Delegacija atvyko su siekiu atkurti diplomatinius santykius, tačiau Seime požiūriai išsiskiria: dalis mano, kad su milžine Kinija turime draugauti bent jau tokiu lygiu, kokiu draugauja visos Europos Sąjungos šalys, opozicija aiškina, kad bučiuojame kruvinus batus ir Taivanas mums svarbiau nei Kinija.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kinijos delegaciją Seime pasitiko prieš sankcijas Rusijai balsavę seimūnai
Seimo koridoriuose nerimastingai trypčiojo ir į ekranus žvelgė Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas – laukė svarbaus susitikimo. Kinijos delegaciją išdidžiai atlydėjo ir kelią rodė Kęstutis Skrebys, abejotinos reputacijos politinis veikėjas, Rūtos Janutienės bendražygis, kritikuojantis politinį elitą ir „šešėlines jėgas“. K. Skrebys nėra Seimo narys, jis – R. Jankūno patarėjas. Esą todėl ir dalyvavo priėmime.
Ne pačio aukščiausio rango Kinijos atstovus pasitiko Ignas Vėgėlė, susijaudinęs sumikčiojo vos kelis žodžius. Greta prišoko ir aušrietis Karolis Neimantas, bruko delegatams į rankas savo vizitines korteles. Vyrai nedaugžodžiavo ir lydėjo delegatus į salę, sodino už stalo. Į susitikimą atvyko trys Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, taip pat du Kinijos misijos prie Europos Sąjungos atstovai. Už uždarų durų su lietuviais jie diskutavo apie 2 valandas. Tuo tarpu pro šalį prabėgantis užsienio reikalų ministras nustebo.
„Sveiki. O kas čia vyksta?“ – klausė Kęstutis Budrys.
Šalies diplomatijos vadovas sako, kad pats susitikime su kinais dalyvauti neketina.
„Ne, dėkui, dėkui, jūs palaukite“, – pridūrė K. Budrys.
Seime užvirė diskusijos, kaip taip nutiko, kad vienos galingiausių pasaulio valstybių atstovams į mūsų Seimą duris atveria abejotinos reputacijos, prieš sankcijas Rusijai balsavę parlamentarai.
„Apima svetima gėda, matant, į kokį purvą krenta šitos Vyriausybės užsienio politika. Kai faktiškai prorusiški radikalai yra pagrindiniai, kurie vadovauja paradui“, – kalbėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Remigijus Žemaitaitis sako, kad bet kuris Seimo narys gali priimti delegatus, juolab jei šalies vadovai to nedaro. Pats prisimena, kaip prieš metus Lietuvoje išdidžiai sutiko tuometį Vengrijos užsienio reikalų ministrą. Su Kinijos delegacija susitikę Seimo nariai leido suprasti, kad jau šiandien galima tikėtis sprendimų.
„Tikrai ne, neįmanoma. Aš jums iš karto galiu pasakyti. Neįmanomi šiandien jokie sprendimai“, – tikino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Kinijos delegatai susitiko su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais
Oficialus vizito tikslas – atkurti diplomatinius santykius su Kinija. O santykiai subyrėjo, kai Lietuvoje konservatoriai vykdė savo vertybinę politiką ir 2021 metais atvėrė Taivaniečių atstovybę. Tuomet Pekinas vienašališkai pažemino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio. Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo pernai gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Diplomatinio atstovavimo su Kinija atkūrimo siekianti Užsienio reikalų ministerija rugsėjį pateikė Taivaniečių atstovybei Vilniuje prašymą pakeisti jos pavadinimą. Ministras nepatvirtina, ar tai – jų pačių iniciatyva. O su atvykusia delegacija K. Budrys pats nesusitinka, sako, tai žemesnio rango diplomatų darbas. O kryptingos politikos šiuo metu Lietuva, panašu, neturi. Valdantieji socialdemokratai stengiasi išlikti neutralūs, nesipykti nei su kinais, nei su taivaniečiais.
Tuo tarpu opozicija į ginčus įtraukia jaunimą, prie Seimo jaunieji konservatoriai ir liberalai rikiuojasi į protestą. Iki 20 jaunuolių, kurių dalis – nepilnamečiai, demonstravo plakatus ir reikalavo valdžios nesibičiuliauti su Rusijos karą Ukrainoje remiančia Kinija. Vietoj to, ragina eiti vertybiniu keliu ir palaikyti Taivano nepriklausomybę. O politikai vaikams rėžia kalbas. O pavakare – dar vienas protestas. Prie užsienio reikalų ministerijos 8 jaunieji krikščionys demokratai reikalauja neatstumti Taivano.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
