taivanas

Taivano prezidentas Lai Ching-te įspėjo, kad jeigu Pekinas užims demokratinę salą, kitu Kinijos taikiniu taps regiono šalys, ir pabrėžė, kad Taipėjus turi smarkiai sustiprinti savo gynybą. Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, kuriai davė savo pirmą interviu nuo 2024 m. gegužės mėn., kai pradėjo eiti pareigas, Taivano prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad parlamentas patvirtins papildomą 40 mlrd. JAV dolerių biudžetą gynybai, įskaitant ginklų įsigijimą iš Jungtinių Valstijų.

Kilus diskusijoms dėl santykių su Kinija, kurie pašlijo Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, atkūrimo, premjerė Inga Ruginienė sako nematanti priežasčių, kodėl šios atstovybės pavadinimas negalėtų būti pakeistas į Taipėjaus. „Nematau, kodėl tai negalėtų būti Taipėjaus atstovybė“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.  „Tai tikrai nenuneigtų mūsų paramos demokratiniam procesui (…). Nematau labai didelės problemos, bet tai nėra 5 minučių sprendimo klausimas.

Taivanas su Lietuva nediskutavo dėl galimo savo atstovybės pavadinimo keitimo, pasak portalo „Taiwan News“, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hsiao Kuang-wei. Abi šalys yra partnerės, kurias sieja bendros demokratinės vertybės, o „Taivaniečių atstovybė“ Lietuvoje buvo abipusis sutarimas, spaudos konferencijoje sakė Hsiao.

Premjerei Ingai Ruginienei sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės steigimo Vilniuje pavadinus „klaida“, atstovybė teigia ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.  „Kaip demokratinė valstybė, Taivanas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuva ir jos demokratiškai išrinkta Vyriausybe. Šis įsipareigojimas išlieka nepakitęs ir valdžiai pasikeitus“, – Eltai pateiktame komentare teigė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.

Lietuvos ministrei pirmininkei „klaida“ pavadinus sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės steigimo Vilniuje, Kinija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi dialogui su Lietuva, praneša „Reuters“. Šią savaitę šalies premjerė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“ siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu ir šalies žiniasklaidai užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.

Premjerė Inga Ruginienė teigdama, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“ siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu, kalba drąsiai, tačiau nėra pakankamai įsigilinusi į šiuos klausimus, sako Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man atrodo, kad I. Ruginienė kalba drąsiai, kaip ir dažnai tą daro, tačiau nėra įsigilinusi į svarbius klausimus“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo liberalė.

Puikus būdas apžiūrėti Taipėjų – taip kalbėjo amerikiečių alpinistas Alexas Hanoldas, be jokių apsaugų užkopęs į aukščiausią Taivano dangoraižį. 508 metrų aukščio pastatą alpinistas įveikė per maždaug 1,5 valandos. A. Honnoldas tapo pirmuoju žmogumu laisvuoju stiliumi užkopusiu į šį Taipėjaus dangoraižį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Taivano sostinėje Taipėjuje smalsuolių minia nukreipusi telefonų kameras į aukščiausią – 101 aukšto šalies dangoraižį.

Amerikiečių alpinistas sekmadienį be virvių ar kitų apsaugos priemonių įveikė aukščiausią Taivano pastatą. Šis bandymas pritraukė šimtus žiūrovų prie dangoraižio ir dar daugiau smalsuolių internete per tiesioginę „Netflix“ transliaciją. 40-metis Alexas Honnoldas yra įveikęs kai kurias sudėtingiausias pasaulio uolas, o pasaulinę šlovę pelnė 2017-aisiais, kai užkopė į Josemičio „El Capitan“ – tai jo kolegų vertinama kaip techninio sudėtingumo viršūnė.

Po JAV įvykdytos operacijos Venesueloje Kinijai iškilo rizika prarasti prieigą prie palydovinio sekimo stočių ir kitos jautrios technologinės infrastruktūros Pietų Amerikos šalyje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo Naujųjų Metų sveikinime pabrėžė šalies technologinius pasiekimus ir dar kartą patvirtino Kinijos teritorines pretenzijas į Taivaną. „Mūsų tėvynės suvienijimas – šio laikmečio tendencija –  yra neišvengiamas!“ – pareiškė Xi Jinpingas. Savaitės pradžioje Kinijos kariuomenė surengė didelio masto manevrus aplink Taivaną. Apžvalgininkai šiuos manevrus interpretavo kaip reakciją į neseniai JAV patvirtintą naują ginklų paketą demokratiškai valdomai salai.

Kinija trečiadienį paskelbė sėkmingai užbaigusi karines pratybas su koviniu šaudymu aplink Taivaną, kuriomis buvo imituojama svarbių uostų blokada ir jūrų taikinių puolimas. Pekinas pirmadienį ir antradienį leido raketas, dislokavo dešimtis naikintuvų ir aplink pagrindinę Taivano salą sutelkė karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos laivus. Taibėjus pasmerkė pratybas kaip provokuojančias ir neapgalvotas ir teigė, kad manevrais kinams nepavyko pasiekti savivaldžios salos blokados.

Kinijos karo ir pakrančių apsaugos laivai traukiasi iš vandenų aplink Taivaną, trečiadienį pranešė salos pakrančių apsaugos tarnyba, taigi, Pekino karinės pratybos greičiausiai baigėsi. Pirmadienį ir antradienį Kinija per kovinio šaudymo pratybas leido raketas aplink salą, pasiuntė link jos dešimtis naikintuvų, karinių laivų ir pakrančių apsaugos laivų. Pratybos buvo skirtos imituoti pagrindinių Taivano uostų blokadą ir jūrų taikinių šturmą.

Taivaniečių pakrančių apsaugos tarnyba trečiadienį pranešė, kad Kinijos karo ir pakrančių apsaugos laivai traukiasi iš vandenų aplink Taivaną. Ji pridūrė, kad Pekino karinės pratybos aplink salą, panašu, baigėsi. „Karo laivai ir pakrančių apsaugos laivai atsitraukia, tačiau keli vis dar lieka už 24 jūrmylių (44, 45 km) linijos“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Taivano pakrančių apsaugos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hsieh Ching-chinas.

Japonija trečiadienį pareiškė, kad Kinijos karinės pratybos aplink Taivaną didina įtampą Taivano sąsiauryje.  „Neseniai Kinijos kariuomenės aplink Taivaną surengtos karinės pratybos yra veiksmai, didinantys įtampą Taivano sąsiauryje, ir Japonijos vyriausybė perdavė savo susirūpinimą Kinijos pusei“, – pareiškė Japonijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Toshihiro Kitamura (Tošihiras Kitamura). „Japonijos vyriausybė laikosi nuoseklios pozicijos, kuria tikisi, kad klausimas d...

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad Kinija, surengusi karines pratybas aplink Taivaną ir per jas paleidusi raketas bei dislokavusi karo lėktuvus, „kelia pavojų tarptautinei taikai ir stabilumui“.  Pratybos „dar labiau didina įtampą abipus sąsiaurio“, sakoma ES užsienio politikos tarnybos atstovės spaudai pranešime.  „Taika ir stabilumas Taivano sąsiauryje yra strategiškai svarbūs regioniniam ir pasauliniam saugumui bei gerovei“, – pareiškė atstovė spaudai Anitta Hipper.

Taivano prezidentas Lai Ching-te antradienį pažadėjo, kad sala „neaštrins konflikto“ ir neprovokuos ginčų, Kinijai aplink savivaldžią teritoriją pradedant antrąją kovinio šaudymo pratybų dieną. „Elgsimės atsakingai, neaštrindami konflikto ir neprovokuodami ginčų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė Lai Ching-te.

Taivanas pranešė, kad pirmadienį netoli savo krantų aptiko 89 Kinijos karinius lėktuvus, taip pat 28 karo laivus ir pakrančių apsaugos laivus, Kinijai pradėjus kovinio šaudymo pratybas. Taivano gynybos ministerija paskelbė duomenis, kurie rodo didžiausią per vieną dieną užfiksuotų Kinijos orlaivių skaičių nuo 2024 metų spalio 15-osios.

Kinija pirmadienį perspėjo dėl „išorinių jėgų“, remiančių Taivaną; tai ji padarė pradėjusi aplink salą pratybas, kurios, jos teigimu, imituos pagrindinių uostų blokadą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas įprastoje spaudos konferencijoje sakė, kad bet kokie bandymai sustabdyti Taivano suvienijimą su žemynine Kinija žlugs. Tai įvyko po to, kai Jungtinės Valstijos, pagrindinė Taivano sąjungininkė, patvirtino didelį ginklų pardavimą Taibėjui.

Taivanas pirmadienį pranešė netoli savo vandenų aptikęs keturis Kinijos pakrančių apsaugos laivus, Pekinui paskelbus apie kovinės ugnies pratybų pradžią.

Šeštadienį prie Taivano šiaurės rytinės pakrantės įvyko 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą iš karto nepranešta. Taivano meteorologijos tarnyba, kuri žemės drebėjimo stiprumą įvertino 7,0 balais, nurodė, kad jis įvyko 23.05 val. vietos laiku, 73 kilometrų gylyje jūroje prie Ilano apskrities, į pietvakarius nuo Taipėjaus.

Pietryčių Taivaną trečiadienio vakarą supurtė 6 balų žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS).  Pranešimų apie padarytą žalą ar sužeistuosius iš karto negauta. USGS pranešė, kad žemės drebėjimas įvyko 17 val. 47 min. vietos (11 val. 47 min. Lietuvos) laiku Taitungo apskrityje 10 km gylyje. Anksčiau Taivano Centrinė orų administracija (CWA) pranešė, kad žemės drebėjimas buvo 6,1 balo.

Taivane penktadienį dviejose metro stotyse buvo įvykdyti smurtiniai išpuoliai, per juos buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, iš kurių trys patyrė širdies veiklos sutrikimus, pranešė Taivano ministras pirmininkas Cho Jung-tai. Cho sakė, kad įtariamasis, kuris panaudojo dūmines bombas ir peilį, nukrito nuo pastato ir taip pat patyrė širdies veiklos sutrikimą.

Taivano sostinėje per išpuolį, kurio metu panaudotas peilis ir dūminės granatos, penktadienį buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, pranešė pareigūnai. Įtariamasis, bijodamas arešto, labai tikėtina, nušoko nuo pastato, pranešė Taibėjaus meras. Vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad įtariamasis sviedė dūmines granatas į Taibėjaus pagrindinę metro stotį netoli miesto pagrindinės geležinkelio stoties, priversdamas žmones išsilakstyti.

Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį patvirtino ginklų pardavimą Taivanui už maždaug 11,1 mlrd. JAV dolerių, siekiant sustiprinti salos gynybos pajėgumus.  JAV gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) teigė, kad pardavimai „padės pagerinti gavėjo saugumą ir palaikyti politinį stabilumą, karinę pusiausvyrą ir ekonominę pažangą regione“.  Į paketą įeina 4,03 mlrd. JAV dolerių vertės savaeigės haubicos ir susijusi įranga, 4,05 mlrd.

Džedziango universiteto ir Pekino technologijos instituto specialistai sėkmingai išbandė technologiją, leidžiančią slopinti palydovinį internetą naudojant dronus, praneša „South China Morning Post“ (SCMP), o cituoja „The Moscow Times“. Eksperimento metu jie imitavo situaciją, kurioje Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija turėjo blokuoti priešams „Starlink“ ryšį teritorijoje, kurios plotas prilygsta Taivanui.

Taivanas penktadienį pranešė, jog Kinija nuo Geltonosios iki Pietų Kinijos jūros šimtus kilometrų išsidriekusioms operacijoms dislokavo karo laivus, ir pavadino tai grėsme regionui. Pekinas, teigiantis, kad savarankiškasis Taivanas yra jo teritorijos dalis, nei patvirtino, nei paneigė šių manevrų. Taivano gynybos ministerija ir kitos saugumo agentūros stebi Kinijos veiksmus ir pilnai suvokia situaciją, žurnalistams sakė prezidento biuro atstovė spaudai Karen Kuo.

Taivano kariuomenė planuoja iki 2027 m. pasiekti „aukštą parengties lygį“, kad atgrasytų Kiniją, trečiadienį sakė demokratinės salos prezidentas Lai Ching-te. JAV pareigūnai anksčiau nurodė 2027 m. kaip galimą Kinijos invazijos į Taivaną datą. Pekinas teigia, kad Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis, ir grasina jį aneksuoti jėga.

Taivanas penktadienį panaikino visus apribojimus maisto produktų importui iš Japonijos, taip dar kartą parodydamas paramą Tokijui po pranešimų, kad Kinija nutrauks pirkimus dėl nesutarimų su naująja premjere. Taipėjaus vyriausybė buvo įvedusi visišką draudimą importuoti maisto produktus iš penkių Japonijos regionų, esančių aplink 2011 m. Fukušimos branduolinės katastrofos, kurią sukėlė didžiulis žemės drebėjimas ir cunamis, vietą, o 2022 ir 2024 m. kai kuriuos apribojimus sušvelnino.

Taivanas ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdais su prezidentu Lai Ching-te, laikančiu lėkštę sušių, taip reiškiant paramą Japonijai, pasirodžius pranešimams, kad Kinija sustabdys japoniškų jūros gėrybių importą. Ginčas tarp Japonijos ir Kinijos kilo, kai naujoji Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi šį mėnesį užsiminė, kad Tokijas galėtų imtis karinės intervencijos, jei Taivanas būtų užpultas.

Kilus diplomatiniam kivirčui, kurį pakurstė premjerės Sanae Takaichi išsakyti komentarai apie Taivaną, Japonija įspėjo Kinijoje esančius savo piliečius būti atsargius ir vengti didelių žmonių susibūrimų vietų. Konfliktui didėjant, Pekinas taip pat patarė Kinijos piliečiams vengti kelionių į Japoniją.

Kinija iškvietė Japonijos ambasadorių dėl naujosios Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi pareiškimų apie Taivaną, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Pekine.

Taivano užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi surengti praktines diskusijas su Talinu dėl dvišalių santykių gerinimo ir tarpusavio supratimo, žiniasklaidai pranešus, kad Taivano planas atidaryti de facto ambasadą Estijoje dvejus metus strigo dėl nesutarimų dėl jos pavadinimo.

Spalio mėnuo Taivane buvo karščiausias nuo tada, kai pradėti fiksuoti tokie duomenys, penktadienį pranešė vietos meteorologijos agentūra. Centrinės orų administracijos sinoptikas Liu Pei-tengas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad saloje užfiksuota aukščiausia spalio vidutinė temperatūra nuo 1950 metų, kai pradėti registruoti orų duomenys. Pastaraisiais metais visame pasaulyje fiksuojamas temperatūros kilimas, kenkiantis planetai ir didinantis ekstremalių orų riziką.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį per aukšto lygio derybas Malaizijoje pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra „nesustabdoma istorijos tendencija“. Šiuos komentarus, apie kuriuos pranešė Pekinas, Kinijos gynybos ministras išsakė Kvala Lumpūre vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikime susitikęs su kolega iš JAV Pete‘u Hegsethu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išreiškė abejonių, ar Kinija įsiverš į Taivaną. Taip JAV lyderis žurnalistams pakomentavo ankstesnius Pentagono vertinimus, kad Kinija gali iki 2027 metų įsiveržti į šią savivaldžią salą.  „Manau, kad su Kinija viskas bus gerai. Kinija to nenori“, – žurnalistams sakė D. Trumpas per susitikimą su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu.

Kinijos muitinė konfiskavo 60 tūkst. žemėlapių, kuriuos vadina problemiškais dėl to, kad juose neva neteisingai pažymėtas Taivanas ir nenurodyta teritorija Pietų Kinijos jūroje, kurią Pekinas laiko savo nuosavybe, pranešė pareigūnai.  Kinija tvirtina, kad savarankiškas Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad jį susigrąžintų.

Didėjant Kinijos keliamai grėsmei, Taivanas spartins savo oro gynybos sistemos „T-Dome“ statybą, penktadienį pareiškė Taivano prezidentas Lai Ching-te. Sakydamas kalbą Nacionalinės dienos proga Lai Ching-te nurodė, kad iki metų pabaigos bus pasiūlytas specialus gynybos biudžetas, kuriuo išlaidos 2026 m. bus padidintos iki daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o iki 2030-ųjų bus siekiama 5 proc. tikslo, jog būtų galima sustiprinti Taivano savigynos pajėgumus.

Taivanas nesutiks 50 proc. puslaidininkių gaminti Jungtinėse Valstijose, trečiadienį pareiškė pagrindinis salos derybininkas dėl muitų, Vašingtonui spaudžiant Taibėjų daugiau mikroschemų gaminti JAV teritorijoje. „Noriu paaiškinti, kad tai yra JAV idėja. Mūsų derybų grupė niekada neįsipareigojo padalyti mikroschemas 50:50“, – žurnalistams Taibėjuje sakė vicepremjerė Cheng Li-chiun. „Būkite tikri, kad šį kartą šio klausimo nesvarstėme ir nesutiksime su tokia sąlyga“, – sakė ji.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Rusija naudoja savo karinę patirtį, kad apmokytų Kinijos desantininkų dalinius ir suteiktų jiems technines žinias, reikalingas greitų operacijų vykdymui, o taip pat tiekia ir karinę techniką, rašo „The Washington Post“. Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liud...

Taivano teismas ketvirtadienį keturiems žmonėms, įskaitant buvusio prezidento Lai Ching-te biuro darbuotoją, paskyrė nuo ketverių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmes už šnipinėjimą Kinijos naudai. Kaltinimai jiems pateikti dar liepą, praėjus mėnesiui po to, kai jie dėl įtarimo šnipinėjimu buvo išmesti iš prezidento valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP), kovojančios už Taivano suverenitetą.

Taivanas trečiadienį pranešė, kad taifūno Ragasa atneštoms smarkioms liūtims sugriovus seną ežero užtvarą ir jam išsiliejus į gretimus miestelius žuvo mažiausiai 14 žmonių, 18 buvo sužeisti. Gelbėtojai ieškojo dar 124 žmonių, dingusių Hualieno apskrityje, kurioje yra ežeras, pranešė vietos pareigūnai.  Antradienį potvynio vanduo kai kur Hualiene buvo pakilęs iki namų antrojo aukšto, įstrigę liko maždaug 263 žmonės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais atsisakė patvirtinti 400 mln. dolerių karinę pagalbą Taivanui, tuo pat metu derėdamasis dėl prekybos ir galimo aukščiausiojo lygio susitikimo su Pekinu, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“. Toks sprendimas reikštų ryškų atsitraukimą nuo JAV politikos Taivano – demokratinės salos, kuriai nuolat gresia Kinijos invazija – atžvilgiu.

 Kinijos gynybos ministras ketvirtadienį atidarydamas saugumo forumą Pekine atnaujino grasinimus, kad jo šalis užims savarankišką Taivaną. Taivano „grąžinimas“ Kinijai „yra neatskiriama pokario tarptautinės tvarkos dalis“, sakė Dong Junas tarptautinių karinių pareigūnų auditorijai Pekino Siangšano forume, kasmetiniame renginyje, kurio metu Kinija siekia parodyti regioninį lyderystę ir sustiprinti karinį bendradarbiavimą. Pekinas laiko Taivaną – 23 mln.

Kinija penktadienį pranešė, kad jos trečias ir naujausias lėktuvnešis „Fujian“ kirto pažeidžiamą Taivano sąsiaurį, kad Pietų Kinijos jūroje įvykdytų „mokslinių tyrimų ir mokomųjų misijų“. Pastaraisiais metais Pekinas skyrė milijardus dolerių savo kariuomenei modernizuoti – ši tendencija sukėlė nerimą kai kurių Rytų Azijos šalių vyriausybėms, nors Kinija tvirtina, kad jos tikslai yra taikūs. Kinija šiuo metu naudoja du lėktuvnešius – „Liaoning“ ir „Shandong“, o „Fujian“ yra išbandomas jūroje.

Taivano vyriausybė ketvirtadienį pranešė planuojanti skirti 550 mlrd. naujųjų Taivano dolerių (15,4 mlrd. eurų) salos „atsparumui“ didinti, įskaitant pagalbą nuo JAV muitų nukentėjusiai pramonei ir gynybos nuo Kinijos grėsmių stiprinimą. Tokio specialaus biudžeto projektą dar turi priimti opozicijos kontroliuojamas parlamentas. Pinigai būtų naudojami pramonei, kurią paveikė JAV įvesti 20 proc. muitai, ir žmonėms paremti, nurodė vyriausybė. Projektas taip pat apima 150 mlrd.

Aukšti JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto nariai penktadienį atvyko į Taivaną, kad „dar kartą pabrėžtų partnerystę“ tarp Jungtinių Valstijų ir šios demokratiškai valdomos salos, į kurią pretenduoja Kinija. Taivaną aktyviai palaikantis respublikonų senatorius Rogeris Wickeris vadovauja Kongreso delegacijos kelionei į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kurios metu buvo sustota Havajuose, Guame, Palau ir Filipinuose.

Mindaugas Kupšas karjerą tęs sau jau puikiai pažįstamame Taivane. Krepsinis.net žiniomis aukštaūgis vilkės Sindžu „Yankey“ marškinėlius. „Yankey“ yra tik šią vasarą įkurtas klubas, kuris varžysis „P.League+“ pirmenybėse. Šiame turnyre dalyvaus vos keturios komandos. Taivane krepšinio gerbėjų dėmesį vienu metu dalinasi trys profesionalios lygos – septynis klubus jungianti TPBL, keturias komandas turinti „P.League+“ ir taip pat keturias ekipas sušaukusi SBL.

Atsižvelgdamas į patirtį kare Ukrainoje, kur itin paplito bepiločių skraidyklių naudojimas, Taivanas per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti į 50 000 dronų, praneša „France 24“. Sprendimas priimtas susiduriant su augančiu Kinijos spaudimu, kuri šią salą laiko savo teritorija. Beveik dvejus metus taivanietis Chen Ting-Wei Ukrainos teritorinės gynybos tarptautinio legiono gretose kovojo prieš Rusijos kariuomenę.

Taivane įvyko 3x3 „Challenger“ serijos turnyras, kuriame varžėsi net trys komandos iš Lietuvos. Papildomą atranką įveikti pavyko Kauno VDU ekipai, kuri 19:12 pranoko Seulo komandą ir 21:13 nugalėjo Kvala Lumpūro ketveriukę. Patekę į C grupę kauniečiai 15:22 nusileido Hangdžou ekipai ir 19:21 krito prieš tautiečius Marijampolės „Mantingą“, taip baigdami savo pasirodymą.