taivanas

Taivane trečiadienį pradėtos didžiausios kasmetinės karinės pratybos „Han Kuang“, kurių tikslas – išbandyti šalies galimybes apsiginti nuo galimos Kinijos invazijos ir kurių metu bus vertinamas miestų atsparumo lygis. Socialiniuose tinkluose paskelbdama apie 10 dienų truksiančių pratybų pradžią, Gynybos ministerija pranešė: „Laikas išbandyti daugelį metų trukusius mokymus“ ir pabrėžė, kad pratybose dalyvauti pasirengę visi ginkluotųjų pajėgų daliniai.

Kinija gali nuteikti Rusiją prieš NATO, kad atitrauktų JAV dėmesį nuo Indijos-Ramiojo vandenyno regiono ir bandytų užimti Taivaną, pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte interviu „The New York Times“, rašo „The Moscow Times“. „Nebūkime naivūs: jei Xi Jinpingas nuspręs pulti Taivaną, jis pirmiausia paskambins savo jaunesniajam partneriui visame šiame reikale, Vladimirui Putinui, gyvenančiam Maskvoje, ir pasakys jam: „Klausyk, aš ketinu tai padaryti, ir man reikia, kad tu atitrauktum ...

Anksti pirmadienį taifūnas „Danas“ siaubė Taivano vakarinę pakrantę, žuvo du žmonės, keli šimtai buvo sužeisti, o beveik 400 000 namų ūkių liko be elektros, pranešė pareigūnai. Audra atnešė „niokojančius“ iki 222 km/h greičio vėjo gūsius į pietvakarinę Taivano dalį, kur vėlai sekmadienį ir pasiekė sausumą, teigė Centrinė meteorologijos administracija.

Kinija pristatė paslaptingą „Tamsos bombą“ (angl. „Blackout Bomb“) kuri kelia nerimą Taivanui, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Kinijai priešiškoms šalims, rašo „Irish Star“. Anot leidinio, šis bauginantis ginklas gali sutrikdyti priešo energetikos infrastruktūros veiklą, sukeldamas „visišką elektros energijos tiekimo nutraukimą“ maždaug 26 tūkst. kvadratinių kilometrų plote (Taivano plotas, tuo tarpu, yra apie 36 tūks. kv. km.

Taivanas aplink salą aptiko 50 Kinijos karinių lėktuvų, penktadienį pranešė Gynybos ministerija, praėjus kelioms dienoms, kai Taivano sąsiauriu praplaukė britų karinio jūrų laivyno laivas. Kinija laiko savarankiškai valdomą demokratinį Taivaną savo teritorija ir grasina atsiimti salą, prireikus ir jėga. Pastaraisiais metais Pekinas didina spaudimą Taivanui ir siunčia prie salos vis daugiau naikintuvų ir karinių jūrų pajėgų laivų.

Taivano prezidentas Lai Ching-te trečiadienį pažadėjo puoselėti prieš 36 metus Kinijos įvykdyto susidorojimo Tiananmenio aikštėje atminimą, atkartodamas JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio retoriką. Pekinas netruko sureaguoti, pavadindamas tai ataka prieš Kiniją.

Kinija praėjusį mėnesį dislokavo dvi lėktuvnešių grupes ir dešimtis laivų vandenyse į šiaurę ir pietus nuo Taivano, pirmadienį pranešė Taivano saugumo pareigūnas, Pekinui sustiprinus karinį spaudimą savivaldžiai salai. Gegužės 1–27 dienomis nuo Geltonosios jūros iki Pietų Kinijos jūros pastebėta iki 70 Kinijos laivų, įskaitant karinio jūrų laivyno laivus, sakė saugumo pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Praėjo daugiau nei treji metai, kai konservatorių Vyriausybė leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje. Iškart kilo didžiulis skandalas, prekybos karą paskelbė Kinija. Tuomet ir Gabrielius Landsbergis, konservatoriai bei kitos su jais valdžioje buvusios partijos Lietuvos žmonėms pasakojo, kad bendradarbiavimas su Taivanu atneš didžiulę naudą ekonomikai, į šalį plūstels milijardinės investicijos. Vis tik dabar, po 3 metų akivaizdu, kad pažadai buvo pernelyg skambūs.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šeštadienį įspėjo, jog Kinija, patikimais duomenimis, rengiasi potencialiai panaudoti karinę jėgą, kad pakeistų jėgų pusiausvyrą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Pentagono vadovas kalbėjo metiniame saugumo forume Singapūre, kur spaudė JAV sąjungininkes ir partneres Azijoje didinti išlaidas gynybai. „Kinijos keliama grėsmė reali ir galėtų būti labai arti“, – pabrėžė P. Hegsethas „Šangri La dialogo“ forume.

JAV senatorė Tammy Duckworth, tvirtai pasisakanti už Taivano interesus, trečiadienį lankosi šioje savarankiškoje saloje, kur aptars regiono saugumą ir santykius su Vašingtonu. Trečiadienį ir ketvirtadienį demokratė iš Ilinojaus T. Duckworth surengs keletą aukšto lygio susitikimų su taivaniečių lyderiais ir aptars JAV ir Taivano santykius, pranešė Amerikos institutas Taivane, kuris faktiškai veikia kaip JAV ambasada, nors Vašingtonas ir Taibėjus neturi oficialių diplomatinių santykių.

Kinija antradienį surengė karines pratybas vandenyse netoli Taivano, pranešė kinų valstybinė televizija CCTV.  Šios pratybos surengtos tuo metu, kai Taivano lyderis Lai Ching-te pažymėjo savo pirmuosius metus prezidento poste. Antradienį Taivano prezidentas pažadėjo „rengtis karui, kad išvengtų karo“ ir sakė, kad stengsis stiprinti demokratinės salos ekonominį atsparumą.

Augant įtampai su Pekinu, Taivanas pirmą kartą išbandė JAV pristatytą aukštųjų technologijų raketų sistemą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pirmadienį stebėjo, kaip Taivano pajėgos Pingtunge salos pietuose paleido „Himars“ raketas. Taivanas kariniu požiūriu atsilieka nuo Kinijos kariuomenės ir ginkluodamasis nori pasiruošti galimam kariniam Pekino puolimui. Taivanas iš JAV įsigijo labai modernių raketų paleidimo sistemų, lapkritį buvo pristatytos pirmosios 11 „Himars“ sistemų.

Buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen siūlo duoti daugiau laiko ieškant naudos dvišaliuose santykiuose su Lietuva. „Manau, kad vis dar tyrinėjame visas galimybes. Žinote, kartais prireikia šiek tiek laiko, kad būtų parengtas geras planas arba suorganizuotos tinkamos investicijos. Taigi, duokime tam dar šiek tiek laiko. Esu tikra, kad galėsime sukurti kažką naudingo abiem pusėms“, – Vilniuje žurnalistams pirmadienį sakė politikė.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva nekeis prieš keletą metų Vilniuje atidarytos ir dvišales įtampas su Kinija įžiebusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo. „Ne, tai neįvyks“, – pirmadienį žurnalistams patikino D. Grybauskaitė, paklausta apie diskusijas dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimo.

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje ketina prisidėti prie Lietuvos teikiamos išminavimo paramos Ukrainai, numatant galimybę skirti 2 mln. dolerių (1,8 mln. eurų), pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuva, vadovaujanti tarptautinei Ukrainos išminavimo pajėgumų koalicijai, vertina Taivano rodomą ryžtą remti šią itin svarbią humanitarinę iniciatyvą.

Lietuvoje lankosi buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen. Ji pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) Vilniuje skaitys pranešimą, dalyvaus diskusijoje su kadencija baigusia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, surengs klausimų-atsakymų sesiją.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog siekiant gerinti santykius su Kinija jis neprieštarautų Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimui, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai su tokia pozicija nesutinka. Nors pažymi, jog atkurti įprastus diplomatinius ryšius su Pekinu būtų reikalinga, komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžia – Lietuvos užsienio politika turi išlikti nuosekli.

Respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjai surengė pirmąją dvipartinę kelionę į Taivaną vadovaujant naujajai administracijai, siekdami parodyti ir Taivanui, ir Kinijai, kad JAV parama Taivano gynybai išlieka, nepaisant griežtų žodžių ir padidintų muitų, kuriuos amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas įvedė Taivanui. Taivano vadovai savo ruožtu patikino respublikoniškąją JAV administraciją, kad jie atsižvelgė į D. Trumpo nusiskundimus ir imasi veiksmų.

Taivano prokuratūra penktadienį pranešė pirmą kartą pareiškusi Kinijos laivo kapitonui kaltinimus neva nutraukus netoli savivaldos sąlygomis gyvuojančios salos krantų nutiestą povandeninį telekomunikacijų kabelį. Kapitonas pavarde Wangas ir jo Toge registruotas krovininis laivas „Hongtai“ Taivane sulaikyti po incidento, kuris vasarį įvyko strategiškai svarbiame Taivaną nuo Kinijos skiriančiame sąsiauryje.

Taivano šiaurės rytuose trečiadienį įvyko 5 balų stiprumo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS), dėl kurio sostinėje Taibėjuje virpėjo pastatai. Žemės drebėjimas įvyko beveik 70 km gylyje Ilano apygardoje, netoli Taibėjaus, pranešė USGS. Ilano priešgaisrinės tarnybos naujienų agentūrai AFP sakė, kad pranešimų apie žalą ar sužeistuosius kol kas nėra gauta. „Kai įvyko žemės drebėjimas, trumpam pajutau, kaip sudrebėjo pastatas“, – sakė Ilano priešgaisrinio biuro pareigūnas.

Kinija vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI), kad sukurtų ir paskleistų internete „prieštaringas žinutes“, nukreiptas prieš Taivaną, siekdama didinti visuomenės susiskaldymą, antradienį pareiškė salos žvalgybos agentūra.  Kinija tvirtina, kad demokratinis Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir naudoja įvairias taktikas, įskaitant karines ir diplomatines, siekdamas daryti spaudimą salai, kad ši pripažintų jo pretenzijas.

Taivanas skyrė 2,7 mlrd. JAV dolerių padėti pramonės šakoms, nukentėjusioms nuo naujųjų JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, penktadienį pranešė salos vyriausybė. „Šiuo planu siekiama ateityje patenkinti įvairius pramonės ir visuomenės poreikius“, – žurnalistams paaiškino ministras pirmininkas Cho Jung-tai, atkreipdamas dėmesį, kad pagrindiniai pagalbos gavėjai bus pramonės ir žemės ūkio sektoriai.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, jog siekiant plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Taivanu, Lietuva vis dar laukia sprendimų iš šios autonominės salos. Taip jis kalbėjo premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad santykiai su Taivanu yra įšalę. „Manau, kad santykių įšalimas, jis yra tikriausiai grįstas tuo, kad buvo daugybė prisiimtų įsipareigojimų ir Lietuvos pusė tikrai priėmė ne vieną ryžtingą sprendimą.

Kinija trečiadienį pranešė, kad baigė karines pratybas aplink Taivaną, per kurias buvo treniruojamasi smogti svarbiausiems uostams ir energetikos objektams. „Rytų teatro vadavietė įvykdė visas balandžio 1–2 dienomis vykusių jungtinių pratybų numatytas užduotis“, – pranešime internete teigė Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietės atstovas Shi Yi (Ši I). Kinija trečiadienį antrą dieną iš eilės surengė karines pratybas aplink savarankišką salą.

Kinijos kariuomenė trečiadienį paskelbė apie naujas pratybas jautriuose vandenyse netoli Taivano. Karinės pratybos aplink savivaldžią salą, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi, vyksta jau antrą dieną iš eilės.

Taivanas antradienį pranešė, kad Kinija per karines pratybas aplink savivaldžią salą dislokavo 71 orlaivį ir 21 karo laivą.  Tarp karo laivų buvo ir lėktuvnešio „Shandong“ grupė, per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerija. Šią savaitę vykstančios pratybos yra didžiausios nuo vasario, kai Taibėjus pareiškė, kad Kinija surengė kovinio šaudymo pratybas su lėktuvais ir karo laivais maždaug už 40 jūrmylių (74 kilometrų) nuo salos pietų.

Kinija prie Taivano salos pradėjo dideles karines pratybas, pranešė Liaudies išlaisvinimo armija. Tai rimtas įspėjimas ir atgrasymas „separatistinėms Taivano nepriklausomybės jėgoms“, pranešime cituojamas Rytų vadavietės atstovas Shi Yi. Per bendras armijos, karinio laivyno, karinių oro pajėgų ir raketinių dalinių pratybas mokomasi iš įvairių krypčių priartėti prie salos ir patikrinti pajėgų „operatyvinius pajėgumus“, teigiama toliau. Taivano gynybos ministerija pareiškė, kad iki 6.00 val.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per kasmetines karines pratybas imituos galimus Kinijos invazijos scenarijus, galinčius įvykti po kelerių metų.  Kinija laiko demokratišką savivaldžią salą savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jos kontrolę, prireikus – jėga. JAV – pagrindinė Taibėjaus rėmėja ir didžiausia ginklų salai tiekėja – pareigūnai jau anksčiau nurodė 2027-uosius kaip galimą Kinijos invazijos į Taivaną terminą.

Taivano premjeras trečiadienį pareiškė, kad padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. savarankiškai valdomos salos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra neįmanoma, nepaisant Jungtinės Valstijų raginimų tai padaryti. Taivanas yra potencialus karo tarp Kinijos, svarbiausios salos rėmėjos, ir Jungtinių Valstijų, didžiausių ginklų tiekėjų, židinys. Premjeras Cho Jung-tai, opozicijos įstatymų leidėjo paklaustas, ar Taivanas galėtų padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. BVP, tai yra maždaug 2,6 trln.

Taivanas pasauliui įrodė, kad yra nepakeičiamas demokratinės tiekimo grandinės partneris, sako pernai dronų pramonės verslo forume Lietuvoje su delegacija dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Chia-lungas, kurį cituoja „Radio Taiwan“. Interviu Japonijos žiniasklaidai Taivano diplomatijos vadovas įvardijo Taivano dronų pramonės plėtrą svarbiausiu krašto gynybos prioritetu.

Taivano mikroschemų gamybos milžinės TSMC planas investuoti 100 mlrd. JAV dolerių (92,69 mlrd. eurų) Jungtinėse Valstijose yra „istorinis momentas“ Taibėjaus ir Vašingtono santykiams, ketvirtadienį pareiškė salos prezidentas Lai Ching-te. TSMC yra didžiausia pasaulyje mikroschemų gamintoja. Bendrovė apie savo planą paskelbė šios savaitės pradžioje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino įvesti muitus užsienyje pagamintoms mikroschemoms.

Taivano gynybos ministras teigia, kad sala planuoja padidinti gynybos išlaidas „greitai besikeičiančios tarptautinės situacijos ir kylančios oponentų grėsmės“ akivaizdoje. Wellingtonas Koo (Velingtonas Ko) nepateikė tikslių skaičių, tačiau teigė, kad prezidentas Lai Ching-te bendradarbiauja su ministerija svarstant grėsmes ir pasirengimo poreikius. Tai – užuomina apie Kinijos grasinimus užpulti Taivaną, kurį ji laiko savo teritorijos dalimi.

Taipėjuje įsikūręs gynybos ekspertas perspėjo, kad Kinija vis labiau siekia nukreipti savo galią į pietinį pirmosios salų grandinės flangą, ir paragino Taivaną stiprinti bendradarbiavimą su Filipinais ir Australija, kad jį apgintų. Huang Chung-tingas iš kariškių finansuojamo Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto tai sakė po praėjusią savaitę vykusių Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) kovinio šaudymo pratybų Tasmano jūroje tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą siekiant susivienijimo su Taivanu. Taip Pekinas sureagavo į JAV komentarus, kad Kinijos karinių pratybų suintensyvėjimu aplink savivaldžią salą galėtų būti pasinaudota norint užmaskuoti tikrą ataką.

Taivanas antradienį sulaikė krovininį laivą su Kinijos įgula, kai prie salos krantų buvo nutrauktas povandeninis telekomunikacijų kabelis, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Toge registruotas laivas „Hongtai“ buvo „palydėtas“ į Taivaną, o šis atvejis „nagrinėjamas vadovaujantis nacionalinio saugumo lygio principais“, pareiškime pažymėjo pakrančių apsaugos tarnyba.

Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith. Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, turi didžiulę įtaką Taivanui. Prezidentas Xi Jinpingas stebėjo, kaip Vakarai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, ir dabar stebi, kaip JAV planuoja pasitraukti iš Ukrainos“, – sako jis.

Buvęs JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, Mattas Pottingeris, šias pareigas ėjęs 2019–2021 m., palankiai vertina Taivano prezidento Lai Ching-te ketinimus didinti gynybos išlaidas, praneša Taivano naujienų agentūra CNA. Penktadienį, saugumo forumo Taipėjuje metu, M. Pottingeris pakomentavo Taivano prezidento pasiūlymą sukurti specialų biudžeto planą, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc.

Taivano akcijos trečiadienį smuko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti 25 proc. tarifą lustams, automobiliams ir vaistams, praneša CNA. Taivano vertybinių popierių biržos (TWSE) svertinis indeksas „Taiex“, sumažėjo 62,03 punkto (0,26 proc.) iki 23 604,08, prieš tai svyravęs nuo 23 550,99 iki 23 683,46. Apyvarta siekė 380 mlrd. Naujųjų Taivano dolerių (11,60 mlrd. JAV dolerių). Rinka atsidarė su 0,32 proc.

Taivano sąsiauriu praplaukęs Kanados karo laivas „kenkia taikai“ šiame pažeidžiamame vandens kelyje, pirmadienį pareiškė Kinijos ginkluotosios pajėgos. Pekinas savivaldos sąlygomis egzistuojantį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir reiškia pretenzijas į šią salą nuo žemyninės Kinijos dalies skiriančio sąsiaurio jurisdikciją. Pirmasis Taivano sąsiauryje šiemet pasirodęs Kanados laivas sąsiauriu praplaukė sekmadienį, pranešė Taivano užsienio reikalų ministerija.

Kanados karo laivas „HMCS Ottawa“ sekmadienį praplaukė sąsiauriu, skiriančiu Kiniją ir Taivano salą. Tuo pat metu netoli Taivano pastebėta 14 kinų karo  lėktuvų, pranešė Užsienio reikalų ministerija Taipėjuje. Kanada „vėl ėmėsi konkrečių priemonių, kad apsaugotų Taivano sąsiaurio laisvę, taiką ir atvirumą“, nurodoma pranešime.

Ketvirtadienį žuvusiųjų per sprogimą Taivano universalinėje parduotuvėje skaičius išaugo iki keturių, dar vienas žmogus buvo „be gyvybinių požymių“, pranešė Nacionalinė priešgaisrinė agentūra.  Incidentas įvyko vidurio vakarų Taičungo mieste, ugniagesių tarnyba teigė, kad sprogimas nugriaudėjo „Shin Kong Mitsukoshi“ universalinės parduotuvės maisto aikštelėje 12 aukšte. Manoma, kad tuo metu teritorija buvo uždaryta dėl statybos darbų. Per sprogimą septyni žmonės buvo sužeisti.

Taivano pedagogai ir tyrėjai baiminasi, kad vis daugiau „TikTok“ programėle besinaudojančių vaikų gali susidurti su turiniu, kuris atrodo nekaltas, bet verčia juos palankiau žiūrėti į Kiniją ir neigiamai vertinti savo tautą, o tai, kaip jie įtaria, yra sąmoninga Pekino strategija, rašoma „Financial Times“. Praėjusį pavasarį Taivano pietuose esančios Nacionalinės Chia-Yi mergaičių vidurinės mokyklos moksleivėms buvo pateikta neįprasta metinio rašinio egzamino tema: „Kaip derėtis su diktatoriumi“...

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi apdairiai spręsti Taivano klausimą, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija po to, kai dviejų valstybių diplomatijos vadovai surengė pirmąsias derybas po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

Pietų Taivaną ankstų antradienį supurtė 6,4 balo žemės drebėjimas, per kurį 27 žmonės patyrė nedidelių sužalojimų. Pranešama, kad drebėjimas kai kur padarė nuostolių.  Žemės drebėjimas įvyko 0 val. 17 min. vietos (pirmadienį 18 val. 17 min. Lietuvos) laiku.

Taivaną sukrėtė 6 balų žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, o vietos valdžia pranešė, kad trys žmonės buvo trumpam įstrigę sugriuvusiame name, o du –  liftuose.  Dėl 12.17 val. vietos (18.17 val. Lietuvos) laiku negiliai po žeme įvykusio drebėjimo sostinėje Taipėjuje drebėjo pastatai. Drebėjimo epicentras buvo už 12 kilometrų į šiaurę nuo Judžingo rajono Taivano pietuose, ten auginami mangai. Apie didesnę žalą nepranešta.

 Taivanas antradienį pradėjo tris dienas truksiančias karines pratybas, kilus susirūpinimui dėl galimo gynybos biudžeto mažinimo po dviejų pagrindinių salos politinių partijų ginčų. Pratybos prasidėjo Taivano šiaurėje esančioje Sindžu karinėje bazėje, kur vyko senų tankų CM-11 manevrai.

Taivano institucijos pirmą kartą imitavo reakciją į galimą eskalaciją su Kinijos Liaudies Respublika. Tris valandas trukusiose pratybose ketvirtadienį dalyvavo dešimtys centrinių ir vietos valdžios institucijų bei civilinių grupių, agentūrai „Reuters“ sakė keli su tuo susipažinę asmenys. Kinija traktuoja Taivaną kaip separatistinę provinciją, kurią nori suvienyti su žemyne dalimi, esant reikalui – karine jėga.

Kinija pirmadienį perspėjo, kad Filipinai rizikuoja pradėti ginklavimosi varžybas, Manilai paskelbus apie planus įsigyti ilgamečių sąjungininkų amerikiečių raketų sistemą „Typhon“ savo jūriniams interesams apsaugoti. „Filipinų vidutinio nuotolio raketų sistemos įdiegimas yra provokuojantis ir pavojingas žingsnis“, – nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.  Pasak jos, šis Filipinų žingsnis skatina geopolitinę konfrontaciją ir ginklavimosi varžybas.

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino 571,3 mln. dolerių karinę pagalbą Taivanui. Taivano gynybos ministerija padėkojo Jungtinėms Valstijoms už „tvirtą saugumo garantiją“, savo pareiškime konstatuodama, kad abi šalys ir ateityje glaudžiai bendradarbiaus saugumo klausimais, siekdamos užtikrinti taiką Taivano sąsiauryje, praneša AP. Taip pat pranešama, kad Valstybės departamentas patvirtino galimą maždaug 265 mln.