REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu?

REKLAMA
REKLAMA

Keistas požiūris

Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd. litų, pareiškė, kad reikia sunkmetį įveikti kiek įmanoma mažiau prasiskolinus. Ir iškart labai pasidžiaugė, kad vis gerėja skolinimosi sąlygos.

REKLAMA

„Pasitikėjimas Lietuvos finansų sistema tarptautinėse rinkose nuosekliai didėja. Todėl ir ateityje mūsų galimybės skolintis tarptautinėse finansų rinkose bus vis palankesnės. Nuosekliai grįžtame į tokią situaciją, kurioje Lietuva galėjo skolintis tarptautinėse rinkose 2006-2007 metais“, - krykštavo A.Kubilius.

Slaptos obligacijos

Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, vien centrinė valdžia (be savivaldybių) jau buvo pasiskolinusi 21,6 mlrd. litų. Dar daugiau nei milijardą skolingos savivaldybės. Negana to, užvakar prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, jog Vyriausybė slapta išplatino obligacijas už 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. litų).

REKLAMA
REKLAMA

A. Kubilius vakar apie tai dar slapukavo. Anot jo, bet kokie komentarai apie sandorius, kol jie nėra visai baigiami, yra neleidžiami pagal tarptautinę teisę.

Savivaldybės, pirmyn!


Vyriausybė neprieštarauja, kad beviltiškai prasiskolintų ir savivaldybės.

Štai ministrų kabinetas sutinka iš 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų) paskolos, gautos iš Europos investicijų banko už 3,8 proc. metines palūkanas, dalį pinigų perskolinti savivaldybėms, kad jos imtųsi ES projektų įgyvendinimo ir prisidėtų savomis lėšomis. Skolinama ne tik Elektrėnų (880 tūkst. litų), Trakų rajono (2,99 mln. litų) ir Prienų rajono (1,33 mln. litų) savivaldybėms, bet ir Pagėgiams (243 tūkst. litų), Tauragei (7,2 mln. litų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastarosioms skolinama, nors tokiu atveju jų skolos viršytų leistiną limitą – 30 proc. metinio biudžeto. Vyriausybė padarė išimtį: skolinantis ES projektams įgyvendinti, limito kartelė mažosioms savivaldybėms pakelta dar 18 proc.

Skolas teks grąžinti


Tiesa, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, atrodo, ir suvokia, ir nebesuvokia, kad begalinis skolinimasis veda į pražūtį.

„Skolos dengiamos ir palūkanos mokamos iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Todėl visi bendrai turime siekti, kad tos skolos būtų kuo mažesnės - reikės mažiau mokėti palūkanų ir grąžinti mažesnes sumas (...). Palūkanos – skolos tvarkymo išlaidos – tai jau tiesioginės išlaidos biudžete, jos atima rezervą arba „pyrago gabaliuką“ iš kitų sričių. Todėl ir reikia imtis visų priemonių, kad skolos augimas būtų suvaldytas“, - žurnalistams ne taip seniai (2009 09 27) aiškino ministrė.

REKLAMA

Tačiau jau vakar I. Šimonytė kartu su valstybės vadovais džiūgavo, kad iš Amerikos padangių nukrito tokia šūsnis pinigų: „Šios emisijos sėkmė rodo, kad investuotojai pasitiki ir remia Vyriausybės fiskalinės konsolidacijos politiką ir priemones, kurių buvo imtasi ir kurių dabar imamasi.“

Visiškos „šakės“

Vladimiras TRUKŠINAS – Nepriklausomas finansų analitikas:

Kas tas skolas atiduos? Juk vien valdžios skola jau tokia, koks yra šalies biudžetas. Viską, ką sukursime, turėsime atiduoti skolų pavidalu?

Tragiška padėtis. Nebe šakutės, o šakės. Dabar vėl teko skubiai skolintis doleriais. Tai skoloms refinansuoti. Bet vis tiek skola ir kilpa ant kaklo. Skolintojas ją bet kada patampys.

REKLAMA

Vienintelė išeitis – mažinti išlaidas. Jei skolinamės tik pragyvenimui, o ne investicijoms – vadinasi, gyvename ne pagal išgales. Imkime šeimą. Juk ji nesiskolina iki begalybės, o gyvena pagal galimybes.

Studento pamoka

Martynas MARTIKONIS – Vilniaus universiteto IV kurso ekonomikos studentas:

Trejus metus mus, visas Baltijos valstybes, gyrė, kad ekonomika auga, BVP auga. Mes „pasikėlėme“, ėmėme statytis brangius statinius, pirkti viską ir gyventi ne pagal išgales. Laiku nesustojome, todėl dabar skolinamės.

Tačiau skolintis reikia ne biudžeto skoloms kamšyti, o naujoms darbo vietoms kurti, jauniems verslininkams remti. Tik tokiu atveju pagerės biudžeto surinkimas. Ir išlaidas reikėtų mažinti, bet ne mažinant socialines išmokas (tada kiltų streikai), o mažinant korupciją, stabdant netikslingus projektus.



Danas Nagelė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų