vladimiras trukšinas

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Praėjusi savaitė sužibo šalyje veikiančių finansinių institucijų ataskaitomis. Kaip jau įprasta pastaruosius dvejus sunkmečio metus, dėl sunkios didžiųjų bankų padėties graudžius žodžius kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdytojas Reinoldijus Šarkinas. Užtat nustebino kredito unijų ataskaitos - jos aiškiai parodė, kad finansinės institucijos ir per krizę gali dirbti pelningai.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu? Keistas požiūris Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd.