veikia kaip atskiros bankų grupės - turi savo balansus, turi tikrai pakankamai kapitalo ir netgi, sakyčiau, perteklinio kapitalo, kurio neišskolina, nors galėtų tai daryti“, - BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ investicijų valdymo direktorius V.Rūkas.

Jo nuomone, staigus Švedijos NT rinkos kritimas daugiausiai įtakos turėtų didelių projektų kreditavimui Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, gali būti sunkiau tvirtinamos paskolos kredito komitetuose. Dalis sprendimų priimami pačioje Švedijoje, o kai viskas aplinkui vietos rinkoje yra baisu, tai gali atrodyti, kad baisu ir kitose rinkose, todėl galbūt dideli projektai, kurie šiandien būtų tinkami, Skandinavijos krizės atveju būtų nepatvirtinami“, - tvirtino V.Rūkas.

Anot jo, didelių projektų nefinansuojant Skandinavijos bankams, tai galėtų daryti vietos žaidėjai - pavyzdžiui, Šiaulių bankas. Tam pritaria ir Švedijos kapitalo banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas, tarp alternatyvių finansuotojų minintis ir Estijos LHV banką.

Tuo metu NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis BNS pabrėžė, kad Švedijos NT rinkos šokas gali sumažinti būsto kreditavimo apimtis Lietuvoje.

REKLAMA

Problemos Švedijoje lėtintų Lietuvos NT rinkos plėtrą

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, Švedijos NT rinkos krizės įtaka Lietuvos bankų sektoriui priklausys nuo rinkos susitraukimo masto.

„Mes patirties turėjome prieš dešimtmetį, kai per praėjusią krizę buvo problemos bankų sektoriuje, o tai atsiliepė praktiškai globaliai. Čia klausimas kaip paveiks, jei bus kažkokia korekcija Švedijos NT rinkoje ir kokio masto korekcija bus. Jei nežymi, tai nemanau, kad bus reikšmingas efektas, bet jeigu pasikartotų 2008 metų scenarijus, pasekmės galėtų būti rimtos“, - BNS sakė A.Antanavičius.

Jo teigimu, dėl Švedijos NT rinkos problemų sumažėjęs bankų kreditavimas lėtintų Lietuvos NT rinką.

„Pagrindinis efektas, kuris tikriausiai būtų tikėtinas, tai per sugriežtintą kreditavimą sunkiau gaunamos paskolos. Tai lemtų, kad rinkos aktyvumas sumažėtų, bet didesnio poveikį šiuo metu būtų sunku įžvelgti“, - tvirtino A.Antanavičius.

Jis pridūrė, kad didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - NT rinkos dabar yra atsparesnės, nes juose yra didelė būsto paklausa.

Bankai: esame pasiruošę išorės šokams

Švedijos kapitalo banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino, kad Švedijos NT rinkos problemos tikriausiai neturėtų įtakos bankų sektoriui Lietuvoje - bankai yra pasiruošę išorės šokams, todėl galima krizė Švedijoje didesnės įtakos turėtų dvišalei prekybai.

„Aš tikrai atmesčiau ir neanalizuočiau per daug to scenarijaus, kad Švedijos bankų sistema labai smarkiai susvyruoja, kaip buvo 1990 metų pradžioje ar 2009 metais, ir tai paveiktų kreditavimo apimtis Lietuvoje. Kol kas tokio scenarijaus analizei tikrai nėra pagrindo. Teoriškai taip gali būti, bet tai mažos tikimybės įvykis“, - BNS teigė N.Mačiulis.

REKLAMA

Anot jo, mažėjant NT kainoms, tikriausiai mažėtų vartojimas Švedijoje.

„Gyventojams jaučiant, kad jie turi mažiau turto, būtų pradėta daugiau taupyti. Turbūt būtų mažiau investuojama į NT vystymą, galbūt būtų ekonomikos nuosmukis, bet ne gili recesija. Per šį kanalą galėtų būti poveikis Lietuvai, nes Švedija yra svarbi mūsų prekybos partnerė - tiek paslaugų, tiek prekių eksporto srautas į Švedija nėra mažas. Švedijos ekonomikos stagnacija arba nuosmukis paveiktų ir Lietuvos užsienio prekybą“, - aiškino N.Mačiulis.

„Nordea“ analitikas Ž.Mauricas ir Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas taip pat tvirtino, kad visos Baltijos valstybių bankai dabar yra atsparūs išorės šokams.

„Mūsų portfelis yra diversifikuotas, todėl vienos šalies kritimas neturėtų turėti didelio poveikio. Skandinavijos bankų kredito reitingai yra geriausi visoje Europos Sąjungoje, jų kapitalo atsargos yra vienos gausiausių. Jie turi rezervų sugerti galimus neigiamus šokus. Kalbant apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų sektorius, saugumo buferiai yra gana nemaži“, - BNS pabrėžė Ž.Mauricas.

„Didžioji dalis skandinaviškų bankų yra registruoti čia, su čia esančiu kapitalu. Likvidumas yra geras, balansas stiprus, projektai finansuojami iš vietinių resursų. Jei Švedijos bankai turėtų sunkumų, jie bandytų atitraukti kapitalą iš Baltijos šalių. Čia poveikis galėtų būti aktyvumui, bet nesimato kanalų tiesioginiam poveikiui. (...) Natūralu, jei turės sunkumų didžiosios bankų grupės, tai mažės aktyvumas, kils sunkumų plėtrai ir investicijoms“, - BNS sakė S.Kropas.

REKLAMA

„Toks netiesioginis poveikis gali būti. Aš nematau, kad tai galėtų būti kriziniai dalykai“, - pridūrė jis.

Kaistanti Švedijos NT rinka

Švedijoje jau daugelį metų dėl augančios ekonomikos ir mažų palūkanų būsto kainos auga labai sparčiai, todėl atsiranda vis daugiau perspėjimų apie NT rinkos burbulo susiformavimo galimybę.

Anot Švedijos centrinio banko vadovas S.Ingveso, Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pernai yra sakęs, kad Skandinavijos šalių - Švedijos ir Norvegijos - nekilnojamojo turto rinkos situacija kelia didelę riziką šalies finansų sistemos tvarumui. Anot jo, nekilnojamojo turto kainos šiose rinkose 2015 metais pakilo 13 proc., o per pastaruosius trejus metus - apie 36 proc.

„Tai gali paveikti kreditavimo apimtis Lietuvoje, nes tiesiog bankai gali atitraukinėti pinigines lėšas iš Lietuvos. Šią riziką mažinantis veiksnys yra, kad bankų paskolomis tenkinama tik apie 12 proc. viso finansavimo. Antra, mes tikrai negyvename kredito bumo laikotarpyje, koks buvo ikikrizinėje situacijoje. Likvidumo problemų taip pat neturėtų būti, nes yra galimybė skolintis iš Europos Centrinio Banko“, - tuomet kalbėjo V. Vasiliauskas.

JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikų teigimu, Švedijos ir Naujosios Zelandijos NT rinkos tarp didžiojo dešimtuko valstybių yra rizikingiausios pasaulyje ir gali patirti kainų korekcijas, šią savaitę rašė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Lietuvoje veikia trys Švedijos kapitalo komerciniai bankai - SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
Dovanos (nuotr. Fotodiena.lt)
Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ...
Erika Šnaraitė dirba Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre ir studijuoja verslo psichologiją. Asmeninio archyvo nuotr.
Erika Šnaraitė, Lietuvos edukologijos universitete įgijusi psichologijos bakalauro diplomą, nusprendė studijas tęsti – pasirinko verslo psichologijos magistro studijas Mykolo ...
(nuotr. Fotolia.com)
Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių darbuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. ...
„Senukai“ (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Statybos ir apdailos medžiagų prekybos grupė „Kesko Senukai Lithuania“ ir „Artūro Žuko įmonė“ nubaustos už pavojingų prekių prekybą.  Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Žmonių noras lengvai užsidirbti pinigų yra senas kaip patys pinigai. Nepaisydami įspėjimų apie galimus nuostolius, jie vis tiek mielai atsisveikina su savo sunkiai uždirbtais ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų