S. Jakelūnas (nuotr. Elta)

S. Jakelūnas (nuotr. Elta)

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė.

„Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas.

Permokėta per 1 mlrd. litų

2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc., indėlių palūkanos – pusantro karto. Pagrindinė priežastis – padidėjęs bankinis nepasitikėjimas. Anot  V. Trukšino, statistika šio teiginio niekaip nepagrindžia. Pašnekovo teigimu, bankai iki šiol nepateikė įtikinamo paaiškinimo, kodėl palūkanos šitaip buvo padidintos.

„Po tokio drastiško indėlių palūkanų padidinimo jos buvo mažinamos visus 2009 metus. Palūkanos paskoloms buvo mažinamos saikingiau, ypač tai išryškėjo šių metų pradžioje, kai padidėjo bankų skolinimo marža“, - tvirtino ekonomistas.

Anot pašnekovo, dėl prieš pat krizę 50 proc. padidintų palūkanų litais žmonės bankams permokėjo  per 1 mlrd. litų. 2008 m. palūkanos jau esantiems ir būsimiems kreditams verslui ir žmonėms padidintos trečdaliu. Tuomet ir prasidėjo masiniai bankrotai.

REKLAMA

„Dabar 70 proc. paskolų suteikta eurais ar kita valiuta ir tik 30 proc. litais. Iš skolinimosi rinkos nacionalinė valiuta beveik išstumta., - pastebėjo V. Trukšinas. – O štai indėliuose – viskas atvirkščiai. Taigi skolinimas vyksta užsienio valiuta, o taupymas nacionaline. Bankams tai naudinga: vien per šių metų pusmetį iš šių operacijų jie gavo 104, 8 mln. litų pelno“.

Pinigai iškeliavo į Skandinaviją

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno pastebėjimu, dėl Lietuvą ištikusios krizės didžiąja dalimi kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia.

„Per 22 krizės mėnesius iš Lietuvos į motininius bankus Skandinavijos šalyse iškeliavo per 10-12 mlrd. litų“, - skaičiavo finansų analitikas.

S. Jakeliūnas taip pat pateikė skaičius, kad paskolos Lietuvoje per penkis metus išaugo šešis kartus, o paskolų augimo portfelis 2007 m. buvo rekordinis. Pašnekovo teigimu, jau tada reikėjo stabdyti paskolų augimą, bet tai nebuvo daroma.

„Kuo didesnis buvo ekonomikų augimas 2007 m., tuo didesnis nuosmukis jų laukė 2009 m.“, - tvirtino finansų analitikas.

Būtina mokytis gyventi iš savų pinigų

„Per šešerius metus mūsų šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos 17 proc., o valdžios skola padidėjo 3,2 karto, - pastebėjo V. Trukšinas. – Dėl pinigų pertekliaus ir neefektyvaus jų panaudojimo pinga patys pinigai“.

Susirūpinimą augančia valstybės skola išreiškė ir S. Jakeliūnas. Jo teigimu, nerimą kelia ne tiek pati skola, kiek didelės palūkanos, kurias už ją mokame.

Išeitį iš šios padėties siūlė ekonomistas V. Trukšinas, sakydamas, kad išbristi iš susidarusios situacijos būtina grąžinant skolas, pritariant bankų skolinomo griežtinimui, efektyviau naudojant importuotus Europos Sąjungos pinigus bei mokantis gyventi iš savų pinigų.

REKLAMA

„Komercinių bankų ir valdžios institucijų veiksmai lėmė esminius krizės reiškinius. Verslas ir gyventojai nėra už tai atsakingi“, - situaciją aiškino S. Jakeliūnas. Jo nuomone,  bankai ir valdžios institucijos turėtų prisiimti už tai atsakomybę bei siekti sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas.

„Vienas iš paprastų principų, kuris galėtų būti naudojamas, yra tai, kad turto nuvertėjimas arba atlyginimų tam tikruose sektoriuose mažėjimas negalėtų būti pagrindu bankui peržiūrėti paskolos sutartį ir taikyti vienašališkas sankcijas“, - siūlė S. Jakeliūnas.

Reik mąstyti preciziškai
2010-11-15 15:47:44
Švedų bankai Lietuvoje atsidūrė tuomet,kai Lietuva įstojo į ES ir užsitikrino dešimčių milijardų ES paramos srautą.Staiga visi lietuviško kapitalo bankai tapo švediškais.Kodėl?Kas sureguliavo?Todėl tie nusėdę iš tiesų Lietuvos milijardai kaip marža ir pinigų srautų aptarnavimo "pelnas" išvyko į užsienį.Amžiaus afera.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
siaulius 2010-11-16 15:38:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
jau seniai zinom, tik skandinavu visuomene to nepripazysta   ATSAKYTI
Viešus darbus reikia 2010-11-15 18:57:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
apmokėti:)Nemokamo darbo nebūna:)Sukurti nemokamą darbo vietą yra labai brangu.Reikia pasirūpinti nugabenti nemokamą darbo jėgą į darbo vietą,suteikti jai darbo drabužius ir aprūpinti maitinimu,bei darbo įrankiais.:)   ATSAKYTI
alternatyvusverslas.lt 2010-11-15 18:57:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jei esate neįgalus ir šiuo metu niekur nedirbate, tuomet galite susikurti sau triušių augintojo darbo vietą, gaunant negrąžinamą valstybės paramą iki 32000 Lt. Daugiau informacijos: www alternatyvusverslas lt   ATSAKYTI
Bankams 2010-11-15 18:53:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ne veltui svarstomos visokios tipo "sankcijos".Aš pritarčiau atskiram bankų "pelno" mokesčiui.Nors ir labai sudėtinga būtų tokį mokestį įvesti,nes yra daugybė bankų,kurie xaliavinių -tokių kaip ES - lėšų negauna ir jie būtų nuskriausti.Dėl to pasaulyje ir ES vyksta diskusijos,kaip tai padaryti.Sudėtingi reikalai iš tiesų.   ATSAKYTI
dzastinas 2010-11-15 18:52:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kol Lietuvą valdys siauraprociai tol lietuva ir bus sioj suknistoj duobej. KADA jisai mate kad lietuva butu aukstumoje , koks dar pakilimas, jei visi emigruoja didinami tik maisto daviniai geriau maisto davinių pinigus panaudotu naujoms darbo vietoms kurti o dabar tik ir pelnosi tokios monopolijos kaip maxima, malsena. musu valdzia daugiau nieko ir nesugeba kaip skirti pasalpas. kas jie nemasto, nesupranta? kas valstybeje dedasi? Tipo visko tikimasi iš jaunosios. viska sutvarkys jaunoji karta. ta jaunoji karta kuri negyveno sovietmeciu tures teise (pagal dabrtine konstitucija) tik apie 2030 iki tu metu gal lietuvos nebebus. įstojo į europos sąjunga ir nesupranta ka tada daryti tikimasi kad lietuvos ekonomika pagyvins es. o musu seimas, vyriausybė ir visa kita mato tik statisnius duomenis. daugiau nieko. latvija ir bankrutavus stojasi ant koju (neskaitant to kad latvijoje med. aptarnavimas gerokai lenkia lietuvos medicinines istaigas). valstybines pievos baigia krūmynais užželti. Mat gi kovos prie kontrabanda nors turbut net nesuvokia lietuvos kontrabandos mastu. visu pirma pries kovojant kontrabanda galbūt reiktu kelti lietuvos gyvenimo lygi. visiems paskiria viesuosius darbus. zinau atveji kad 10 snukiu malkas tvarko jau 6 menuo tuomet kai dukart tiek malku trys zmones sutvarko per pora menesiu dirbdami po puse darbo dienos ir pasidarydami laisvu dienu. prieš bandant pastatyti lietuva koju reikia galbut isiklausyti jos pilieciu ir juos pažinti.    ATSAKYTI
Paskolos yra super gėris 2010-11-15 18:33:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nes paskola yra ta pati investicija,kurią gali atlikti fizinis asmuo.Paskolos buvo imamos ir savo verslams plėsti ar pradėti,nors jos ir vadinosi "vartojimo" paskolomis ar kitaip.Buvo imamos paskolos ir NT verslui vystyti ir t.t.Vokietija krizės įkarštyje net ne skolino,o dalino pinigus ir todėl mes dabar galime į ją eksportuoti ir kilti pobiskeli   ATSAKYTI
Stabdyti lėšų nutekėjimą 2010-11-15 18:28:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Galima tik solidžiu pelno mokesčiu.ES lėšos yra ne bankų kapitalas,kurį jie pvz. uždirbo kažkur Švedijoje ir investavo čia-Lietuvoje.ES lėšos yra lėšos "iš dangaus",o jei jos teka per banką,jau nieko neveikdamas ir nerizikuodamas ,bankas gauna solidžią premiją už šių lėšų "aptarnavimą".Tokiu būdu Lietuvos pinigai buvo nudrenuoti į Švediją ir ES paramą gavo Švedija,nors ir ne tokią didelę,kaip Lietuva:)   ATSAKYTI
Joo 2010-11-15 17:19:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
geras pastebėjimas,tik taip vienpusiškai suprantant situaciją ,belieka tik rankas pakelti.O kam toks žestas būtų naudingas? Kas galėtų paneigti - kad pirmiausia matomai tokiems preciziškai mastantiems ar jų šalininkams....? O Jankeliūnas bent jau kažkokią išeitį siūlo apsvarstyti,todėl manau ,kad jis kompetentingesnis .   ATSAKYTI
kaip man nusibodo tas pamišimas 2010-11-15 17:14:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kaip gali būti PER DAUG PINIGŲ, jei net per taip vadinamą pakilimą, žmonės bėgo iš šalies. Ar jūs su dievais šnekatės. Juk tik porą metų liko kad Salaspilį pamatytumėte; ir kokie kreditai tada atvažiuos-išvažiuos   ATSAKYTI
Reik mąstyti preciziškai 2010-11-15 15:47:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Švedų bankai Lietuvoje atsidūrė tuomet,kai Lietuva įstojo į ES ir užsitikrino dešimčių milijardų ES paramos srautą.Staiga visi lietuviško kapitalo bankai tapo švediškais.Kodėl?Kas sureguliavo?Todėl tie nusėdę iš tiesų Lietuvos milijardai kaip marža ir pinigų srautų aptarnavimo "pelnas" išvyko į užsienį.Amžiaus afera.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvos gyventojai turi sukaupę nemažai turto, tačiau, kitaip nei daugelyje ES šalių, didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamas turtas. Lietuviai turi gana nedaug finansinio ...
BMW iX3 (gamintojo nuotr.)
Pirmasis visiškai elektrinis Vokietijos „premium“ segmento automobilių gamintojos BMW visureigis antradienį oficialiai pristatytas visam pasauliui. Kinijoje surenkamas „BMW ...
Šią savaitę Slovakijos veterinarijos tarnyba pranešė apie pirmąjį šalyje afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį šiais metais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos ...
(nuotr. bendrovės)
Trečiadienį, liepos 15 d., nuo 11 iki 15 valandos dalis vilniečių gali likti be dienos pietų. Dėl vienašališkai sumažintų tarifų tuo metu streikuos apie 80 „Bolt Food“ ...
Vilius Šapoka (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų