„Nebūkime susiskaldę. Atėjo laikas pasakyti: Bulgarija yra vieninga“, – kovo pradžioje, kai bulgarai pažymėjo šimtmečius trukusią Osmanų valdymo pabaigą, miniai, susirinkusiai prie Shipkos paminklo, sakė ministras pirmininkas Kirilas Petkovas. Reaguodama į tai, grupė prorusiškų ir kraštutinių dešiniųjų šalininkų nušvilpė jo raginimą vienytis ir net svaidė į jį sniego gniūžtes. Kai kurie iš jų mojavo Rusijos vėliavomis ir skandavo „Rusija“.
Paminklas yra vaizdingoje kalnų perėjoje, istoriniame mūšio lauke, per Rusijos ir Turkijos karą, kur Rusijos kariuomenė, padedama bulgarų savanorių, atlaikė didelį Osmanų puolimą 1877 m. vasarą. Nepaisant raginimų boikotuoti šventę ir taip solidarizuotis su Ukraina, nes ši šventė dažnai vertinama kaip glaudžių Maskvos ir Sofijos ryšių paminėjimas, K. Petkovas įkopė į viršūnę, nors ir buvo pasitiktas sniego gniūžtėmis.
Apmėtymo buvo galima tikėtis. Daugelį metų Bulgarija bandė balansuoti tarp Rytų ir Vakarų ir nesupykdyti Maskvos. Nors vasario 24 d. Rusijos invazija į Ukrainą suvienijo Europą pasmerkiant karą, kariniai veiksmai paaštrino senus susiskaldymus Bulgarijos politikoje ir visuomenėje.
Praėjus vos kelioms dienoms po kautynių Ukrainoje pradžios, K. Petkovas turėjo atleisti savo gynybos ministrą – buvusį brigados generolą, kuris pakartojo prezidento Vladimiro Putino žodžius ir karą apibūdino kaip „specialią operaciją“ bei pasiūlė Bulgarijai likti neutraliai, nors ji yra NATO narė. Nors K. Petkovas atėjo į valdžią gruodį, pažadėdamas nubrėžti labiau į vakarus nukreiptą trajektoriją, jis vis dar turi dirbti koalicijoje su socialistų partija – buvusių su Maskva susijusių komunistų įpėdiniais, kurie vengia sankcijų V. Putinui.
Jei visa tai nėra pakankamai problematiška naujajam lyderiui, Bulgarijoje taip pat gausu prorusiškos dezinformacijos, kuri dėl invazijos į Ukrainą kaltina JAV. Palaikydamas santykius su Rusija, taip pat su savo visuomene, K. Petkovas derasi.
Ryšiai tarp Rusijos ir Bulgarijos – ES ir NATO narės – yra gilūs, šalis sieja istorija, religija ir kultūra. Komunizmo laikais dėl itin glaudžios Bulgarijos sąjungos su Maskva ji buvo pavadinta „šešioliktąja Sovietų Sąjungos respublika“. Net ir griuvus geležinei uždangai, daug žmonių, susijusių su senąja tvarka ir jos slaptosiomis tarnybomis, ir toliau priklausė Bulgarijos politinei valdžiai. Išplitusi aukšto rango korupcija ir oligarchiniai ryšiai su vyriausybe leido Maskvai toliau tuos ryšius išnaudoti.
Dėl Rusijos įtakos Bulgarijoje kai kurie mano, kad Balkanų šalis yra Maskvos Trojos arklys Europos Sąjungoje. „Rusijos įtakos lygis Bulgarijoje neprilygsta niekam kitam ir daro šalį gana pažeidžiamą, – sakė Sofijoje įsikūrusio Demokratijos studijų centro programų direktorius Ruslanas Stefanovas. – Konfliktas iškėlė šiuos senus susiskalydmus į paviršių.“
Viso politinio spektro partijos yra linkusios vaikščioti ant pirštų galiukų aplink temas, susijusias su Rusija, ir nedaryti nieko, kas galėtų supykdyti Kremlių.
Buvęs šalies ministras pirmininkas Boikas Borisovas, kuris dominavo Bulgarijos politikoje beveik visą pastarąjį dešimtmetį, įvaldė meną žengti įtemptu lynu tarp lojalumo ES ir NATO, ir tuo pačiu palaikyti draugiškus santykius su V. Putinu. 2010 m., kai V. Putinas lankėsi Sofijoje, jis ne tik pasirašė sandorį dėl dujų, kuris vėliau buvo sustabdytas, bet ir paliko šalį su dviejų mėnesių šuniuku, iš kurio išaugs didžiulis Karakachano aviganis – ypatinga B. Borisovo dovana.
Energija jau seniai yra pagrindinis Rusijos sverto taškas, ir K. Petkovas tvirtina, kad bet kokios tolesnės sankcijos Rusijai dėl Ukrainos turėtų suteikti Bulgarijai išimtį dėl naftos ir dujų pirkimo apribojimų. Vakarų diplomatai jau seniai skundėsi, kad Rusijos energetikos gigantai, tokie kaip „Lukoil“ ir „Gazprom“, per daug valdo Bulgariją ir neleidžia realiai diversifikuotis. Pavyzdžiui, Sofija buvo apkaltinta ilgus metus vilkinusi dujų jungties ties Graikijos siena statybas, kuri leistų Pietryčių Europai nutraukti priklausomybę nuo Rusijos ir tiekti tiekimą per Turkiją iš Azerbaidžano, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos.
Raudonos linijos Raudonojoje aikštėje
Karas Ukrainoje privertė K. Petkovą nedelsiant gesinti kilusius gaisrus. Likus kelioms dienoms iki demonstracijos Shipkoje, K. Petkovas atleido gynybos ministrą Stefaną Janevą po to, kai šis padarė kontroversiškus pareiškimus apie Rusijos puolimą. S. Janevo pasisakymai sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose ir paskatino jį atsistatydinti, tačiau tai buvo ne pirmas kartas, kai jo pasisakymai sukėlė ginčų. Praėjusiais metais jis pasisakė prieš NATO karių dislokavimą Bulgarijoje, o sausį patarė bulgarams neskaityti užsienio žiniasklaidos pranešimų apie didėjančią įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos, vedančios į invaziją.
Nors K. Petkovas viešai pasmerkė karą, jis atsidūrė nepatogioje padėtyje prieš savo sąjungininkus socialistus.
Vidiniai koalicijos kivirčai taip pat įsiplieskė netrukus po to, kai vasario 24 d. V. Putinas pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Sofijoje parlamentas nusprendė patvirtinti karą smerkiančią deklaraciją. Po kelias valandas trukusių diskusijų socialistai nepritarė deklaracijos daliai, susijusiai su sankcijomis. Vienintelė kita partija, kuri nepasirašė deklaracijos, buvo „Atgimimas“ – kraštutiniai dešinieji, šiuo metu vieni garsiausių Kremliaus rėmėjų. Nenuostabu, kad partijos lyderis Kostadinas Kostadinovas yra pramintas Kopeckinu pagal Rusijos monetą.
„Tai, ką matome dabar, yra paimta tiesiai iš Kremliaus knygos, – sakė R. Stefanovas. – Rusija tapo neperžengiama raudonąja linija valdančiajai koalicijai“. 2016 metais R. Stefanovo ekspertų grupė publikavo tyrimą, pavadintą „The Kremlin Playbook“, kuris sulaikė Rusijos įtakos mastą šalyje ir apskaičiavo, kad su Maskva susijusios investicijos sudaro daugiau nei 20 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
Nors valdančiojoje koalicijoje jaučiama didelė įtampa, politikos apžvalgininkai nesitiki rimtų neramumų ministrų kabinete.
„Vis dėlto nemanau, kad socialistai leistųsi į kraštutinumus, – sakė Dimitaras Bechevas, Oksfordo pasaulinių ir regioninių studijų mokyklos dėstytojas. – Jie puikiai žino, kad dėl to kituose rinkimuose juos gali palaikyti mažiau žmonių.“
Galiausiai Bulgarija, kartu su Latvija, Lietuva ir Estija, iš šalies išsiuntė iš viso 20 Rusijos diplomatų.
Rusijos ambasadorius Sofijoje perspėjo ministrų kabinetą nesiųsti jokios karinės pagalbos, nes dėl to gali greitai pablogėti ambasados ir Bulgarijos valdžios santykiai.
Šis karinės pagalbos klausimas sukausto K. Petkovą: pagrindinė Sofijos pozicija yra ta, kad ji teiks Kijevui humanitarinę pagalbą, bet ne ginklus. Vis dėlto JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas prisijungė prie K. Petkovo ir paskelbė apie daugianacionalinės iki 1000 NATO karių kovos grupės formavimą Bulgarijoje.
Panašu, kad prezidentas Rumenas Radevas, buvęs oro pajėgų vadas, kurį iš pradžių pasiūlė socialistai, kai jis pradėjo eiti pareigas 2017 m., Rusijos atžvilgiu taip pat laikosi požiūrio „nuleisk galvą“. Skirtingai nei S. Janevas, prezidentas nevengė Rusijos puolimo prieš Ukrainą vadinti karu. Jis taip pat suskubo tai pasmerkti.
Tačiau nuo vasario 24-osios invazijos jis atsargiai renka žodžius apie karą ir dažnai griebiasi dviprasmiškos retorikos. Jis išreiškė susirūpinimą dėl sankcijų Rusijai poveikio Bulgarijos ekonomikai – ką dažnai kartoja ir socialistai. „Radevas yra geras visuomenės požiūrio barometras, – sakė D. Bechevas. – Jam pavyko rasti vidurį tarp išsakytos kritikos, nesupriešinant savo prorusiškų rėmėjų.“
Praėjusį lapkritį antrai kadencijai perrinktas R. Radevas pernai atsidūrė karštoje kėdėje, kai lapkritį per rinkimų debatus Krymą paskyrė „rusams“. Jo komentaras sulaukė daug kritikos ir privertė jo biurą paskelbti kelis pareiškimus, kuriuose teigiama, kad Krymo aneksija „pažeidžia tarptautinę teisę“.
K. Petkovas griežtai pasmerkė Rusijos invaziją, bet vis tiek turi padaryti tam tikrų nuolaidų koalicijos sąjungininkams. Bulgarija greitai uždarė dangų Rusijos lėktuvams, tačiau nesiryžta leisti NATO karių į savo teritoriją, kaip tai darė kiti. Sofija Kijevui pasiūlė humanitarinę pagalbą, bet ne ginklus.
Susiskaldymas
Karo sukeltas pasipiktinimas taip pat paskatino kai kuriuos progresyvius ir provakarietiškus balsus atnaujinti reikalavimus pašalinti komunistinių laikų paminklus, susijusius su Rusija.
Kai kurie ragino perkelti paminklą sovietų armijai, kuris yra Sofijos širdyje, pastatytas siekiant pažymėti, kad sovietų armija Antrojo pasaulinio karo metais išlaisvino Sofiją. Keletas žinomų visuomenės veikėjų netgi protestavo dėl kovo 3-iosios nacionalinės šventės statuso ir pasiūlė ją pakeisti kita svarbia data Bulgarijos istorijoje.
„Kovo 3-iosios paskelbimas nacionaline švente yra gėda mūsų nacionalinei tapatybei“, – atvirame laiške vyriausybei rašė Bulgarijos kultūros antropologas Ivaylo Ditchevas.
Tačiau daugelis bulgarų yra linkę žiūrėti į Rusiją labai palankiai – iš tiesų Bulgarija yra šalis, kurioje Maskva turi aukščiausius pritarimo reitingus – net 73 proc., remiantis 2019 m. „Pew Research“ apklausa. D. Bechevas apibūdina „paprastus bulgarus, kurie palaiko ES, vairuoja „Volkswagen“, bet palankiai žiūri į Rusiją“.
Plamenas Staikovas, 49 metų elektrikas iš Sofijos, sakė, kad jis nebūtinai yra „Putino gerbėjas“, bet žavisi Kremliui palankia „Atgimimo“ partija. Jis įsitikinęs, kad karą Ukrainoje išprovokavo JAV. „Po dvejų vadinamosios pandemijos metų – koks yra geriausias būdas užsidirbti pinigų – parduoti ginklus“, – sakė jis.
P. Staikovas nepritaria Bulgarijos sprendimui paremti ES sankcijas Rusijai ir baiminasi pasekmių iš Maskvos.
„Šis kabinetas prives mus prie karo, – sakė jis. – Jie yra užsienio samdiniai. Kas mes tokie, kad įvestume sankcijas Rusijai? Jie turi teisę gintis. Kai jie nutrauks dujas ir naftą, ką mes darysime?“
Socialiniuose tinkluose vyksta aršūs ginčai, visi bulgarai – susiskaldę. Šalia profilio nuotraukų, puoštų mėlyna ir geltona Ukrainos vėliavos spalvomis, daugelis Rusijos trolių palaiko V. Putiną ir kartoja Kremliaus kalbas apie karą, kurį jie apibūdina kaip „specialią karinę operaciją“, arba sąmokslo teorijas, kad konfliktą išprovokavo JAV, arba kad Vašingtonas padėjo Kijevui kurti biologinius ginklus.
Bulgarija daugelį metų buvo derlinga Rusijos propagandos ir sąmokslo teorijų bandymų vieta.
„Ilgą laiką nešėme Rusijos propagandos naštą. Taigi, yra tvirta bazė, kurioje dabar klesti sąmokslo teorijos apie karą, – sakė R. Stefanovas. – Blogiausia yra tai, kad daugelis bulgarų tiki dezinformacija net nesuabejodami.“
Vis dėlto ekspertai prognozuoja, kad Kremliaus karas Ukrainoje gali priversti nuosaikius prorusiškus palaikytojus persvarstyti savo lojalumą. Neseniai Sofijoje įsikūrusios agentūros „Alpha Research“ atlikta apklausa rodo, kad praėjus vos keturioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pritarimas V. Putinui sumažėjo iki 32 proc., palyginti su 55 proc. 2021 metų liepą.
Agentūros partnerė Boriana Dimitrova teigė, kad Putino populiarumas Bulgarijoje sulauks rimto smūgio. „Bulgarai Putiną laiko drąsiu, stipriu, ryžtingu lyderiu, pasirengusiu mesti iššūkį Vakarams ir Jungtinėms Valstijoms kaip pasaulio galiai, – sakė B. Dimitrova. – Tačiau invazija į Ukrainą buvo tiesioginė ataka prieš Europą ir daugelis tai vertintų kaip grėsmę“.
