„Kiekvienas laiškas, kiekviena informacija – ją reikia imti domėn“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
„Mes palaikome tas demokratines valstybes ir demokratines visuomenes, kurios siekia savo demokratijos išlaikymo“, – pabrėžė jis.
Tiesa, parlamento vadovas akcentavo, kad Taivanui reiškiamas solidarumas nekeičia Lietuvos pozicijos normalizuojant diplomatinius santykius su Kinija.
„Kalbant dėl mūsų santykių su Kinija, tai mes nieko nenorime daugiau nei Europos valstybės, tai mes kalbamės dėl to ir kalbamės su Taivanu apie pažadų įvykdymą, kuris buvo priimant ankstesnius sprendimus“, – kalbėjo J. Olekas.
„Manau, kad tie žingsniai yra teisingi ir mūsų palaikymas taivaniečiams yra stiprus. Laukiame atsako ir iš taivaniečių“, – pabrėžė parlamento vadovas.
JAV Kongresas parašė laišką Lietuvai
ELTA primena, kad pirmadienį JAV Kongreso Taivano komiteto nariai nusiuntė bendrą laišką Lietuvos vadovams, ragindami juos toliau ryžtingai remti šią demokratiškai valdomą salą, kurią Kinija nuolat grasina prisijungti prie savo žemyninės dalies – jei reikės, ir karinėmis priemonėmis.
Lietuvos ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui, prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui J. Olekui , užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui ir krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui adresuotame laiške giriama Lietuvos „draugystė ir tvirta parama laisvei visame pasaulyje“, o šalis raginama toliau ryžtingai palaikyti santykius su Taivanu.
Giriamas sprendimas Lietuvoje įsteigti Taivaniečių atstovybę
Laiške giriamas Lietuvos sprendimas 2022 m. pasitraukti iš vadinamojo „17+1“ formato, kurio Kinija, pasak JAV Kongreso narių, „suskaldyti transatlantinį Aljansą“, ir Lietuvos lyderystė įtikinant kitas Baltijos valstybes padaryti tą patį.
Atskiras dėmesys skiriamas Lietuvos kvietimui 2021 m. įsteigti Taivaniečių atstovybę būtent tokiu pavadinimu, dėl kurio Lietuva vadinama „tvirta lydere tarp Europos Sąjungos šalių, priešinantis autokratų įtakai.“
JAV Kongreso nariai visgi pabrėžia, kad Kinijos spaudimas nesibaigė, ir ragina toliau jam ryžtingai priešintis.
Sinkevičius keičia Palucko nustatytą politikos kryptį
ELTA primena, jog tiek Gintauto Palucko, tiek Ingos Ruginienės vadovaujamų Vyriausybių programose buvo numatyta, kad Lietuva sieks toliau plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu, tačiau Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje ši konkreti nuostata nebuvo įtraukta.
Šioje programoje numatyta normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Kinija demokratiškai valdomą salą nuo jos atsiskyrimo 1949 m. laiko separatistine provincija, kurią siekia vėl suvienyti su žemynine dalimi, esant reikalui – karine jėga. Pastaraisiais metais Pekinas smarkiai padidino diplomatinį ir karinį spaudimą salai. Tarptautiniu mastu Kinija siekia, kad Taivanas būtų pašalintas iš tarptautinių organizacijų ir forumų, o šalys nepalaikytų diplomatinių santykių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
