Nausėda sklaido dvejones ir dėl sankcijų Lukašenkos režimui – anot jo, Europos Sąjungoje jau sutarta, kad sankcijos bus pratęstos dar metams.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Taivano atstovybė Vilniuje atsidarė 2021-ųjų pabaigoje. Ir tai buvo vienas ryškiausių dešiniųjų Vyriausybės žingsnių užsienio politikoje. Toks ryškus, kad net sukėlė tarptautinį skandalą – Kinija supyko, pradėjo taikyti sankcijas Lietuvai.
Pekiną supykdė, kad atstovybė pavadinta Taivano vardu, tai jie laiko taivaniečių noru atsiskirti nuo Kinijos. Nuo to laiko normalių diplomatinių santykių su Kinija nėra. Bet prezidentūroje susitikę šalies vadovai nusprendė, kad būtų gerai su Kinija susitaikyti.
„Kaip ir anksčiau esu sakęs, esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija, tačiau tikrai norime tuo pat metu išlaikyti santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą“, – kalbėjo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuva vienintelė šalis, leidusi atidaryti Taivano atstovybę, o ne Taipėjaus
Kai Lietuva susipyko su Kinija, Gabrielių Landsbergį užsienio spauda net pavadino drakono žudiku. Dešinieji gyrėsi, kad rodo vertybinės politikos pavyzdį visam pasauliui, tapome pirmieji, kurie leidome atidaryti ne Taipėjaus, kaip visur kitur pasaulyje, o Taivano atstovybę. Dabar aišku, kad pasaulis mūsų pavyzdžiu nepasekė, buvome ne pirmieji, o vieninteliai. Tokiais iki šiol ir likome.
„Dauguma ES šalių, netgi dauguma žodis neteisingas, visos palaiko vienokius ar kitokius ekonominius santykius su Kinija, ir Lietuva čia tapo pionieriumi, kuriuo iki šiol niekas nepasekė ir nežinau, ar paseks“, – sakė „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Bet siūlant taikytis G. Nausėda žada galvos pelenais nesibarstyti.
„Norime tai daryti lygiaverčiu pagrindu. Mes tikrai nesame pasirengę suklupti ant kelių ir sakyti, kad kažką suklydome ar kažką ne taip padarėme“, – tikino G. Nausėda.
„Turime suprasti ir galvoti pirmiausia, ko kiniečiai nori. Ir nepamiršti, kad Kinija ne šiaip auganti galybė, bet tai galybė, kuri nori mesti iššūkį JAV, nori mesti iššūkį Vakarams, šiandien Kinija yra ta šalis, kuri ir toliau remia Rusiją“, – aiškino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Esą nežinojo, kad hieroglifais parašyta Taivano atstovybė
Nors dešinieji didžiavosi savo vertybine politika, vėliau pripažino, kad triukšmą sukėlusį pavadinimą hieroglifais parašė taivaniečiai. Lietuviai diplomatai neatkreipė dėmesio, kad hieroglifas reiškia Taivano atstovybė. Mūsų politikai buvo tiesiog pastatyti prieš faktą.
„Mandarinų kalba pavadinimas nėra susietas... tai nėra Lietuvos sprendimas. Mes nesame niekaip sutarę dėl jo. Čia yra grynai taivaniečių“, – kalbėjo tuometis Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Nausėda nesako, ar Lietuva prašys Taivano, kad pakeistų savo atstovybės pavadinimą, kaip norėtų Kinija.
„Tokio konkretaus ir nebuvo, aš bent asmeniškai nesu matęs jokiuose dokumentuose. Turbūt toks diplomatinis buvo, kad Lietuva ištaisys savo klaidą. Mes nelaikome, kad mes padarėme kažkokių klaidų, mes nepažeidėme vienos Kinijos politikos“, – pasakojo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Ne, aš manau, kad tikrai to svarstyti nereikėtų, nes tai reikštų domino efektą ir vieną nuolaidą gali tekti lydėti kitomis nuolaidomis ir taip Kinija gali imti skverbtis į mūsų vidaus politiką ir pažeisti mūsų nacionalinio saugumo interesus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Taivano atstovybės atidarymas Lietuvai daug naudos neatnešė
Tiesa, dešiniųjų Vyriausybė skandalo įkarštyje ramino Lietuvos žmones – sakė, kad sulauksime didelių investicijų iš Taivano. Bet taip nenutiko.
„Aš prisipažinsiu, kad didesnių taivaniečių investicijų nesu girdėjęs. Yra keletas milijonų, bet, matyt, tai nėra tos sumos, kurios čia mus kažkaip nudžiugintų labai ir paskatintų. Žiūrint iš ekonominės pusės, matyt, tikrai neatsiperka“, – sakė R. Valiūnas.
„Išskyrus lazerių pramonės tam tikrus teigiamus projektus, labai daug kuo kitu pasigirti negalime, nors tikrai buvo nemažai lūkesčių, pažadų, todėl visi sutarėme, kad turime dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti apie tai, kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje“, – aiškino G. Nausėda.
Opozicija pastaruoju metu aktyviai kritikuoja valdančiuosius su prezidentu, kad Lietuvos užsienio politika chaotiška ir neaiški. Dažnai šalies vadovai kalba skirtingus dalykus – vieni siūlo saugotis Kinijos, kiti siūlo susidraugauti iš naujo. Vieni nori pratęsti sankcijas Baltarusijai, kiti siūlo paskaičiuoti, ar apsimoka. Bet anot Nausėdos, blaškymosi nėra.
„Jeigu kažkam susidariusi iliuzija, kad sankcijos netrukus bus atšauktos, tai iš karto privalau tokius žmones nuraminti. Sankcijų režimas Baltarusijai, tiek individualių, tiek sektorinių sankcijų, bus pratęstas dar 12 mėnesių, ir tai turėtų būti padaryta ateinančią savaitę“, – tikino prezidentas.
Tiesa, ar išgelbės vis dar Baltarusijoje įstrigusius lietuvių firmų vilkikus, prezidentas nutylėjo.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Konservai - prieš Lietuvą veikianti penktos kolonos sekta.
