• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos okupuotoje Oleškų bendruomenėje Chersono srityje likusių civilių gyventojų padėtis tik blogės, nes per paliaubas Rusija į šią teritoriją permetė iki 1 000 papildomų karių.

Rusijos okupuotoje Oleškų bendruomenėje Chersono srityje likusių civilių gyventojų padėtis tik blogės, nes per paliaubas Rusija į šią teritoriją permetė iki 1 000 papildomų karių.

REKLAMA

TIESIOGIAI
Atnaujinti
s.
Karas Ukrainoje
Svarbiausios naujienos
17:35

Ukrainos kariuomenė: Rusija pasinaudojo paliaubomis ir sutelkė Oleškuose daugiau kareivių

Rusijos okupuotoje Oleškų bendruomenėje Chersono srityje likusių civilių gyventojų padėtis tik blogės, nes per paliaubas Rusija į šią teritoriją permetė iki 1 000 papildomų karių.

„Padėtis ir anksčiau buvo bloga, tačiau po rusų įvykdytos karių rotacijos ji bus šimtą kartų blogesnė“, – pareiškė Ukrainos 34-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados „Borysfen“ atstovas spaudai Jevhenas Voroneckis. Jo teigimu, dabar Oleškuose yra kur kas daugiau Rusijos kareivių nei spalio 26 d. vakarą.

Pasak J. Voroneckio, Ukrainos kariai ir toliau, kai tik bus įmanoma, dronais gabens maistą vietos gyventojams, tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas liko šioje teritorijoje, kur šie žmonės yra ir kodėl jie neišvyko.

Ukraina pasiūlė surengti humanitarines operacijas dar dešimtyje gyvenviečių laikinai okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose.

Nuo spalio 27 d. iki lapkričio 1 d. laikinai okupuoto Oleškų miesto apylinkėse Chersono srityje galiojo paliaubos, kad būtų galima surengti humanitarinę operaciją.

21:27

Rusijai – skaudus Ukrainos smūgis: sustojo 15 naftos perdirbimo gamyklų

Nuo spalio pabaigos Ukrainos dronų atakos 45 proc. sumažino bendrą naftos perdirbimo apimtį Rusijos naftos perdirbimo gamyklose.

Apie tai skelbia „Reuters“.

20:20

Per Rusijos dronų ataką Kyjive ir aplinkiniame regione sužeisti septyni žmonės

Trijuose Kyjivo rajonuose nukritus perimtų rusų paleistų dronų nuolaužoms Ukrainos sostinėje sužeisti trys žmonės, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai, skelbia „The Kyiv Independent“.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad beveik per dvi valandas, maždaug nuo 16 iki 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, Rusijos drono nuolaužos Kyjivo Pečersko rajone pataikė į 28 aukštų gyvenamojo namo 11-ąjį aukštą bei nukrito parke, o kito Rusijos drono nuolaužos nukrito komercinės įmonės teritorijoje ir uždegė kelis sunkvežimius.

Prieš žiemą prasidėjus šildymo sezonui, Rusija nuolat atakuoja Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus, smūgiuodama civilinei, energetikos ir transporto infrastruktūrai.

Vakare V. Klyčko nurodė, kad sostinėje buvo sužeisti trys žmonės, vienas iš jų paguldytas į ligoninę.

Už miesto ribų, Kyjivo srityje, Naujųjų Petrivcių kaime per Rusijos atakas sužeisti keturi žmonės, tarp jų – vaikas, pranešė pareigūnai.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
19:47

Per Rusijos atakas Kyjive sužeisti trys žmonės

Trečiadienį per Rusijos atakas Ukrainos sostinėje Kyjive buvo sužeisti trys žmonės. 

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, informuoja „Ukrinform“.

„Šiandien sostinėje buvo sužeisti trys žmonės“, – parašė V. Klyčko.

Vienas sužeistasis buvo hospitalizuotas, o kitiems dviem medicininė pagalba suteikta ambulatoriškai.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos dronas smogė į nebaigtą statyti pastatą Kyjivo Pečerų rajone, sužeistas vyras.

REKLAMA
17:43

TATENA vadovas gina Rusijos atstovo kandidatūrą į aukštas pareigas agentūroje

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį gynė savo sprendimą į aukštas pareigas agentūroje siūlyti Rusijos pareigūną, įtrauktą į Ukrainos sankcijų sąrašą.

Laiške valdybos nariams, su kuriuo susipažino AFP, R. Grossi pasiūlė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotoju skirti Aleksejų Ferapontovą.

Šis pasiūlymas sulaukė Ukrainos ir organizacijos „Greenpeace“ pasmerkimo. Jos nurodė, kad A. Ferapontovas, dirbantis valstybinėje technologijų priežiūros tarnyboje „Rostechnadzor“, yra įtrauktas į Ukrainos vyriausybės sankcijų sąrašą.

R. Grossi teigė, kad tai yra „personalo klausimas, priklausantis generalinio direktoriaus kompetencijai, o siūlomas kandidatas yra profesionalas, kuris tiesiog yra rusas“.

„Manau, kad bandyti iš to daryti geopolitines išvadas yra neteisinga. Tiesiog neteisinga“, – žurnalistams sakė R. Grossi po to, kai Vienoje įsikūrusioje agentūroje atidarė TATENA valdytojų tarybos posėdį.

R. Grossi paaiškino, kad skirdama pareigūnus TATENA vertina jų „techninę patirtį“ ir „techninius gebėjimus“.

„Skirdamas žmogų į pareigas, nepaskiriu šalies, neįtvirtinu politikos ir neišreiškiu kokių nors savo pažiūrų šiuo atžvilgiu“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad A. Ferapontovas yra „labai gerai žinomas branduolinės saugos, branduolinio saugumo ir kitų sričių ekspertas“.

Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, TATENA ne kartą reiškė susirūpinimą dėl branduolinės saugos, be kita ko, didžiausioje Europoje Zaporižios atominėje elektrinėje, kurią užėmė Rusijos pajėgos.

Antradienį organizacija „Greenpeace“ pareiškime paragino R. Grossi „nedelsiant atsisakyti planų skirti“ A. Ferapontovą, kuris, anot jos, yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą.

Organizacija nurodė, kad šis Rusijos pareigūnas 2024 m. lankėsi „neteisėtai okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje“ su „darbo“ vizitu.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė protestą prieš šią kandidatūrą.

Laiške TATENA valdybai „Greenpeace“ perspėjo, kad „Maskvos atstovo išrinkimas į aukštas vadovaujamas pareigas smarkiai pakenktų agentūros nepriklausomybei“.

Organizacijos laiške taip pat išreikštas „rimtas susirūpinimas dėl Rusijos įtakos TATENA generaliniam direktoriui, nes šiam reikia Rusijos vyriausybės paramos kandidatuojant į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą“.

R. Grossi yra kandidatas pakeisti kadenciją baigiantį JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą, kurio antroji penkerių metų kadencija baigiasi gruodžio 31 d.

Trečiadienį R. Grossi žurnalistams sakė besitikintis, kad JT Saugumo Tarybos narės ras „greitą sprendimą (dėl naujo generalinio sekretoriaus pasirinkimo), kad būtų galima gauti pakankamai laiko sklandžiam pareigų perdavimui“.

„Esu nusiteikęs optimistiškai“, – sakė jis, kalbėdamas apie savo galimybes būti išrinktam.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
16:33

Kodėl Prancūzija siunčia kariškius į Ukrainą ir kaip reaguoja Rusija

 Rusija griežtai sureagavo į Prancūzijos patvirtinimą, kad ši periodiškai siunčia savo kariškius į Ukrainą mokyti ukrainiečių naudotis kai kuria jos perduota ginkluote ir padėti ją prižiūrėti.

„Tai jau nebe „parama Ukrainai“, o tiesioginis dalyvavimas kare“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Prancūzija teigia, kad jos kariai ir ginkluotės specialistai kovos veiksmuose nedalyvauja.

„Kadangi mes nekariaujame su Rusija, tai iš tiesų nėra koviniai daliniai“, – sakė Prancūzijos gynybos ministro pavaduotoja Alice Rufo.

Prancūzija: Ukrainoje esantys mūsų kariai nedalyvauja kovos veiksmuose

Trečiadienį Prancūzijos transliuotojui RMC A. Rufo sakė, kad prancūzų kariškiai yra labai toli nuo fronto linijos ir atvyksta vykdyti pavienių užduočių.

„Tai keli kariai ir specialistai, įskaitant ginkluotės inžinierius, kurie retkarčiais dirba arba gali atvykti dirbti, kad prižiūrėtų sudėtingą įrangą, pavyzdžiui, „Mirage“ lėktuvus ar haubicas „Caesar“, ir surengtų tikslinius mokymus, kaip naudotis tam tikra įranga“, – paaiškino ji, tačiau jų skaičiaus nenurodė.

Praėjusiais metais Prancūzija pirmą kartą perdavė Ukrainai naikintuvus „Mirage 2000-5“ ir apmokė jų pilotus bei mechanikus. Prancūzijos gynybos ministerijos teigimu, šie orlaiviai padėjo atremti raketų ir dronų atakas.

Ministerija taip pat nurodo, kad dėl sąjungininkų perduotos ginkluotės ir įsigytų haubicų Ukrainos turimas didelio tikslumo Prancūzijoje gaminamų haubicų „Caesar“ arsenalas tapo didžiausias pasaulyje.

Prancūzija Ukrainai taip pat perdavė tiksliai valdomų bombų, sparnuotųjų raketų, oro gynybos sistemų, lengvųjų tankų ir kitos įrangos.

Antradienį Prancūzijos parlamentarams A. Rufo sakė, kad dėl Rusijos vykdomų oro atakų prieš Ukrainos taikinius Prancūzija spartina paramos teikimą. Ji pabrėžė, kad „dalyvauti kovos veiksmuose visiškai neketinama“, o S. Lavrovo kaltinimą, esą Prancūzija tiesiogiai dalyvauja kare, pavadino absurdišku.

Pasak A. Rufo, šias „itin riboto pobūdžio“ užduotis vykdo tik „labai nedidelis“ skaičius Prancūzijos kariškių.

Jos komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos žiniasklaida, įskaitant transliuotoją RFI ir laikraštį „Le Monde“, pranešė, kad mažiausiai nuo šios vasaros nedidelės Prancūzijos karininkų grupės trumpam atvyksta į Ukrainą pagal vadinamąją operaciją „Volia“.

Lavrovas: Rusija stebi ir kitų šalių veiksmus

Prancūzijos kariškiai Ukrainoje veikia jau daugiau kaip šešis mėnesius, o Prancūzija nėra vienintelė tokią paramą teikianti šalis, antradienį per spaudos konferenciją Filipinų sostinėje Maniloje pareiškė S. Lavrovas, dalyvavęs Pietryčių Azijos šalių aukščiausiojo lygio susitikime.

„Turimais kanalais išreiškėme savo susirūpinimą ir perspėjome atitinkamas šalis, kad tai jau nebe „parama Ukrainai“, o tiesioginis dalyvavimas kare“, – sakė jis, tačiau šių šalių neįvardijo.

„Tai tas pats, kas pagalba nustatant taikinius, palydovinių duomenų teikimas ir daugelis kitų dalykų“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva bet kokius Ukrainoje esančius užsienio karius laikys teisėtais kariniais taikiniais, o dėl atsakomųjų veiksmų spręs Rusijos kariuomenė.

Ukrainoje yra ir Jungtinės Karalystės kariškių

Ukrainoje taip pat yra Jungtinės Karalystės karių, tačiau pareigūnai neatskleidė nei jų skaičiaus, nei atliekamų užduočių. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija patvirtino, kad per pastaruosius metus Ukrainoje žuvo du britų kariai. Abu jie žuvo per nelaimingus atsitikimus.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dešimtys valstybių už Ukrainos ribų – Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur – apmokė daugiau kaip 100 tūkst. Ukrainos karių, be kita ko, naudotis oro gynybos sistemomis „Patriot“, naikintuvais F-16 ir kita įranga. Taip pat kovos veiksmams buvo rengiami naujokai, karininkai, karo medikai ir kiti specialistai.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
15:03

Ukraina ragina Xi Jinpingą ir Donaldą Trumpą spausti Vladimirą Putiną nutraukti karą

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį paragino Kinijos lyderį Xi Jinpingą ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą daryti spaudimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų invaziją į Ukrainą.

„Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Kinija turi lemiamą įtaką Rusijai, ypač agresijos ir karo nutraukimo kontekste. Tikimės ir laukiame, kad šiame pokalbyje būtų pasirinktas toks tonas: spaudimas Rusijai nutraukti karą“, – žurnalistams Kyjive sakė Andrijus Sybiha, turėdamas omenyje ketvirtadienį Šendžene vyksiantį istorinį viršūnių susitikimą.

Skaityti daugiau
REKLAMA
15:02

Ukraina praneša, kad per Rusijos smūgius Odesoje žuvo keturi žmonės

 Trečiadienį per Rusijos smūgius istoriniame pietinio Ukrainos miesto Odesos centre žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar keli buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia.

Odesa, kurioje yra svarbus Juodosios jūros uostas, per visą karą patiria intensyvius Rusijos apšaudymus, o smūgiai ne kartą buvo nukreipti į uosto infrastruktūrą ir krovininius laivus.

Rusija tris kartus iš oro smogė UNESCO saugomam miesto centrui, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis.

„Šįryt per priešo smūgius iš viso nukentėjo 13 žmonių, iš jų keturi žuvo“, – sakė O. Kiperis.

„Informacija apie išpuolio padarinius dar tikslinama“, – pridūrė jis.

Beveik penkerius metus trunkančio karo metu Rusija nuolat atakuoja pietinius Ukrainos uostus, siekdama sunaikinti jūrų infrastruktūrą ir sutrikdyti Kyjivo galimybes jūra eksportuoti žemės ūkio produkciją.

Ukraina savo ruožtu atsako smūgiais, kuriuos vadina teisėtu atsaku į Rusijos vykdomas oro atakas.

Tarp tokių operacijų – smūgis, per kurį buvo iš dalies sugriautas Krymo tiltas. Tai simbolinė kelių ir geležinkelių jungtis, jungianti Rusiją su aneksuotu pusiasaliu.

Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara antradienį pareiškė, kad Kyjivas turi teisę gintis visomis pasirinktomis priemonėmis, ir perspėjo Maskvą, jog į Kremliaus atakas atsakys „dešimteriopai“.

Skaityti daugiau
REKLAMA
14:18

2027-iesiems ES Ukrainai siūlo naują 45 mlrd. eurų paskolą

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė savo valstybėms narėms suteikti Ukrainai papildomą 45 mlrd. eurų paskolą, siekiant padengti Kyjivo 2027 metų biudžeto deficitą.

Siūlymas teikiamas toliau tęsiantis Rusijos karui.

„Manome, kad tai yra geriausias būdas suteikti Ukrainai tvirtas pozicijas prie derybų stalo, o Ukrainai teks grąžinti pinigus tik tada, kai Rusija atlygins Ukrainoje padarytą žalą“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Šis finansavimas padengtų du trečdalius 70 mlrd. eurų trūkumo, su kuriuo Kyjivas susidurs kitais metais. Briuselis siekia paskatinti kitus Ukrainos rėmėjus padengti likusią dalį.

„Praėjus penkeriems metams nuo šio agresijos karo pradžios, Europa išlieka vieninga. Esame kaip niekada įsipareigoję remti Ukrainą tiek kare, tiek taikoje“, – sakė U. von der Leyen.

ES lyderiai aptars paskolą kitą savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, tikėdamiesi pasiekti susitarimą.

Šiuo metu ES išmoka 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kuri, kaip tikėtasi, padės šaliai išsilaikyti iki kitų metų pabaigos.

Tačiau Rusijai suintensyvinus atakas, tapo aišku, kad šių lėšų nepakaks.

Naujoji paskola atitiktų dabartinės formatą; skolinamasi būtų laiduojant ES centrinio biudžeto laisvomis lėšomis.

Ji taip pat būtų susieta su Kyjivo vykdomomis reformomis.

Nors tikslas yra pasiekti susitarimą kitą savaitę, finansavimo klausimas dabar susipynė su platesnėmis įtemptomis derybomis dėl kito ES centrinio biudžeto.

Ginčai dėl biudžeto

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas primygtinai reikalavo, kad prieš pasiekiant susitarimą dėl biudžeto, visa ES turi išspręsti šio finansavimo klausimą ir kad privalo dalyvauti visos 27 valstybės narės.

Tai supykdė kelias mažiausiai Ukrainą palaikančias ES šalis, kurios nori nedalyvauti remiant paskolą, pavyzdžiui, Bulgariją, Čekiją, Vengriją ir Slovakiją.

Praėjusį kartą Budapeštui, Bratislavai ir Prahai pavyko išsisukti nuo pareigos padėti padengti finansavimą.

U. von der Leyen pabrėžė, kad šį kartą tikslas išlieka įtraukti visas šalis.

Už bloko ribų Briuselis spaudžia kitas Ukrainos sąjungininkes, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Japonija, kad jos kitais metais padengtų likusius Kyjivo poreikius.

Panašūs prašymai anksčiau nebūdavo sėkmingi.

Siekdamas šį kartą jas paskatinti, Briuselis teigia, kad kitos šalys galėtų suteikti garantijas, kurios padėtų sustiprinti paskolą, arba panaudoti palūkanas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, savo finansavimui padengti.

Pasiūlymas dėl naujos paskolos reiškia, kad ES kol kas nebandys nagrinėti keblaus klausimo dėl daugiau nei 200 mlrd. eurų bloke laikomo įšaldyto Rusijos centrinio banko turto tiesioginio panaudojimo Ukrainai finansuoti.

Šį planą 2025 metais atmetė Belgija, kurioje laikoma didžioji šio turto dalis, ir jos vyriausybės pozicija nepasikeitė.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
13:37

Putinas reikalauja, kad NATO grįžtų prie 1997 metų ribų ir siūlo nelygius mainus – „Bloomberg“

Rusija per derybas su JAV dėl Ukrainos pasiūlė sugrąžinti NATO prie 1997 metų ribų mainais į savo kariuomenės išvedimą iš Kaliningrado srities, „Bloomberg“ pranešė informuoti šaltiniai. Anot jų, tokią idėją Europos sąjungininkams išsakė JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie reikalauja ieškoti naujų būdų karui Ukrainoje užbaigti. ES lyderiai šį pasiūlymą atmetė, tačiau sutiko surengti technines derybas dėl saugumo su Rusijos puse.

Anksčiau „The Telegraph“ šaltiniai teigė, kad V. Putinas pasiūlė įtraukti Europos atstovus į taikos procesą, kad būtų aptartas NATO atsisakymas plėstis į rytus. Per trišales derybas su JAV ir Ukraina lapkričio 11 dieną Abu Dabyje Rusijos delegacija reikalavo karui užbaigti sumažinti Aljanso karinį buvimą šalyse, kurios į jį įstojo po 1997 metų. Be to, Maskvos atstovai pareiškė, kad karinis blokas privalo apriboti bendradarbiavimą su Ukraina ir kitomis posovietinėmis valstybėmis. tokius reikalavimus Kremliaus delegacija, vadovaujama Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio, pateikė kaip „saugumo garantijas“ Rusijai.

Panašias sąlygas Maskva aljansui keliavo 2021 metų gruodį, likus kelioms savaitėms iki pilno masto invazijos į Ukrainą. Rusijos URM vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas tuomet reikalavo iš NATO „krautis daiktus“ ir kaltino bloką tuo, kad jis neva siekia „nustumti“ Rusiją ir „paversti ją pavaldžia“. „The Telegraph“ šaltiniai pabrėžė, kad Aljansui tokios sąlygos yra nepriimtinos. „1997 metų ribos“ numato NATO karių ir ginkluotės išvedimą iš bent pusės bloko narių – 16 iš 32. Į šį skaičių patenka visi buvę Varšuvos pakto dalyviai, Baltijos šalys, 4 iš 6 sugriuvusios Jugoslavijos respublikų, taip pat Albanija, Suomija ir Švedija.

Galiojantis NATO įstatas 10 straipsnyje skelbia „atvirų durų“ politiką. Organizacijos nare savo noru ir esamiems nariams pasiekus konsensusą gali tapti bet kuri valstybė, o trečiosios šalies įsikišimas į procesą nėra numatytas.

JAV derybininkai anksčiau paprašė Rusijos pristatyti savo Europos saugumo planą, kurį galėtų pasiūlyti Europos šalims. Tačiau kariuomenės dalyvavimo sumažinimas Kaliningrade ar Baltarusijoje nėra tolygus NATO „atitraukimui iki 1997-ųjų ribų“. Rusija, jeigu to panorėtų, savo karinį potencialą regione galėtų atstatyti per kelias dienas, o NATO skirtingų šalių gynybos užtikrinimas, jeigu pajėgos būtų atitrauktos, užtruktų daug ilgiau, jeigu išvis būtų įmanoma jas atstatyti esant poreikiui.

Maža to, Rusija nieko nekalba apie karinių pajėgumų iš savo europinės dalies atitraukimą gilyn į Rusiją, tik Kaliningrado srities ir Baltarusijos, o tokioms valstybėms, kaip Suomija, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija tektų susitaikyti su nuolatine grėsme iš Rusijos bazių palei sieną su Vakarais.

REKLAMA
12:39

2027-iesiems ES Ukrainai siūlo naują 45 mlrd. eurų paskolą

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė savo valstybėms narėms suteikti Ukrainai papildomą 45 mlrd. eurų paskolą, siekiant padengti Kyjivo 2027 metų biudžeto deficitą.

Siūlymas teikiamas toliau tęsiantis Rusijos karui.

„Manome, kad tai yra geriausias būdas suteikti Ukrainai tvirtas pozicijas prie derybų stalo, o Ukrainai teks grąžinti pinigus tik tada, kai Rusija atlygins Ukrainoje padarytą žalą“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.

Skaityti daugiau
REKLAMA
11:40

Kanados premjeras: sankcijos Rusijai griežtės, kol tęsis karas Ukrainoje

Vakarų sankcijos Rusijai didės tol, kol tęsis karas Ukrainoje, trečiadienį Kinijoje pareiškė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

„Sankcijos yra labai realios ir jos toliau didės, kol vyks šis karas“, – Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Šendžene sakė M. Carney, likus dienai iki Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos lyderių derybų.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
10:21

Solovjovas pratrūko, kad „NATO mums paskelbė karą“, o Ukrainos ministras atrėžė: „Tai tik pradžia“

Kyjivas įvykdė atakas, kurių metu buvo iš dalies sugriautas Krymo tiltas, nesiremdamas „SpaceX“ savininko Elono Musko palydoviniu ryšiu „Starlink“ ir jo karine versija „Starshield“. Apie tai leidiniui „The Times“ pranešė operacijoje dalyvavęs ukrainiečių karininkas. Jo teigimu, Ukraina sukūrė nuosavą ryšio sistemą – signalas raketoms buvo perduodamas pasitelkiant dronus. Atakos metu į jūrą nuvirto 15 aukštų namo aukščio metalinė arka kartu su kelio danga ir dalimi laikančiųjų konstrukcijų. Tuo metu rusų propaganda kaltina „NATO ir Vakarus“ pradėjus karą prieš Rusiją, nes negali patikėti, kad Ukraina pati galėjo surengti tokio lygio operaciją.

Skaityti daugiau
REKLAMA
09:23

Rusijos Krasnodaro krašte pranešama apie dronų atakas prieš dvi naftos perdirbimo gamyklas

Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte pranešama apie naktį į trečiadienį dronų atakuotas dvi naftos perdirbimo gamyklas, Ukrainos kanalams skelbiant apie smūgius abiem objektams.

Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Ukrainos „Telegram“ kanalas „Exilenova+“, remdamasis vietos šaltiniais, paskelbė, kad nukentėjo ir Ilskio, ir Afipskio naftos perdirbimo gamyklos.

Kanalas atskirai pranešė, kad ataka Krasnodaro krašte tęsėsi visą naktį.

Kitas Ukrainos stebėsenos kanalas „Supernova+“ taip pat pranešė apie ataką prieš Ilskio gamyklą.

Afipskio ir Ilskio gamyklos yra vienos didžiausių Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte. Ukrainos aktyvisto Serhijaus Sternenkos duomenimis, jų metiniai naftos perdirbimo pajėgumai siekia atitinkamai apie 6,25 mln. ir 6,6 mln. tonų.

 

Skaityti daugiau
REKLAMA
08:43

Ukrainos grūdų derlius dėl blokuojamų uostų 2027 m. gali sumažėti perpus

Ukrainai kitąmet gresia perpus mažesnis grūdų derlius, nes dėl blokuojamų eksporto uostų žemdirbiai mažina pasėlių plotus. 2027 metais derlius gali sumažėti iki 30 mln. tonų, palyginti su 62 mln. tonų 2026 metais, antradienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė žemės ūkio ministro Tarasas Vysockis.

Jei Juodosios jūros uostai liks uždaryti, grūdų eksportas 2026/2027 metų sezoną, ministro teigimu, gali sumažėti iki 24,6 mln. tonų, palyginti su 38 mln. tonų pernai.

„Rekordinio derliaus nebus, nes žemdirbiai smarkiai riboja savo veiklą“, – kalbėjo ministras.

Ministerijos duomenimis, labiausiai paveikti kukurūzai – svarbiausia Ukrainos grūdinė kultūra. Jų pasėlių plotai gali sumažėti daugiau nei perpus – iki 2 mln. hektarų, o gamybos apimtys gali susitraukti iki 12–14 milijonų tonų, palyginti su 2026 metais prognozuotais 29–30 milijonų tonų.

Kviečių gamyba taip pat gali sumažėti daugiau kaip trečdaliu – iki 17 mln. tonų. Pasak T. Vysockio, produktyvumas mažėja, nes žemdirbiai mažina išlaidas trąšoms ir kitiems gamybos ištekliams.

Kviečių derlingumas gali sumažėti nuo daugiau kaip 5 iki maždaug 4 tonų iš hektaro.

Skaityti daugiau
REKLAMA
REKLAMA
08:33

JT Saugumo Taryba surengs aukšto lygio posėdį dėl karo Ukrainoje

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį, lapkričio 23 dieną, surengs aukšto lygio posėdį, kuriame bus aptariamas Rusijos karas prieš Ukrainą.

Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė JT Saugumo Tarybos sekretoriatas.

Posėdžiui pirmininkaus lapkritį Saugumo Tarybai pagal rotaciją pirmininkaujančios Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Posėdis prasidės 10 val. Niujorko laiku (15 val. Grinvičo laiku).

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, paskutinį kartą JT Saugumo Taryba dėl padėties Ukrainoje, susijusios su Rusijos karu, posėdžiavo lapkričio 9 dieną.

Skaityti daugiau
08:32

Daugiau kaip 1 tūkst. zenitinių raketų: JK pristatė naują karinės paramos Ukrainai paketą

Jungtinė Karalystė Ukrainai skiria 240 mln. svarų sterlingų (316 mln. JAV dolerių) vertės karinės paramos paketą, kuriame yra daugiau kaip 1 tūkst. papildomų trumpojo nuotolio oro gynybos raketų ir daugiau kaip dešimt oro gynybos radarų.

Apie tai paskelbta Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime spaudai, kurį naujienų agentūrai „Ukrinform“ perdavė JK atstovybė Europos Sąjungoje.

JK gynybos sekretorius Wesas Streetingas apie naują paramą paskelbė Briuselyje NATO būstinėje pirmininkaudamas 50 šalių vienijančios Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) posėdžiui.

„Naudojame biudžete kanclerio pažadėtą finansavimą, skirtą paremti Ukrainą šią žiemą, ir pristatysime daugiau kaip 1 tūkst. oro gynybos raketų, taip vykdydami savo nuolatinį įsipareigojimą telkti sąjungininkus ir stiprinti Ukrainos gynybą“, – sakė W. Streetingas.

240 mln. svarų sterlingų vertės oro gynybos paramos Ukrainai paketas yra dalis biudžete paskelbto 500 mln. svarų sterlingų vertės finansavimo, skirto šią žiemą skubiai užpildyti Ukrainos oro gynybos spragas.

Paketą be kita ko sudaro daugiau kaip 1 tūkst. trumpojo nuotolio oro gynybos raketų ir paleidimo įrenginių. Šios sistemos pasirodė esančios veiksmingos prieš Irano sukurtus reaktyvinius dronus „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja puldama Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, teigiama pranešime.

Pirmosios naujosios pagalbos siuntos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus pristatytos gruodžio viduryje, papildydamos 400 „žemė-oras“ raketų, kurias žiemai artėjant JK jau perdavė Ukrainai. Pagal šį paketą JK taip pat perduos daugiau kaip dešimt oro gynybos radarų, padėsiančių Ukrainai nustatyti gręsiančius smūgius ir suteiksiančių itin svarbią paramą jos gynybai žiemą.

Ši parama skiriama atsižvelgiant į tiesioginius Ukrainos vadovų prašymus ir yra dalis biudžete paskelbto 500 mln. svarų sterlingų vertės paramos Ukrainai šią žiemą paketo, papildančio platesnį 10 mlrd. svarų sterlingų įsipareigojimą Ukrainai.

JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas likusią paramą pristatys ketvirtadienį vyksiančiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime.

JK gynybos sekretorius sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žiemą naudoja kaip ginklą prieš Ukrainą.

„Ukrainoje prezidentas Putinas žiemą naudoja kaip ginklą. Todėl turime ir toliau savo tvirtą įsipareigojimą Ukrainai paversti pajėgumais, kurie padėtų gintis nuo barbariškų Rusijos atakų“, – sakė jis.

Antradienį JK, Švedija ir Ukraina taip pat pasirašys ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojama laikytis principo aprūpinti Ukrainą Švedijos naikintuvais „Gripen“ ir įvairiomis mūšiuose išbandytomis ginklų sistemomis, kad Ukraina turėtų reikiamus pajėgumus tada, kai jų reikia.

Kaip jau buvo pranešta, JK gynybos sekretorius W. Streetingas sakė, kad Didžioji Britanija paskelbs naujus įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą. Sąjungininkai esamus įsipareigojimus turi paversti realiais kariniais pajėgumais, kad padėtų Ukrainai išgyventi sunkią žiemą ir užtikrintų ilgalaikę gynybos paramą.

 

Skaityti daugiau
REKLAMA
08:32

Zelenskis: ginklų kūrimo srityje esame pirmi Europoje

 Strategiškai svarbaus Krymo tilto apgriovimas, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainai pavyko vien savo gamybos ginklais.

Tam panaudoti dronai ir sparnuotosios raketos pasižymėjo dideliu pataikymo tikslumu ir pasiteisino, rašė jis antradienio vakarą socialiniame tinkle „X“.

„Visa tai – Ukrainoje pagaminti ginklai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Pasak jo, gynybos sektoriaus technologijų plėtros srityje Ukraina šiuo metu patenka į pasaulio trejetuką. 

„Mano nuomone, Europoje esame numeris vienas“, – pridūrė prezidentas.

Anot V. Zelenskio, jo šalies technologijos ir įmonės sparčiai vystosi. 

„Mes reagavome į Rusijos atakas ir taip elgsimės toliau. Negalime bijoti rusų“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Naktį į antradienį Ukrainos kariuomenė per didelio masto oro ataką iš dalies apgriovė tiltą iš Rusijos žemyninės dalies į Krymo pusiasalį. Ukrainiečiams tai vienas reikšmingiausių laimėjimų beveik penkerius metus trunkančiame kare prieš rusų okupantus, rašo agentūra „dpa“.

19 km ilgio tiltas per Kerčės sąsiaurį laikomas Kremliaus prezidento Vladimiro Putino prestižiniu projektu. Jis tapo pirmąja nuolatine jungtimi tarp Rusijos žemyninės dalies ir Krymo. 

Naudodama šį tiltą, Rusija taip pat aprūpindavo savo karius Kryme ir okupuotoje pietų Ukrainoje. Be to, šimtai tūkstančių rusų poilsiautojų automobiliu ar traukiniu vykdavo atostogauti į saulėtą Krymo pakrantę.

Skaityti daugiau
REKLAMA
07:29

JAV vadovybė nepatenkinta Ukrainos veiksmais, Vokietija situaciją apibūdino: „Tai gana kvaila“

Atidarydamas 37-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą „Ramšteino“ formatu NATO būstinėje, Eldbridge’as Colby pareiškė, kad ukrainiečių atakos prieš civilinės infrastruktūros objektus nepriartina karo pabaigos, o gali sustiprinti Rusijos visuomenės ir Kremliaus pasirengimą eskalacijai.

E. Colby pažymėjo, kad viešas dėmesys dažnai sutelkiamas į smūgių įspūdingumą, kurie, pasak jo, turėtų sukelti skausmą Rusijos gyventojams. Tačiau, kaip tvirtina E. Colby, tokios atakos neparodė veiksmingumo nutraukiant karą ir nesulaiko Rusijos kariuomenės veržimosi fronte. Jis taip pat paminėjo smūgius prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant prekyvietės „Wildberries“ objektus. Jo nuomone, panašios atakos „tik sustiprino Rusijos visuomenės ryžtą ir Kremliaus pasirengimą tolesnei eskalacijai“.

E. Colby taip pat iškėlė prielaidą, kad Rusija gali turėti pranašumą tolimojo nuotolio smūgių apsikeitime. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad jo vertinimas nereiškia, jog Ukrainą reikia riboti kariaujant.

„Tai nereiškia, kad Ukraina turi būti verčiama kariauti surištomis rankomis“, – pareiškė Pete’o Hegsetho pavaduotojas.

Jam atsakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pareikšdamas, kad vietoj to, jog kritikuotų smūgius į Rusijos teritoriją, „nukreiptus į strateginių karinių objektų arba dvigubos paskirties objektų sunaikinimą – kas, mano nuomone, yra gana kvaila, – turėtume atkreipti dėmesį į teroristines atakas, kurios kasdien ir kasnakt vykdomos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą: energijos sistemas, vandens tiekimo ir šildymo sistemas“.

„Tai tam tikra terorizmo rūšis, ir būtent apie tai mes turėtume kalbėti – o ne apie teisėtus ir teisėtus smūgius į necivilinius objektus Rusijoje“, – pareiškė B. Pistorius.

Tuo pat metu Didžiosios Britanijos gynybos ministras Wesas Streetingas paragino sąjungininkus nedelsti su karine pagalba Kyjivui, perspėdamas, kad vilkinimas grės rimtomis pasekmėmis Europai ateityje.

„Investuokite dabar, palaikykite Ukrainą dabar, nes jei Putinas laimės, pasekmės bus katastrofiškos – jis pats, o vėliau ir kiti pamatys, kad imperializmas yra atlyginamas“, – pažymėjo W. Streetingas, pareikšdamas palaikymą Ukrainai.

Atskirai jis pagyrė smūgį į Krymo tiltą, pavadindamas jį „dar vienu Ukrainos išradingumo pavyzdžiu“.

Anksčiau Ukrainos gynybos bendrovė „Fire Point“ paskelbė vizualizaciją apie smūgį į Krymo tiltą naktį į lapkričio 17 dieną ir teigė, kad į jį pataikė dvi jos sparnuotosios raketos FP-5 „Flamingo“.

Volodymyras Zelenskis ataką apibėgo kitaip: pasak jo, automobilių tilto dalį pažeidė dronai-raketos „Palianycia“, o geležinkelio – „Neptūn“, dronai „Ruta“ ir „Flamingo“.

Rusijoje Tyrimų komitetas iškėlė bylą dėl terorizmo. Transporto ministerija pranešė, kad automobilių ir traukinių eismas tiltu kol kas neįmanomas.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Gėda,kad tokios valstybės myža į batą, ir nesugeba pastatyti teroristų į vietą.
Visas pasaulis turėtų gerbti Ukrainos ryžtą ir drąsa kovoje su agresoriumi!
Slava durdomu i palate Nr6
Buvo žydiškas konclageris tarybų sąjunga, dabar žydiškas konclageris Europos sąjunga.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų