Jei ši strategija pasiteisins, Ukrainos ginklų pramonė ilgainiui galės padėti aprūpinti JAV ir Europos kariuomenes moderniausiais dronais ir kitomis karinėmis technologijomis, sukurtomis vykstant karui su Rusija.
Vienas naujausių Ukrainos arsenalo pasiekimų – keturių sraigtų dronas (kvadrokopteris), kuris gali išvengti Rusijos ryšio trikdymo įrenginių, nuskristi daugiau kaip 20 kilometrų ir numesti 6 kilogramus valdomų sprogmenų ant tankų ar kitų svarbių taikinių.
„Ukrainiečiai yra pasaulio lyderiai dronų technologijų srityje“, – praėjusią savaitę konferencijoje Kyjive sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.
„Dabar dirbame su ukrainiečiais, kad užtikrintume šiuos dronų technologijų mainus, kurie, manau, yra labai svarbūs“, – teigė jis.
Patenkina beveik 60 proc. poreikių
Europiečiai rimčiau vertina Rusijos keliamą grėsmę nuo tada, kai D. Trumpo administracija ėmė signalizuoti, kad NATO narės neturėtų būti pernelyg priklausomos nuo JAV gynybos. Įtampa visoje Europoje dar labiau padidėjo praėjusią savaitę, kai Lenkijos oro erdvėje buvo numušti rusų dronai.
Savo ruožtu Ukraina siekia investicijų, kad patrigubintų savo ginklų gamybą, taptų mažiau priklausoma nuo Vakarų kovoje su Rusija ir, tikimasi, atgrasytų nuo konfliktų ateityje.
Pasak Ukrainos gynybos ministro, Ukrainos ginklų pramonė dabar patenkina beveik 60 proc. jos kariuomenės poreikių, palyginti su 10 proc., kai prieš pusketvirtų metų prasidėjo plataus masto Rusijos invazija. Tačiau Ukrainos karinis biudžetas – 64 mlrd. dolerių (54,59 mlrd. eurų) 2024 metais – yra perpus mažesnis nei Rusijos, todėl ji kreipiasi į Vakarų sąjungininkus dėl ginklų ir vis dažniau dėl pinigų.
Be privačių investicijų ir vietoj narystės NATO Ukrainai greičiausiai bus sutelktos saugumo garantijos, susijusios su Europos vyriausybių investicijomis į jos kariuomenę – iš esmės mokant Kyjivui, kad jis pats pasigamintų ginklų, ir užpildant gamybos spragas abipusiai naudingomis bendromis įmonėmis.
Fabienas Hinzas iš Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone sakė, kad Europos šalys yra pasirengusios tai padaryti.
„Ukrainos pranašumas yra tas, kad ji turi mūšyje patikrintų sistemų, gana mažas gamybos sąnaudas ir turi subjektų, galinčių greitai gaminti šias sistemas“, – teigė jis.
Mūšyje išbandyti dronai
Abiejose pusėse karas pareikalavo greito naujovių diegimo ciklo. Kaip greitai ginklas gali būti sukurtas, pristatytas kariuomenės daliniui ir patobulintas, yra gyvybės ir mirties klausimas.
Kaip ir dauguma Ukrainos gynybos bendrovių, keturių sraigtų drono R-34 gamintoja FRDM bendrauja su kariais bet kuriuo paros metu ir greitai įtraukia grįžtamąjį ryšį. Jos įkūrėjas Vadymas Junykas vadovaujasi šūkiu: „Robotai, o ne žmonės turi kristi fronto linijose.“
Tai išryškina vieną iš Ukrainos trūkumų šiame kare – žmonių. Tai tapo pagrindiniu Ukrainos gynybos bendrovių inovacijų varikliu.
Investicijos į dirbtinį intelektą ir robotiką leidžia Ukrainai daryti tai, ką jos sąjungininkai vargu ar galėjo įsivaizduoti prieš Rusijos plataus masto invaziją 2022 metų vasarį. Padedamos dronų ir autonominių transporto priemonių, Ukrainos pajėgos dabar gali nuotoliniu būdu valdomais ginklais smogti į taikinius toliau ir tiksliau, taip pat pristatyti atsargas ir evakuoti sužeistuosius iš fronto linijos nerizikuodamos kitų karių gyvybėmis.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Ukrainos nedideli pirmojo asmens vaizdo (angl. first person view, FPV), dronai lemia beveik 70 proc. rusų gyvosios jėgos ir ginkluotės nuostolių, patiriamų 15 kilometrų atstumu nuo fronto linijos.
Kitame spektro gale yra jos gilaus smūgio dronai, kurie gali pasiekti daugiau kaip tūkstančio kilometrų atstumą ir smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
FRDM kvadrokopteris yra kažkur per vidurį. Naujausia ginklo versija buvo modifikuota iš ankstesnio modelio, kad galėtų skristi tris kartus toliau ir nešti daugiau valdomų sprogmenų.
„Labai greitai išmokome, kaip padidinti bet kokią gamybą. Jei vyriausybė pateiks užsakymą pagaminti ne 3 tūkst., o 10 tūkst. dronų per metus, galėsiu tai padaryti per pusantro mėnesio“, – sakė V. Junykas.
Ukrainos gamintojai skatina tradicinę karinę produkciją
Dronai nėra vienintelė sritis, kurioje Ukrainos gynybos bendrovės naudoja technologijas, kad atsvertų daug didesnę ir geriau aprūpintą Rusijos kariuomenę.
Bendrovės „Ukr Armo Tech“ šarvuotasis transporteris „Gurza-1“ turi sudėtingų modifikacijų, skirtų dronų smūgiams slopinti ir geriau apsaugoti Ukrainos pėstininkus, sakė generalinis direktorius Henadijus Chirhijus.
Netrukus bus pradėta gaminti „Gurza-2“ – judresnė transporto priemonė, galinti vežti daugiau žmonių.
Praėjusiais metais „Ukr Armo Tech“ Ukrainos kariuomenei pagamino 500 transporto priemonių, tačiau H. Chirhijus sakė, kad planuoja patrigubinti pajėgumus.
„Netgi tradiciniame šarvuotų transporto priemonių subsektoriuje mes gerokai lenkiame kai kurias Europos bendroves“, – sakė Kyjive dirbantis gynybos pramonės ekspertas Pavlo Verchniackis.
„Žinome, kokius kalibrus rusai naudoja transporto priemonėms šaudyti, žinome, kokius specialius šaudmenis jie naudoja, kad prasiskverbtų pro šarvus“, – sakė jis.
„Visos šios žinios panaudojamos čia gaminamose transporto priemonėse“, – tvirtino P. Verchniackis.
Ukraina, siekdama atgrasyti Rusiją, kliaujasi Europos investicijomis
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad, gavus didesnę finansinę paramą iš Europos, Ukrainos kariuomenė ir gynybos pramonė gali tapti „plieniniu ežiuku“, dėl kurio šalis ateityje taps mažiau pažeidžiama puolimui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina yra pajėgi kasmet pasigaminti bent 30 mlrd. dolerių (25,52 mlrd. eurų) vertės ginklų – arba maždaug tris kartus daugiau, nei šiuo metu numatyta biudžete. Ukraina siekia ne tik pinigų – ji taip pat numato sudaryti licencijavimo ir gamybos sandorius su Vakarų ginklų bendrovėmis.
Ukraina mano, kad turi patirties, kuria gali pasidalyti.
Per daugiau nei pusketvirtų metų trunkantį plataus masto karą su Rusija Kyjivas išmoko, kad XXI amžiuje ginklų gamintojai turi sugebėti prisitaikyti ir pristatyti ginklus į mūšio lauką greičiau nei jų pirmtakai.
„Tai susiję ne tik su gebėjimu pasipildyti atsargas“, – sakė valstybės pirkimų agentūros vadovas Arsenas Žumadilovas.
V. Junykas teigė, kad Europos gynybos bendrovės rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikius planus, tačiau jos dar neįgyvendino tokių procesų, kurie leistų diegti naujoves ir greitą apyvartą, kokios būtinos šiuolaikiniame kare.
„Jei norite turėti šiandieninio karo sąlygoms tinkamos įrangos, tai yra vienintelis galimas požiūris“, – sakė jis.
Danija buvo pirmoji šalis, kuri tiesiogiai finansavo Ukrainos gynybos bendroves, o ne dovanojo ginklų. Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis sakė, kad Ukraina bendradarbiauja su danų įmonėmis, kad gamykloje Danijoje – nepasiekiamoje Rusijos atakoms – gamintų komponentus Ukrainos raketoms ir dronams. Britanija yra sakiusi, kad turi panašių planų.
Ukraina turėtų gauti 1,3 mlrd. eurų iš kelių šalių, įskaitant Daniją, Švediją, Kanadą, Norvegiją ir Islandiją, skirtų artilerijai, smogiamiesiems dronams, raketoms ir prieštankinėms sistemoms gaminti. Panašų susitarimą sudarė ir Vokietija, nors jo sąlygos kol kas neskelbiamos.
Ukraina taip pat tikisi, kad bus įsteigta daugiau bendrų įmonių, sakė A. Žumadilovas.
„Įžengę į rinką jie investuoja į gamybą, o paskui jų vyriausybė moka už mūsų galimybę tai pirkti ir pristatyti į mūšio lauką“, – sakė jis.
„Taip geriausia“, – tvirtino pirkimų agentūros vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
