Svarbiausios dienos naujienos:
17:56 | Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmą kartą susitiko per apsikeitimą karo belaisviais
Pirmą kartą per apsikeitimą karo belaisviais antradienį susitiko Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių biurų atstovai, pranešė Kyjivas.
Abi šalys paleido po 90 į nelaisvę paimtų kareivių pagal Jungtinių Arabų Emyratų tarpininkautą susitarimą, naujausią iš daugiau nei 50-ies per visą karą jau įvykusių belaisvių mainų. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai per mainus Rusija sutiko surengti tiesioginį žmogaus teisių atstovų susitikimą, sakoma Ukrainos žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco pranešime.
„Tai buvo dar viena Ukrainos iniciatyva, su kuria Rusija pirmą kartą sutiko“, – sakė jis.
Abiejų šalių atstovai užfiksavo grąžinamų belaisvių būklę, ji bus toliau stebima siekiant nustatyti galimus žmogaus teisių pažeidimų jiems esant nelaisvėje, sakė jis.
Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova patvirtino, kad įvyko abiejų šalių atstovų susitikimas. Ji sakė, kad jie „pasikeitė informacija apie galimus abipusio civilių grįžimo variantus“.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, vieši diplomatiniai abiejų šalių kontaktai yra reti.
Kyjivas pranešė, kad ukrainiečiai karo belaisviai skundėsi buvę laikomi prastomis sąlygomis. D. Lubinecas sakė, kad Rusija atsižvelgė į jų skundus ir jis tikisi, jog Maskva „dės visas pastangas, kad pagerintų karo belaisvių kalinimo sąlygas“.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje trečiadienį pranešė užfiksavusi atvejų, kai Ukrainos kariai Rusijos nelaisvėje buvo „kankinami“. Ataskaitoje sakoma, kad buvo apklausta daugiau nei 600 išlaisvintų ukrainiečių karo belaisvių, įskaitant kai kuriuos, kurie buvo paleisti per mainus gegužės 31 dieną.
„Remiantis ankstesnėmis išvadomis, kiekvienas pašnekovas iš šio neseniai įvykusio apsikeitimo pasakojo apie kankinimus nuo žiauraus sumušimo iki ilgalaikių streso pozicijų, elektros šokų į lytinius organus ir pjudymo šunimis“, – sakoma pranešime. „Daugelis pašnekovų sakė nelaisvėje nuolat jautę alkį ir ilgai negaudavę tinkamos medicininės priežiūros“, – priduriama jame.
17:56 | Rusijos kariuomenė smogė Ukrainos Charkivo srityje esančiam Derhačių miestui, sužeisti devyni žmonės
Birželio 26 d. popietę Rusijos kariuomenė sudavė smūgį Ukrainos Charkivo srityje esančiam Derhačių miestui. Sužeisti mažiausiai devyni žmonės.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Derhačių miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka.
„Teroristai smogė gyvenamajam sektoriui. Šiuo metu yra 5 smūgių aukos – pagyvenusį vyrą ir moterį sužeidė skeveldros, du vaikai ir viena moteris patyrė ūminę reakciją į stresą“, – pažymėjo bendruomenės vadovas.
Jis vėliau pridūrė, kad nukentėjusiųjų skaičius Derhačiuose padidėjo iki devynių.
16:49 | Ukraina vieno palydovo pagalba sunaikino tūkstančius rusų objektų: pademonstravo nuotraukas
Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad už žmonių suaukotus pinigus nupirkto palydovo pagalba sunaikino tūkstančius karinių rusų objektų, rašo „Ukrainska Pravda“. Palydovas buvo nupirktas už Serhijaus Prytulos fondo surinktus pinigus.
Palydovas ICEYE beveik dvejus metus atliko svarbų vaidmenį aptinkant ir padedant sunaikinti tūkstančius Rusijos taikinių.
„Per laikotarpį, kai buvo naudojamas liaudies palydovas ir prieita prie ICEYE palydovų tinklo, mūsų specialistai iš viso padarė 4 173 priešo taikinių vaizdus, įskaitant:
- 370 oro pajėgų bazių;
- 238 priešlėktuvinės gynybos sistemų pozicijas ir radijo žvalgybą;
- 153 naftos ar degalų sandėlius;
- 147 raketų, oro ginklų ir amunicijos sandėlius;
- 17 karinio jūrų laivyno bazių“, – skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
Palydovas taip pat padeda stebėti Rusijos gynybos pramonės bazės objektus ir jos logistikos tinklą, įskaitant Krymo tiltą.
Palydovo pranašumas – gebėjimas aiškiai aptikti net ir kruopščiai užmaskuotų mechanizuotų Rusijos dalinių vietas.
„Maždaug 38 proc. viso ICEYE dėka gauto duomenų masyvo buvo panaudota rengiant smūgius priešui – tai milijardiniai Rusijos nuostoliai, o jos agresijos kaina tik didės“, – priduria žvalgyba.
Be to, palydovas gali tiksliai nustatyti aptiktų kovinių orlaivių, laivų, Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų tipą ir modelį, taip pat fiksuoti paveiktų taikinių pažeidimų lygį.
16:16 | Duda: taika Ukrainoje yra Lenkijos ir Kinijos interesas
Taika Ukrainoje yra Lenkijos ir Kinijos interesas, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Šiuos komentarus Lenkijos prezidentas išsakė paskutinę valstybinio vizito Kinijoje dieną, kai Šanchajuje atidarė Lenkijos ir Kinijos ekonomikos forumą.
Jis taip pat pažymėjo, kad pernai pirmą kartą per aštuonerius metus sumažėjo Kinijos ir Lenkijos prekyba.
Pasak A. Dudos, tai susiję su daugiau nei dvejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, dėl kurios sutriko logistikos grandinės. Tai palietė ir per šalį besidriekiantį Europos Sąjungos ir Kinijos geležinkelio maršrutą.
„Turime būti atviri, nes šis klausimas mums iš esmės svarbus: Rusijos išpuolis prieš Ukrainą taip pat yra išpuolis prieš tarptautinės prekybos laisvę“, – pareiškė A. Duda.
„Lenkija ir Kinija suinteresuotos, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi“, – pridūrė jis ir išreiškė viltį, kad bus pasiekta ilgalaikė taika Ukrainoje ir atkurta „tarptautinės teisės viršenybė“.
15:59 | ES susitarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai
Europos Sąjungos (ES) valstybės trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai, siekdamos labiau suderinti jas su Rusijai įvestomis baudžiamosiomis priemonėmis ir tokiu būdu pažaboti jų vengimą, pranešė pareigūnai.
„ES ambasadoriai iš principo susitarė dėl naujo sankcijų Baltarusijai paketo, – paskelbė rotacijos principu blokui šiuo metu pirmininkaujanti Belgija. – Šis paketas sustiprins mūsų priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, įskaitant kovą su sankcijų apėjimu.“
ES jau anksčiau nusitaikė į artimiausio Kremliaus sąjungininko Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vyriausybę dėl Rusijai duoto leidimo naudotis šalies teritorija vykdant Ukrainos puolimą. Sankcijų Minskui ir Maskvai suderinimas laikomas labai svarbiu žingsniu siekiant apriboti draudžiamų prekių srautą į Rusiją, įskaitant mikroschemas, kurios gali būti panaudotos mūšio lauke Ukrainoje. Pareigūnai sako, kad Baltarusija sudaro sąlygas sankcionuotų prekių įvežimui į Rusiją iš ES, nes jos oficialiai gali būti eksportuojamos į Baltarusiją prieš išvežimą į kaimyninę šalį.
„Baltarusija nebeturi veikti kaip maršrutas, skirtas apeiti mūsų sankcijas Rusijai. Šiuo paketu padidiname spaudimą abiem šalims ir paverčiame mūsų sankcijas Rusijai dar veiksmingesnėmis“, – platformoje „X“ pažymėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Užmojis sugriežtinti sankcijas Baltarusijai buvo užstrigęs daugiau nei metus, nes Lietuva blokavo pastangas sušvelninti ribojimus šios šalies pelningam trąšų eksportui. Kai kurios ES valstybės teigė, kad reikėtų leisti vykdyti trąšų eksportą, jog būtų galima padėti palengvinti su maisto tiekimu susijusias problemas besivystančiose šalyse. Tačiau Lietuva savo ruožtu tvirtino, kad trečiosios šalys jau atsigręžė į kitus tiekimo šaltinius, o ribojimų Baltarusijai atšaukimas šios šalies valdžiai atneštų milijardines pajamas.
ES diplomatai sakė, kad trąšų eksportui nebuvo pritaikytos išimtys.
Dar iki 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą ES jau buvo nusitaikiusi į A. Lukašenkos vyriausybę sankcijomis dėl susidorojimo su protestais.
Tuo tarpu Rusijai 27 šalių blokas dėl karo prieš Ukrainą įvedė jau 14 sankcijų paketų.
15:38 | Žiniasklaida: Kryme prie Čaudos kyšulio, iš kur rusai paleidžia dronus, liepsnoja gaisras
Laikinai okupuotame Kryme prie Čaudos kyšulio kyla dūmai, pranešė „Krym.Realii“. Pranešime sakoma, kad „nuo Taurijos plento iš tolo matyti didžiulis gaisras Čaudos kyšulio rajone, kur yra karinis poligonas ir iš kur leidžiami dronai „Shahed“.
Leidinio teigimu, prie Čaudos kyšulio yra keli Rusijos kariniai objektai, įskaitant poligoną. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo uždarytas, tačiau 2016 m. Rusijos Federacija jame atnaujino veiklą.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad birželio 20 d. laikinai okupuotame Kryme prie Čaudos kyšulio griaudėjo sprogimai, veikiausiai sproginėjo šaudmenys. Rusijos valdžia sprogimų nekomentavo.
Nuo 2022 m. rugpjūčio sprogimai Kryme ir Sevastopolyje girdimi beveik kasdien. Rusijos valdžia paprastai sako, kad vykdomos „oro gynybos operacijos“, numušti Ukrainos dronai arba vyksta Rusijos karinės pratybos.
14:59 | „Bild“: ukrainiečiai kontratakavo Donecko srityje ir išstūmė rusus iš vieno mikrorajono
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontratakavo netoli Časiv Jaro, esančio Donecko srityje ir išstūmė Rusijos pajėgas iš vieno mikrorajono, rašo „Bild“.
Mūšis dėl Časiv Jaro į vakarus nuo Bachmuto vyksta jau kelis mėnesius. Miestas stovi ant kalvų, be to, jį nuo Rusijos pajėgų skiria vandens kanalas. Į rytus už kanalo yra gyvenamasis kvartalas su daugiabučiais namais.
Anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos bandė jį apeiti iš šonų ir pulti tiesiogiai. Kurį laiką joms pavyko išlaikyti sugriautus pastatus. Tačiau ukrainiečiai kontratakavo ir išstūmė rusus iš ten.
„Ukrainos kariuomenė atkovojo (arba niekada neprarado) kelias gatves Časiv Jaro Kanalo rajone“, – sako „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpke.
Pasak jo, Rusijos kariai taip pat nesėkmingai kontratakuoja gyvenvietę į šiaurę nuo minėtos gyvenvietės.
14:40 | Gubernatorius: kelios dešimtys rusų kareivių užblokuoti gamykloje Vovčanske
Vovčansko pramoninėje zonoje blokuojamos kelios dešimtys okupantų, jie mėgina prasiveržti ir patiria nuostolių, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Kelios dešimtys okupantų yra užblokuoti vienoje pramonės įmonėje Vovčanske. Rusai mėgina prasiveržti, bet nuolat patiria nuostolių šiame rajone“, – sakė O. Syniehubovas. Padėtį Vovčanske jis apibūdino kaip „permainingą“, sakė, kad mieste tęsiasi gatvių mūšiai.
„Mūsų kariuomenės užduotis yra padaryti maksimalią žalą Lypcų ir Vovčansko kryptimis. Be to, sunaikinti kuo daugiau rusų kareivių, karinės technikos ir ginkluotės. Tai ir vyksta ten kiaurą parą“, - pridūrė O. Syniehubovas.
Anksčiau JAV Karo tyrimų institutas (ISW) pranešė, kad birželio 15–16 dienomis Rusijos kariuomenė įžengė į dalį Vovčansko agregatų gamyklos, tai parodė geografinė vaizdo medžiaga. Vėliau žiniasklaida pranešė, kad gamykloje buvo apsupti šimtai rusų. Tai patvirtino Ukrainos pajėgų „Charkivo“ grupės atstovas spaudai Jurijus Povchas. Pasak jo, dešimtys okupantų yra užblokuoti vienoje vietoje gamyklos teritorijoje, bet ne šimtai, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos šiame rajone neturi tiek daug kareivių.
14:09 | Rusija bando „užlopyti skyles“ fronte: ekspertas paaiškino, ką reiškia nauji junginiai rusų kariuomenėje
Rusija perkelia papildomas pajėgas Charkivo kryptimi, kad suformuotų naujus dalinius, kuriais užlopytų skyles fronte, sako analitikas Serhijus Zgurecas, rašo UNIAN.
„Du Ukrainos atstovai sakė, kad į Charkivo kryptį perkeliama viena 51-osios armijos motorizuotoji pėstininkų brigada. Tai pirmas kartas, kai 51-oji armija minima be detalių. Armijos skaičius gali būti kitoks, jis gali svyruoti nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. karių, tačiau tai yra teoriniai skaičiavimai. Nes dabar, rusų noro formuoti naujas struktūras fone, visi šie junginiai turi gana ribotą skaičių ir ribotą ginkluotę“, – pažymi ekspertas.
S. Zgurecas priduria, kad dabartiniai duomenys rodo, jog rusai turi apie 170 tūkst. personalo, kuris yra išdėstytas palei fronto liniją. Be to, jie dar turi 60–70 tūkst. rezervą. O dėl milžiniškų nuostolių jie kuria naujus karinius junginius.
„Armijos klausimas, tai daugiau naujų junginių formavimo procesas, iš kurių faktiškai ištraukiami daugiau ar mažiau paruošti daliniai, kad užkamšytų skyles fronte arba suformuotų tam tikrus puolamuosius pajėgumus. Jeigu tai yra atskira pusiau suformuota brigada, iš dar nesuformuotos 51-osios armijos sudėties, kuri metama Charkivo kryptimi, tai tik rodo, kad priešo nuostoliai yra tokie, kad jis neturi laiko formuoti deklaruotų armijų ir naudoja tai, kas yra mūšio lauke“, – aiškina jis.
13:55 | Kremlius TBT išduotus Gerasimovo ir Šoigu arešto orderius laiko absurdiškais
Kremlius trečiadienį atmetė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotus Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius kaip absurdiškus ir neturinčius teisinės galios.
„Mes nepripažįstame šio teismo jurisdikcijos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Mes juos laikome gana absurdiškais“, – pridūrė jis.
12:57 | Naujas postūmis kare – Joe Bidenas rimtai svarsto siųsti specialų personalą į Ukrainą
Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą personalui, kuris remontuotų karinę techniką, vykti į Ukrainą, skelbia CNN.
12:20 | Skandalingas britų politikas kreipėsi į Zelenskį: „Ukrainoje gali nelikti jaunų vyrų“
Britų politikas, daug agitavęs už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, Nigelas Farage‘as paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį siekti taikos su Rusija, rašo „The Times“, skelbia UNIAN. Anot jo, „kitaip Ukrainoje neliks jaunų vyrų“.
N. Farage neseniai taip pat buvo kritikuojamas už tai, nes pareiškė, kad Vakarai išprovokavo Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Jo įsitikinimu, taikos labui V. Zelenskis turėtų persvarstyti siekį susigrąžinti visas rusų užgrobtas žemes.
„Na, Ukrainoje gali nelikti jaunų vyrų“, – pakomentavo jis.
N. Farage‘as mano, kad reikėtų aktyvesnių tarpininkų pastangų Ukrainos ir Rusijos derybose. Anot jo, sąjungininkai nerealiai remia V. Zelenskio tikslą išstumti rusus atgal į Rusiją, tačiau anot jo, pavyzdžiui, Krymo teritoriją susigrąžinti gali būti „neįtikėtinai sunku“.
11:46 | NATO naujuoju generaliniu sekretoriumi išrinko Marką Rutte
NATO sąjungininkės trečiadienį išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte naujuoju NATO vadovu, praneša „Reuters“.
Prieš tai visų 32 šalių narių ambasadoriai uždegė žalią šviesą jo paskyrimui.
Diplomatai iš keleto NATO valstybių sakė, kad M. Rutte pakeis dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kai spalio 1 d. baigsis jo kadencija.
57-erių M. Rutte praėjusią savaitę laimėjo varžybas dėl vadovavimo Vakarų kariniam aljansui, kai iš lenktynių pasitraukė vienintelis jo varžovas Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Patyręs Nyderlandų lyderis, kuris jau greitai turėtų palikti savo dabartines pareigas po beveik 14 metų valdžioje, vairą perims svarbiu metu.
Kitas NATO vadovas turės tvarkytis su Rusijos karo prieš Ukrainą padariniais ir galimu Donaldo Trumpo sugrįžimu į JAV prezidento postą po lapkritį vyksiančių rinkimų.
10:59 | Zelenskis aplankė Donecko regioną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė apsilankęs rytiniame Donecko regione, kur susitiko su kariais ir aptarė klausimus dėl žmonių saugumo.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame sakė susitikęs su ukrainiečių kariais ir karo medikais, taip pat – pristatęs visiems naująjį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą Andrijų Hnatovą.
„Dieną pradėjau Donecko srityje kartu su mūsų kariais, kartu su vyriausiuoju vadu [Oleksandru] Syrskiu ir naujuoju jungtinių pajėgų vadu generolu Hnatovu“, – sakė V. Zelenskis iš Pokrovsko miesto.
Jis pridūrė, kad naujai paskirtas A. Hnatovas yra „jaunas žmogus, bet jo žinios apie fronto liniją ir patirtis yra būtent tai, ko mums reikia“.
Prezidentas nurodė taip pat surengęs susitikimą su vietos pareigūnais ir aptaręs įvairius klausimus, susijusius su saugumu ir pagalba rusų puolamame regione gyvenantiems žmonėms.
10:33 | Trumpo komanda apie karo Ukrainoje pabaigą: prisidėti turės ir Europa
Jei Donaldas Trumpas rudenį bus išrinktas JAV prezidentu, jo prioritetas bus kuo greičiau užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, „Voice of America“ nurodo D. Trumpo štabas. Anot komandos, D. Trumpas mano, kad Europos šalys turėtų labiau prisidėti prie saugumo palaikymo.
„Prezidentas D. Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad pagrindinis jo antrosios kadencijos prioritetas bus kuo greičiau susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos. Prezidentas D. Trumpas mano, kad Europos šalys turėtų padengti didesnę su konfliktu susijusių išlaidų dalį, nes JAV sumokėjo gerokai daugiau, o tai yra nesąžininga mūsų mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – sakoma D. Trumpo rinkimų kampanijos komunikacijos vadovo Stepheno Chengo atsakyme.
Anot jo, D. Trumpas „padarys viską, kas būtina, kad būtų atkurta taika ir Amerikos jėga bei atgrasymas pasaulio arenoje“.
„Jis yra vienintelis asmuo, galintis tai padaryti. Rusijos ir Ukrainos karas niekada nebūtų įvykęs, jei prezidentu būtų buvęs Donaldas J. Trumpas“, – sako jis.
10:11 | EŽTT smerkia Rusiją dėl sisteminių teisių pažeidimų Kryme toleravimo
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pasmerkė Rusiją dėl sąmoningo sisteminių teisių pažeidimų Kryme toleravimo nuo Ukrainos pusiasalio aneksijos 2014 metais.
EŽTT Didžioji kolegija, aukščiausioji teismo instancija, padarė išvadą, kad „incidentai buvo pakankamai dažni ir tarpusavyje susiję, kad juos būtų galima laikyti pažeidimų modeliu ar sistema“.
„Aiškus veiksmingo tyrimo nebuvimas [...] įrodė, kad Rusijos valdžios institucijos oficialiai toleravo tokią praktiką“, – priduriama pranešime.
Teismas ypač atkreipė dėmesį į Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus dėl netinkamo elgesio su Ukrainos kariais, ukrainiečių kilmės asmenimis, žurnalistais ir tiurkų kilmės Krymo totorių mažumos atstovais.
EŽTT teigė, kad šių grupių žmonės slapta laikomi Rusijos kalėjimuose už Krymo ribų, ir paragino juos saugiai grąžinti.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė palankiai vertinanti šį, jos teigimu, svarbų sprendimą.
„Tarptautinė teisminė institucija pripažino Rusiją atsakinga už sistemingus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus Kryme, – teigė ministerija. – Tai labai svarbus etapas siekiant užtikrinti tarptautinę teisinę atskaitomybę Rusijai.“
2022-ųjų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija buvo pašalinta iš Europos valstybes vienijančios teisių gynimo organizacijos – Europos Tarybos (ET), kuriai priklauso EŽTT.
Tačiau skundai dėl pažeidimų, kuriuos Rusija, kaip įtariama, padarė iki 2022 metų rugsėjo 16 dienos, kai buvo pašalinta iš ET, ir toliau priimami Teisme.
Jame nagrinėjamos dar keturios kitos Ukrainos bylos prieš Rusiją, be kita ko – dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos ir kartu su Nyderlandais iškelta byla dėl „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimo 2014 metais.
Rusijos atžvilgiu taip pat pateikta 7,4 tūkst. individualių pareiškimų EŽTT dėl įvykių Kryme ir Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kurį Maskva yra iš dalies okupavusi.
Krymą Rusija aneksavo 2014 metais. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šią aneksiją ir jos nepripažįsta.
9:33 | Podoliakas įvertino Trumpo taikos planą
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pakomentavo kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo patarėjų karo Ukrainoje užbaigimo planą, rašo UNIAN.
Anot jo, Ukraina aiškiai supranta, kad bet koks planas, kaip užbaigti karą su Rusija, turi būti pagrįstas tarptautine teise, o taika turi būti teisinga.
Jo nuomone, karas negali baigtis, jei Rusija nebus patraukta atsakomybėn. M. Podoliakas taip pat mano, kad būtų „keista“ įšaldyti karą dabartinėse fronto linijose. Anot jo, Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir yra Ukrainos teritorijoje.
„Ukraina turi absoliučiai aiškų supratimą, ir jis išdėstytas prezidento V. Zelenskio pasiūlytoje taikos formulėje, ten aiškiai pasakyta – taika gali būti tik teisinga, ir taika gali būti tik remiantis tarptautine teise“, – „Reuters“ komentavo jis.
M. Podoliakas taip pat pabrėžė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino paskelbtos paliaubų sąlygos yra absurdiškos.
9:25 | Ukrainoje jau sunaikinta daugiau nei 538 000 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 22 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 538 060 rusų okupantų, iš jų 1 220 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 039 priešo tankus (+48 per pastarąją parą), 15 450 šarvuotųjų kovos mašinų (+19), 14 321 artilerijos sistemą (+40), 1 108 raketų paleidimo sistemas, 863 oro gynybos sistemas, 359 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 11 435 nepilotuojamus orlaivius (+22), 2 324 sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 19 407 transporto priemones (+45), 2 409 specialiosios įrangos vienetus (+6).
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainos gynybos ministerija standartizavo ir leido gynybos pajėgoms naudoti beveik 40 užsienio ir vietos gamybos šarvuotųjų transporto priemonių modelių, įskaitant tankus „Abrams“, „Leopart“, „Challenger“ ir pėstininkų kovos mašinas „Bradley“.
8:52 | Rusų laivai jūrose
Rusijos Federacija Juodojoje ir Azovo jūrose turi tris „Kalibr“ raketų nešėjus, rašo „Ukrinform“.
Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno, Juodojoje jūroje yra vienas rusų laivas, kuris yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, tačiau jis yra be raketų.
Azovo jūroje yra aštuoni rusų laivai, iš kurių du yra „Kalibr“ sparnuotųjų raketų nešėjai, iš viso galintys paleisti iki 16 raketų.
Viduržemio jūroje rusų laivų nėra.
8:45 | „Tai momentas, kai gali įsivyrauti taika“: istorikas įvertino, kas lauks Putino po JAV prezidento rinkimų
Prinstono universiteto profesorius Haroldas Jamesas mano, kad Donaldo Trumpo pralaimėjimas JAV prezidento rinkimuose gali sužlugdyti Valdimiro Putino planus Ukrainoje.
Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“, rašo UNIAN.
8:15 | Rusija galėjo sukurti naują armiją karui prieš Ukrainą: analitikai įvardijo, kur rusai perkelia savo pajėgas
Rusija galėjo suformuoti dar vieną karinę armiją, kuri būtų dislokuota fronto linijoje Ukrainoje, sako Karo tyrimų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Anot analitikų, Rusijos kariuomenėje vykdomos plataus masto reformos, įskaitant naujų kariuomenės lygmens karinių junginių kūrimą. Ukrainos šaltinių pareiškimai apie „51-ąją armiją“ yra „pirmieji požymiai, kad Rusijos Federacija suformavo dar vieną visavaldę armiją dislokavimui Ukrainoje“.
Charkivo operatyvinės grupės atstovas Jurijus Povchas teigė, kad Rusijos kariuomenė ketina į Charkivo kryptį perkelti „51-osios armijos 9-osios motorizuotosios šaulių brigados“ dalis. Pasak jo, Rusijos kariuomenė į Charkivo kryptį perdislokuoja Rusijos dalinius iš Chersono srities ir kitų krypčių.
Pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas, Hortycios operatyvinės grupės atstovas spaudai, sakė, kad Rusijos kariai ketina perkelti 155-osios jūrų pėstininkų brigados ir 51-osios armijos 9-osios motorizuotosios šaulių brigados dalinius į Charkivo kryptį, kad kompensuotų nuostolius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
pamatykite kaip korėjiečiai švenčia jonines/vidurvasario dieną
šlovė pietų korėjai ir ukrainai!
p.s. red velvet koncertavo šiaurės korėjoje pas kim džonguną
