Markas Rutte pateikė scenarijų, pagal kurį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali bandyti užimti Taivaną, tuo pačiu ragindamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti ataką prieš NATO šalis, „galimai sukeldamas Trečiąjį pasaulinį karą“, rašo „The Week“.
Europoje ir Artimuosiuose Rytuose vykstantys karai bei „stiprėjantis Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano bendradarbiavimas“ didina didelio masto konflikto tikimybę per artimiausius 10 metų. Šią nuomonę palaiko vis daugiau JAV ir Europos piliečių, kaip rodo naujausia „YouGov“ apklausa.
Donaldas Trumpas kandidatavo į JAV prezidento postą, žadėdamas greitai užbaigti karą Ukrainoje. Nuo pat įžengimo į Baltuosius rūmus jis ne kartą grasino, kad konfliktas gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą, siekdamas priversti abi puses sėsti prie derybų stalo.
Tačiau kelių mėnesių trukmės diplomatinės pastangos, grasinimai ir pataikavimas, atrodo, nedavė rezultatų.
Patyręs kelias gėdingas nesėkmes mūšio lauke, V. Putinas tikėjosi, kad ilgalaikiai neramumai Artimuosiuose Rytuose atitrauks Vakarų dėmesį ir išteklius nuo Ukrainos.
Kadangi kovos nesilpnėja, stiprėja baimė, jog įsidrąsinęs, arba spaudžiamas, Kremlius gali siekti konflikto eskalacijos.
Putinas gali taikytis į Baltijos šalis
M. Rutte neseniai išsakytas rimtas įspėjimas nuskambėjo augant baimei, kad V. Putinas gali taikytis į Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą, kurios visos yra NATO narės ir buvusios Sovietų Sąjungos dalys, rašo „The Standard“.
Visos trys šalys, taip pat Lenkija ir Suomija, pasitraukia iš istorinės minų sutarties, siekdamos sustiprinti savo sienų apsaugą nuo Rusijos.
NATO generalinis sekretorius M. Rutte birželį perspėjo, kad „Rusija gali būti pasirengusi per penkerius metus panaudoti karinę jėgą prieš NATO“.
Jis priminė NATO valstybėms narėms istorijos pamoką: „Norėdami išsaugoti taiką, turime ruoštis karui“, ir paskelbė apie planus didinti gynybos išlaidas visame Aljanse.
Nors Baltijos valstybės yra labiausiai tikėtinas Rusijos invazijos taikinys, V. Putinas taip pat pradėjo didinti raketų gamybą, kurios „gali pataikyti į taikinius, esančius iki 5496 kilometrų atstumu, o tai reiškia, kad jų veikimo spindulys apima visą Europą ir net Vakarų JAV“, rašo „The Economic Times“.
Jei Rusija imtųsi karinių veiksmų prieš bet kurią NATO narę, tai priverstų karinį aljansą įsitraukti į visapusišką konfliktą.
Tokiu atveju Rusija galėtų pakviesti savo sąjungininkus prisijungti prie pasaulinio karo.
„Rimti analitikai išreiškia susirūpinimą, kad Rusija gali eskaluoti konfliktą ir pasaulis, kaip jau daug kartų nutikę masinių karų laikais, gali nesąmoningai įžengti į viską apimantį konfliktą“, – teigiama „The New Statesman“.
Iš tiesų, tikėtina grėsmė iš Rusijos pusės nėra „visapusiškas įsiveržimas“, o „bandymas – kažkas dviprasmiško ir sudėtingo, kas suskaldytų NATO ir diskredituotų ją“, teigė Edwardas Lucasas laikraštyje „The Times“.
Tačiau, turint omenyje naujas Rusijos raketas, galinčias pasiekti bet kurią Europos vietą iš Maskvos, mes visi dabar esame „rytinis flangas“.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose
Praėjusį mėnesį keletą dienų atrodė, kad karas tarp Izraelio ir Irano gali peraugti į visapusišką regioninį konfliktą, įtraukiantį JAV ir Vakarų sąjungininkus vienoje pusėje, o galbūt Rusiją ir Kiniją – kitoje.
Per mažiau nei 24 valandas JAV surengė oro smūgius Irano branduoliniams objektams, o Iranas atsakė smogdamas JAV karinei bazei Katare.
Vos po kelių valandų D. Trumpas paskelbė, kad JAV tarpininkavo paliauboms, kurios galioja iki šiol.
Tai buvo naujausias konflikto židinys regione, kuris nuo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, yra chaoso būsenoje.
Tai lėmė Gazos Ruožo invaziją, „Hezbollah“ silpnėjimą Libane, Basharo al-Assado režimo žlugimą Sirijoje ir Izraelio-Irano konfliktą.
Praėjusią savaitę Pentagonas paskelbė, kad smūgių banga prieš Iraną atitolino šalies branduolinę programą vos vieneriems ar dvejiems metams.
Derybos tarp JAV ir Irano dėl pastarosios branduolinės programos turėtų būti atnaujintos kitą savaitę.
Izraelio pareigūnai įsitikinę, kad D. Trumpas duos jiems žalią šviesą tolesniems smūgiams, jei islamo režimas atnaujins savo branduolines ambicijas, teigia „Axios“.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šią savaitę vizito Vašingtone metu aptarė, kaip užtikrinti ilgalaikį susitarimą regione, ir įteikė savo šeimininkui Baltuosiuose rūmuose laišką, kuriame jį nominuoja Nobelio taikos premijai.
„Šis apdovanojimas tapo Trumpo didžiausia fiksacija“, – rašo CNN, „jo nuomone, jis yra nusipelnęs už pastangas užbaigti konfliktus visame pasaulyje, įskaitant karą tarp Izraelio ir „Hamas“ Gazos Ruože.“
Tačiau ilgalaikis 21 mėnesį trunkančio konflikto sprendimas iš dalies priklausys nuo B. Netanyahu pasiryžimo priimti susitarimą, kuris visiškai nutrauktų kovas, ko D. Trumpas reikalauja jau kelis mėnesius, bet Izraelio premjeras iki šiol nesutinka.
Pasaulis gali atsidurti ant „Trečiojo pasaulinio karo slenksčio“
Ilgą laiką buvo manoma, kad didžiausia grėsmė geopolitiniam stabilumui – didėjanti įtampa tarp Kinijos ir JAV, kuri gali priversti kitas šalis prisijungti prie vienos iš supervalstybių.
Tai kelia pavojų, kad pasaulis gali atsidurti „ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio“, rašoma „Straits Times“.
Nors pastaruoju metu daug dėmesio skiriama eskaluojančiam JAV ir Kinijos prekybos karui, daugelis mano, kad ateityje karinis susidūrimas vyks dėl Taivano.
Pekinas laiko šią salą neatskiriama vieningos Kinijos teritorijos dalimi. Pastaraisiais metais jis laikosi vis agresyvesnės pozicijos Taivano ir jį valdančios Demokratinės pažangos partijos atžvilgiu, kurią laiko pavojingais separatistais.
Tuo pat metu JAV sustiprino finansinę ir karinę paramą Taivano nepriklausomybei.
Pastaraisiais mėnesiais Liaudies išlaisvinimo armija (PLA) surengė karines pratybas su šaudymu Taivano sąsiauryje. BBC teigimu, šios pratybos laikomos „generaline repeticija galimai tikrai blokadai, kuria siekiama ateityje nuversti Taipėjaus vyriausybę“.
Šiais metais Kinija „surengė karines pratybas su šaudymu prie Australijos, Taivano ir Vietnamo krantų“.
Daugelis stebėtojų prognozuoja, kad Kinija sieks įsiveržti į Taivaną iki 2027 m. Tai laikoma „stebuklingais“ metais, nes tuomet sukaks 100 metų nuo Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos įkūrimo, teigė Robertas Foxas laikraštyje „The Standard“.
Tačiau jei yra vienas sąjungininkas, kurį ginti nori beveik visi Vašingtono respublikonai, tai Taivanas. Pekinas žino, kad visapusiškas Taivano užpuolimas „kelia tiesioginio karo su JAV riziką“.
Psichologinis karas peraugo į tikrą eskalavimą
Nuo 2019 m. Kim Jong Unas sutelkė dėmesį į savo branduolinių ir raketų ginklų modernizavimą.
2024 m. pradžioje jis paskelbė, kad atsiskyrusi karalystė atsisako „taikaus karu padalytų šalių suvienijimo idėjos“.
Nuo tada Pietų Korėja atšaukė „2018 m. susitarimą dėl priešiškumo netaikymo, kuriuo siekta sumažinti karinę įtampą“. Tai rodo, kad psichologinis karas peraugo į tikrą eskalavimą.
Pietų Korėja balandį pranešė, kad jos kariai paleido įspėjamuosius šūvius į Šiaurės Korėjos karius, peržengusius demarkacinę liniją – kai kurie jų buvo ginkluoti.
Balandį Šiaurės Korėja atliko pirmąjį neseniai pristatyto 5 tūkst. tonų karo laivo „Choe Hyon“ klasės ginklų sistemos bandomąjį šaudymą, pranešė valstybinė žiniasklaida KCNA.
Šiaurės Korėjos karinis jūrų laivynas gali „paspartinti branduolinį ginklavimąsi, siekdamas jūrų suvereniteto ir nacionalinės gynybos“, pranešė „Reuters“.
Naujasis karo laivas, matyt, gali paleisti branduolines balistines raketas. Saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as „Sky News“ teigė, kad tai „rodo jų ambicijų lygį“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
