„Norėčiau pateikti globalaus valdymo iniciatyvą ir dirbti su visomis šalimis, kad kartu sukurtume teisingesnę ir lygesnę globalaus valdymo sistemą, taip pat sukurti bendruomenę su vieningu žmonijos likimu“, – sakė Kinijos lyderis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Pekinas ragina kitas ŠBO šalis nares toliau laikytis principo atsisakyti konfrontacijos ir nesiekti trečiųjų šalių. Anot Xi Jinpingo, organizacijos narės turi ginti tarptautinį teisingumą ir prisidėti prie daugiapolio pasaulio formavimo.
Rusija, viena iš ŠBO narių, daugiau nei tris metus alinančiame kare atakuoja kaimyninę Ukrainą, o Kinijos pramonė tuo metu tiekia Rusijai karui reikalingas technologijas, įskaitant ir technologijų reeksportą iš Vakarų.
V. Putinas ŠBO lyderių susitikimo metu „pritarė“ Xi Jinpingo išdėstytai „daugiapolio pasaulio formavimo“ vizijai. Maža to, V. Putinas pareiškė, kad Rusija nepuolė Ukrainos, o „saugojosi nuo Kyjivo įstojimo į NATO“.
Rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 1 d. Kinijoje vyksta ŠOS viršūnių susitikimas. Jame dalyvauja ir Rusijai daugiau nei 20 metų vadovaujantis Vladimiras Putinas, Kinijos ir Indijos lyderiai, gausios derybinės ŠBO šalių ir partnerių grupės.
Kritika Vakaruose
Kokių konkrečių veiksmų žada imtis Xi Jinpingas, kalbėdamas apie „pasaulinio valdymo iniciatyvą“ kol kas neatskleidė. Tačiau Kinija pastaruoju metu vysto tokias iniciatyvas, kaip Globalaus vystymosi (GDI), Globalaus saugumo (GSI) ir Globalios civilizacijos (GCI): formaliai jos skatina šalių darnų vystymąsi ir lygybę, bendradarbiavimą ir „civilizacijų tarpusavio mokymąsi“. Tačiau daugelis Vakarų ekspertų pažymi, jog už jų dažniausiai slypi Kinijos įtakos pasaulyje didinimas.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pristatė ambicingą, tačiau gana abstraktų „globalios tvarkos“ modelį, apimančią tris kertines iniciatyvas – Globalios plėtros iniciatyvą (GDI), Globalios saugumo iniciatyvą (GSI) ir Globalios civilizacijos iniciatyvą (GCI). Nors deklaruojamas tikslas – skatinti daugiapolę pasaulio tvarką, JT vaidmens stiprinimą ir „Globaliųjų Pietų“ balsą, kritikų teigimu, šios idėjos dažnai lieka tuščios frazės be aiškių struktūrų ar įgyvendinimo mechanizmų.
„The Diplomat pažymi, kad pagrindinė problema yra ta, jog Kinijos iniciatyvos iš tiesų nėra „globalios“ – tai labiau individualūs „Kinija + vienas partneris“ susitarimai, neturintys tikro daugiašališkumo ar nuolatinių valdžios institucijų.
„Eurasia Review“ apibendrina, kad nors Xi Jinpingas sako, jog Kinija gerbia suverenitetą ir atsisako galios politikos – šie žodžiai prieštarauja Kinijos veiksmams Pietų Kinijos jūroje ar pasienio teritorijose, kur ji kaip tik demonstruoja savo galią. GSI koncepcija atrodo kaip būdas varžytis su JAV be aiškių tikslų, tačiau išlaikyti dominavimą regione.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
