Pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 743 gaisrai. Šiemet jų skaičius išaugo 12,4 procento. Gaisrai transporto priemonėse sudaro 11,4 proc. visų gaisrų, trečiadienį pranešė PAGD.
Šiemet gaisrų metu buvo sunaikintos ar sugadintos 689 transporto priemonės (125 – sunaikintos, 564 – sugadintos). Didžiąją jų dalį (74,4 procento) sudaro lengvieji automobiliai.
Iš viso degė 512 lengvųjų automobilių, 43 traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika, 33 autobusai, troleibusai ir mikroautobusai, 31 krovininis automobilis, taip pat ir kitos transporto priemonės.
26 transporto priemones gaisrų metu ugniagesiams pavyko išsaugoti.
Pasak Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjo Marko Daukševičiaus, pagrindinės automobilių gaisrų priežastys yra elektros instaliacijos gedimai, elektros prietaisų avarinis darbo režimas, kuro sistemos gedimai, stabdžių sistemos, ratų pakabos, guolių gedimai, degių medžiagų ir skysčių užsidegimas nuo įkaitusių paviršių.
Viena dažniausių gaisrų priežasčių – netvarkinga automobilio elektros instaliacija. Pažeista laidų izoliacija, susidėvėję elektros kontaktai, netinkamai sumontuota papildoma elektros įranga ar perkrautos elektros grandinės gali sukelti trumpąjį jungimą ir įkaitimą. Dėl to gali užsidegti laidų izoliacija, plastikinės detalės ir kitos degios automobilio dalys.
Nemažą pavojų kelia ir kuro tiekimo sistemos nesandarumas. Dėl susidėvėjusių žarnelių, nesandarių jungčių ar mechaninių pažeidimų gali pradėti tekėti benzinas arba dyzelinas. Ant įkaitusių variklio ar išmetimo sistemos dalių patekę degalai gali užsiliepsnoti.
Automobilis taip pat gali užsidegti dėl perkaitusių stabdžių, turbinos, guolių ar kitų mechaninių komponentų. Gaisro riziką didina netinkamai atliktas remontas, nekokybiškos atsarginės dalys bei savavališkai įrengta papildoma elektros įranga, neatitinkanti saugos reikalavimų.
Ypač sudėtinga gesinti elektromobilių gaisrus. Dėl mechaninių pažeidimų, perkaitimo ar vidinių gedimų baterijose gali prasidėti šiluminės reakcijos, sukeliančios gaisrą. Net ir nuslopinus liepsną, išlieka pakartotinio užsidegimo rizika.
Gaisrą gali sukelti ir žmogaus neatsargumas – automobilyje netinkamai laikomi degalai, degūs daiktai, rūkymas, nesaugiai naudojami elektros prietaisai ar bandymai techninius gedimus pašalinti nesilaikant saugos reikalavimų.
Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko Sauliaus Ilgevičiaus, jeigu automobilio laidai ar kontaktai kibirkščiuoja, salone nuolat jaučiamas degalų ar svylančios plastmasės kvapas, iš variklio, priekinio bamperio arba kitų automobilio dalių skyriaus pradeda veržtis dūmai, tai rodo, kad iki gaisro – vienas žingsnis.
„Taip pat staiga prasidėjęs automobilio elektros prietaisų mirgėjimas ar atsijungimas gali rodyti gedimą, dėl kurio gali kilti gaisras. Pastebėjus tokius požymius, jų ignoruoti negalima. Gedimus turi nustatyti ir pašalinti kvalifikuoti specialistai“, – tvirtina jis.
Pareigūno teigimu, šaltuoju metų laiku žmonės dažniau naudoja automobilio stiklo valytuvus, šildymo ar kitus prietaisus. Tuomet elektros laidams tenka didesnė apkrova ir gali pradėti degti laidų izoliacija, nuo kurios užsidegs ir kitos automobilio degiosios dalys.
„Pasitaiko atvejų, kai nuo šalčio sutrūksta senos guminės žarnelės, o iš jų ant variklio išsilieję degalai užsidega. Pavojų gali kelti ir netinkamas automobilio užvedimas, naudojant kitos transporto priemonės akumuliatorių, ypač jeigu nesilaikoma gamintojo nurodymų ar naudojami pažeisti laidai. Dar viena klaida, kai negalėdami užvesti automobilio, užšalus degalams, vairuotojai bando juos atšildyti atvira ugnimi. Tokie veiksmai gali baigtis transporto priemonės gaisru“, – sako S. Ilgevičius.
Pasak pareigūno, Lietuvoje naudojama nemažai ir senesnių automobilių, todėl labai svarbu reguliariai tikrinti jų techninę būklę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
