Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
18:10 | Ukrainiečiai atsikovojo prarastas pozicijas
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas tvirtina, kad gynybos pajėgos kai kuriuose fronto sektoriuose atkūrė anksčiau prarastas pozicijas ir įsitvirtino.
„Įtempčiausia situacija šiandien yra Donecko kryptimi, čia priešas kasdien įvykdo iki 50 atakų. Vuhledaro ir Maryjinkos apylinkėse tęsiasi įnirtingi mūšiai.
Mes saugiai laikome frontą. Kai kuriuose fronto sektoriuose pavyko atkurti anksčiau prarastas pozicijas ir ten įsitvirtinti. Nepaisant nuolatinio priešo spaudimo, mes ir toliau kontroliuojame Bachmutą ir imamės priemonių stabilizuoti fronto liniją aplink šį miestą“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja V. Zalužną.
16:36 | Rusija pradėjo vykdyti imituotą naikintuvo „MiG-31K“ pakilimą
Baltarusijos stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“ pranešė, kad Rusijos oro pajėgos pradėjo vykdyti imituotą naikintuvo „MiG-31K“ pakilimą, kai tuo pat metu iš aerodromo kyla ir kito tipo naikintuvai. Priduriama, kad šie imitaciniai mokymai buvo vykdomi Baltarusijos teritorijoje.
„Pravda“ rašo, kad imituotos oro pajėgų pratybos vyko kartu su Baltarusijos atstovais.
Tuo metu stebėjimo grupė mano, kad penktadienį surengti simuliaciniai skrydžiai ir mokymai vyko Mačuliščiaus aerodrome.
Priduriama, kad būtent tada, kai naikintuvas „MiG-31K“, galintis nešti „Kinžal“ raketas, pakilo į orą, visoje Ukrainoje buvo skelbiamas oro antskrydžių pavojus.
15:27 | „Wagner“ vadovas paprieštaravo V. Putino planui
Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas pareiškė, kad neva rytinio Ukrainos regiono užėmimui gali prireikti 2 metų. Tačiau šie Kremliaus ruporo žodžiai prieštarauja diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtam planui.
Kaip rašo „The Guardian“, J. Prigožinas prabilo, kad tam, jog Luhansko ir Donecko regionai Ukrainoje būtų visiškai okupuoti, gali prireikti 2 metų.
Šia žinią Kremliaus ruporas išreiškė kalbėdamas su Rusijos tinklaraštininku Semjonu Pegovu.
„Kaip aš suprantu, mums reikia baigti su Donecko ir Luhansko respublikomis ir, iš principo, tai dabar tiks visiems.
<...> Jei reikės pasiekti Dniprą, tai gali užtrukti iki 3 metų“, – kalbėjo Kremliaus ruporas J. Prigožinas.
Priduriama, kad minėtų regionų okupavimas – vienas pagrindinių Maskvos tikslų.
🤡 From "Kyiv in 3 days" to "Dnipro in 3 years". Unrealizable dreams of terrorists.
It seems that someone will have a tantrum in the Kremlin bunker today. pic.twitter.com/vW3UOf6FI1REKLAMAREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) February 10, 2023
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad vasario ir kovo mėnesiais padėtis fronte stipriai eskaluosis, mano Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Anot žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, tikimasi veiksmų fronte suaktyvėjimo.
„Gerasimovui paskirtam vadovauti okupacinei kariuomenei Ukrainoje ir gėdingai vadinamajai specialiajai karinei operacijai, nors tai yra visavertis karas, V. Putinas pavedė iki kovo mėnesio užimti Donbasą“, – teigia jis.
Valerijus Gerasimovas dar sausio viduryje pakeitė tuometinį rusų pajėgų Ukrainoje vadą Sergejų Surovikiną ir tapo naujuoju rusų Ukrainoje vadu.
„Iš to nieko nebus, kaip ir ankstesniais atvejais. Visos šios datos buvo daug kartų atidėtos. Vis dėlto užduotys yra tokios. Tai reiškia, kad intensyvumas, kurį dabar matome Donbase, rytuose, yra bandymas įgyvendinti šiuos planus. Neatsižvelgdami į žmonių, technikos nuostolius, priešai bando įvykdyti Rusijos diktatoriaus užduotį“, – sako A. Jusovas.
Jo įsitikinimu, Ukraina atlaikys laukiančius iššūkius ir toliau laisvins visas savo teritorijas.
14:56 | Suomijos prezidentas nori, kad iki vasaros Suomija ir Švedija taptų NATO narėmis
Suomijos prezidentas šeštadienį paskelbtame interviu sakė tikįs, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į NATO iki liepos mėnesio, ir užsiminė, kad nori, jog Jungtinės Valstijos darytų spaudimą Turkijai, kol ši patvirtins jų narystės paraiškas.
Jei šis klausimas užsitęs, visas naujų narių priėmimo į karinį aljansą procesas taps abejotinas, interviu Suomijos naujienų agentūrai STT sakė prezidentas Sauli Niinisto.
„Jei tai neįvyks iki susitikimo Vilniuje, kodėl tai turėtų įvykti po jo?“ – sakė S. Niinisto.
Liepos 11–12 dienomis Lietuvos sostinėje vyks NATO viršūnių susitikimas.
Norėdama priimti naujas nares, NATO reikalauja vienbalsio esamų narių pritarimo. Turkija ir Vengrija yra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybinio aljanso narės, kurios oficialiai nepritarė Švedijos ir Suomijos stojimui.
Nors Vengrija pažadėjo tai padaryti vasario mėnesį, Turkija nepareiškė noro artimiausiu metu ratifikuoti abiejų šalių stojimo sutartį. S. Niinisto pabrėžė, kad galutinį Turkijos sprendimą priima Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Manau, kad jis jokiomis aplinkybėmis neleis, kad jam darytų įtaką koks nors visuomenės spaudimas, – sakė S. Niinisto. – Tačiau jei kas nors paaiškės per dvišales Turkijos ir Jungtinių Valstijų derybas, tai gali turėti įtakos.“
Turkija delsė pritarti Švedijos ir Suomijos narystei NATO, nes ją, be kita ko, įskaudino neseniai Stokholme įvykusios aktyvistų, kurie prie Turkijos ambasados sudegino Koraną ir pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę, demonstracijos.
Sausį Ankara neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptartas dviejų Šiaurės šalių įstojimas į NATO.
S. Niinisto sakė, kad Suomija ir Švedija praėjusį pavasarį iš NATO išgirdo daug padrąsinančių pareiškimų apie sklandų ir nesudėtingą narystės procesą – Šiaurės šalių duetas pareiškė ketinantis prisijungti prie NATO gegužės mėnesį.
Jis apgailestavo, kad taip neatsitiko, ir pridūrė, kad vėlavimas kelia galvos skausmą ne tik dviem šalims kandidatėms.
„Matau, kad tai jau tapo NATO problema. Akivaizdu, kad NATO šalys taip pat buvo nustebintos“, – sakė S. Niinisto.
14:31 | Maskva: raginimai uždrausti rusų sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse – nepriimti
Rusijos sporto ministras šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos raginimas uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kuriam pritarė kelios šalys, yra „nepriimtinas“.
„Bandymas diktuoti sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose sąlygas yra visiškai nepriimtinas“, – Rusijos valstybinės naujienų agentūros citavo sporto ministrą Olegą Matyciną.
„Matome akivaizdų norą sugriauti tarptautinio sporto ir tarptautinio olimpinio judėjimo vienybę“, – pridūrė jis.
Ukraina įnirtingai reagavo į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) praėjusio mėnesio pranešimą, kad jis svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus žaidynėse su neutralia vėliava.
TOK prezidentas Thomas Bachas pareiškė Ukrainai, kad jos raginimai boikotuoti 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes dėl galimo rusų sportininkų dalyvavimo prieštarauja olimpiniams principams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakartojo savo raginimus, sakydamas, kad „vien teroristinės valstybės atstovų buvimas yra smurto ir neteisėtumo apraiška“.
„Geriau būtų organizuoti sportą šalių viduje ir daryti viską, kad sportas taptų taikos ambasadoriumi ir nutiestų tiltus tarp tautų“, – šeštadienį atsakė O. Matycinas,
Šiaurės ir kai kurios Rytų Europos šalys nurodė, kad prisijungtų prie boikoto.
14:15 | Rusija užsiminė apie taikos derybas
Rusija dar kartą pareiškė reikalaujanti derybų su Ukraina. Visgi Ukrainos atstovai tokius Kremliaus pareiškimus vertina itin atsargiai, rašo „Obozerevatel“.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas teigė, kad Maskva yra linkusi užmegzti derybas su Ukraina, tačiau be išankstinių sąlygų, o „remdamasi esama realybe“ ir atsižvelgiant į neva viešai paskelbtus tikslus.
Be to, Kremliaus atstovai savo ruožtu pasitelkė propagandinį pasisakymą, kad Ukrainą tariamai valdo JAV ir Europa, todėl neva šį sprendimą dėl susitarimo gali priimti tik kitos šalys.
Rusijos propagandos ruporas S. Veršininas taip pat nepagrįstai apkaltino Kyjivą neva „pertraukiant“ taikos derybų procesą.
Visgi į tokius pasisakymus sureagavo ir Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, kuris teigė, kad tik pergalė kare prieš Rusiją galėtų lemti tikrąją taiką.
„Periodiškai minimų „taikos ir derybų“ retorikoje Kremlius tikina, kad neatsitrauks [iš užimtų Ukrainos teritorijų] ir neprisims už įvykdytus [karo] nusikaltimus...
Tai yra dar vienas įrodymas, kad pokalbiai [su Rusija] nėra įmanomi. Tik pergalė, kitaip karas Europoje nesibaigs, o nusikaltėliai užvaldys pasaulį“, – pastebėjo M. Podoliako.
In periodic "peace and talks" rhetoric the Kremlin says it won't leave the 🇺🇦 territories & won't be responsible for crimes...
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) February 11, 2023
It's another proof that talks are out of the question. Only 🇺🇦 victory, otherwise the war in Europe won't end, and 🇷🇺 will criminally dominate the world.
13:37 | Šiaurės, Baltijos šalys ir Lenkija nesutarė dėl ESBO sesijos boikoto, Lietuva žada nevykti
Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos parlamentarai nesutarė dėl Vienoje vyksiančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiemos sesijos boikoto, jeigu joje dalyvaus Rusijos atstovai, tačiau Lietuva žada į ją nevykti.
Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sako, kad kitų šalių atstovai apsisprendė „su rusais kovoti vienoje salėje“.
„Nepriimtas sprendimas dėl bendro boikoto, visos delegacijos labai vieningos remiant Ukrainą, tačiau bus sprendžiama individualiai. Man atrodo, galime likti vienumoje, nes jie apsisprendė kovoti su rusais toje salėje. Man atrodo, tai gali sukelti didelį chaosą, išvirsti į skandalą, bet turbūt dauguma delegacijų taip pasispręs“, – šeštadienį BNS sakė ji.
„Mūsų sprendimas yra susilaikyti nuo vykimo į šitą sesiją, sunku tikėtis, kad jis pasikeistų. Mes tariamės, sekame besikeičiančią situaciją, apmaudu, kad neįvyko bendras protestas“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak jos, Ukrainos atstovai žada atvykti į Vieną, bet nedalyvauti Hofburgo sesijoje, o susitikti su sąjungininkais savo atstovybėje, todėl gali būti, kad kas nors iš Lietuvos delegacijos vyks į Vieną su jais susitikti.
„Bet kuriuo atveju Lietuvos delegacija toje pačioje salėje su rusais nesėdės. Nesėdėsime toje salėje, mūsų apsisprendimas yra nevykti“, – teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Bendrame Šiaurės, Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentinių delegacijų pareiškime teigiama, kad Rusijai būtina atsakyti, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, būtina sukurti tarptautinį teisinį mechanizmą, įvertinantį agresoriaus nusikaltimus.
„Su dideliu apgailestavimu pažymime faktą, kad Rusijos parlamentarams, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, buvo išduotos vizos ir leista dalyvauti ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesijoje tą pačią dieną, kai minimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą atvirojo karo metinės“, – teigiama pareiškime.
„Rusijos dalyvavimas ESBO sesijoje Vienoje, be jokios abejonės, bus panaudotas propagandos tikslams tiek šalyje, tiek užsienyje ir pasiųs labai nuviliančią žinią tarptautinei bendruomenei“, – rašoma jame.
Visi Rusijos delegacijos nariai nuo 2014 metų pradžios yra Europos Sąjungos sankcijų sąrašuose dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimų.
Asamblėjos sesija rengiama vasario 23-24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.
Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP yra teigusi, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.
12:55 | Slovakija svarsto Ukrainai perduoti naikintuvus, JK – ilgo nuotolio raketas
„Reuters“ naujienų agentūra skelbia, kad Slovakija gali pradėti derybas dėl turimų MiG-29 naikintuvų perdavimo Ukrainai po to, kai Kyjivas oficialiai paprašė šios karinės pagalbos, sakė šalies ministras primininkas Eduardas Hegeris.
Šiuo metu Vakarų valstybės, nors ir apginkluoja Ukrainą, tačiau atsisako perduoti naikintuvus ar ilgojo nuotolio raketas, galinčias smogti gilyn į Rusijos teritoriją.
Visgi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad kai kurie Vakarų šalių lyderiai užsiminė apie galimybę perduoti naikintuvus Kyjivui.
„Ukrainos prezidentas paprašė manęs perduoti „MIG“ [naikintuvus]. Dabar, pateikus oficialų prašymą, derybų procesas [dėl naikintuvų perdavimo] gali būti pradėtas“, – teigė Slovakijos premjeras.
Slovakų premjeras pridūrė, kad derybos vyks tiek tarp abiejų valstybių, tiek su Europos Komisijos atstovais, kadangi tokiu būdu Slovakija gali tikėtis tam tikrų kompensacijų, kuomet yra pristatoma karinė technika.
„Mūsų „MiG“ naikintuvai Ukrainoje gali išgelbėti nekaltų žmonių gyvybes“, – pabrėžė slovakų premjeras.
Tuo metu Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas užsiminė, kad šaliai „MiG-29“ naikintuvai nėra reikalingi, todėl jie gali būti parduodami arba perduoti Ukrainai, o tai padėtų Kyjivui apsisaugoti. Tačiau kol kas galutinis sprendimas nėra priimtas.
Slovakų vyriausybė dar 2018 metais su JAV atstovais susiderėjo dėl F-16 naikintuvų pirkimo, tad naujieji lėktuvai turėtų pakeisti senuosius „MiG-29“.
Tikimasi, kad naujieji F-16 naikintuvai Slovakiją pasieks kitąmet.
Tuo metu JAV prezidento Joe Bideno administracija taip pat išsakė savo poziciją dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai.
Kaip rašo UNIAN, JAV teigia, kad bet kuri NATO valstybė gali savarankiškai išsiųsti savo naikintuvus Ukrainai.
Jungtinės Karalystės (JK) atstovai savo ruožtu ketina Ukrainai perduoti priešlaivines raketas „Harpoon“. Pastebima, kad tai yra ilgo nuotolio raketos, galinčios taikinį pasiekti už 240 kilometrų, rašo „The Times“.
Be to, svarstoma ir apie oras-žemė raketų perdavimą „Storm Shadow“ – šie ginklai gali suduoti smūgį taikiniams, nutolusiems iki 400 kilometrų.
Paviešintoje publikacijoje pastebima, kad ginklai galėtų leisti atakuoti rusų okupantus, dislokuotus okupuotoje Krymo teritorijoje.
12:20 | Rusijos ruporas skelbia apie drono ataką
Belgorodo srities gubernatorius socialinėje „Telegram“ paskyroje skelbė, kad dronas smogė vienam iš infrastruktūros objektų.
Teigiama, kad aukų ar sužeistų asmenų nebuvo.
Aukų ar sužeistųjų nebuvo.
Gladkov, head of the #Belgorod region, reported that a drone attacked an infrastructure facility in the Yakovlevsky urban district.
— NEXTA (@nexta_tv) February 11, 2023
There were no casualties or injuries. pic.twitter.com/h05iOtDk1X
11:49 | Rusija bombonešiais atakavo gyvačių salą
Du Rusijos bombonešiai šeštadienio naktį atakavo legendinę, ukrainiečių pasipriešinimo prieš rusų okupantus simboliu tapusią, Gyvačių salą.
UNIAN skelbia, kad rusų lėktuvai Su-24M į Gyvačių salos teritoriją iš viso paleido 4 bombas.
Operacinės vadovybės „Pietūs“ teigimu, Rusija, surengdama atakas, tokiu būdu bandė sukelti paniką tarp pasienio teritorijų su Moldova, taip pat nepripažintos Padniestrės gyventojų.
Visgi surengtų antskrydžių metu niekas nenukentėjo.
Karo ekspertas Aleksandras Kovalenko savo ruožtu teigė, kad Rusija nerimauja dėl patiriamų nesėkmių mūšio lauke, todėl, bandydami įrodyti savo pranašumą, nusprendė bombarduoti Gyvačių salą, kurioje ir taip nevyksta kariniai susirėmimai.
„Rusams tiesiog reikia parodyti, kad jie kažką gali padaryti. Ne, ne karo zonoje. Net ne mūšio lauke. Tačiau kariaujant prieš apleistas salas ir sugriautus tiltus. Kas tai yra, jei ne [rusų kariuomenės] isterija?“ – kalbėjo karo ekspertas.
Be to, pastebima, kad tos pačios nakties metu Rusijos kariuomenė, pasinaudodama raketų sistemomis iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos, atakavo Odesos regioną.
Teigiama, kad tąkart rusų okupantai iš viso paleido tris raketas „Oniks“, kurios galiausiai rėžėsi į pakrantės zoną.
Gyvačių sala yra laikoma legendine dėl to, nes Ukrainos gynėjai, atremdami okupantų atakas, dar karo pradžioje parodė savo ryžtą nepasiduoti, o galiausiai rusų karo laivą pasiuntė eiti velniop.
10:38 | Ukrainos kariuomenė nukovė virš 1 tūkst. rusų karių
Ukraina skelbia per pastarąją parą nukovusi daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių, rašo „UNIAN“.
Skaičiuojama, kad nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš viso nukovė 136 880 rusų karių, o vien per pastarąją parą – 1 140 okupantų.
Be to, Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko per pastarąją parą sunaikinti 9 rusų tankus (3 267 nuo karinės invazijos pardžios – red. past.), 19 priešo artilerijos sistemų (2 270 iš viso), 1 oro gynybos sistemą (234 iš viso), 61 sparnuotąją raketą (857 nuo karinės invazijos pradžios).
Загальні бойові втрати противника з 24.02.22 по 11.02.23 орієнтовно склали / The total combat losses of the enemy from 24.02.22 to 11.02.23 were approximately pic.twitter.com/CIM70aZF2F
— Генеральний штаб ЗСУ (@GeneralStaffUA) February 11, 2023
10:17 | JAV pareigūnai: Rusija neteko pusės savo tankų
JAV gynybos pareigūnai skelbia, kad pusė pagrindinių Rusijos turimų tankų buvo sunaikinti karinės invazijos metu, rašo „The Guardian“.
Tiesa, JAV gynybos sekretoriaus padėjėja Celeste Wallender nepateikė tikslaus skaičiaus, kiek iš viso tankų Rusijos kariuomenė prarado nuo karinės invazijos pradžios vasario 24 d.
Teigiama, kad kai kuriuos rusų tankus perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o kiti buvo sunaikinti diktatoriaus Vladimiro putino pradėto karo Ukrainoje metu.
#Russia has lost half of its tanks in the war with #Ukraine, the US Assistant Secretary of Defense for International Security Affairs Celeste A. Wallander said.
— NEXTA (@nexta_tv) February 11, 2023
According to her, some of them were destroyed and some were captured by Ukraine. pic.twitter.com/3TLwk65Q7g
09:45 | Rusija ir Ukraina ruošiasi puolimams
Baltųjų rūmų atstovas pareiškė, kad Rusija planuoja surengti naują didelio masto ataką prieš Ukrainą šių metų pavasarį, rašo UNIAN.
Pastebima, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas išnaudoja žiemos laikotarpį tam, kad šalies kariuomenė būtų tinkamai aprūpinta ginluote, kitomis karui būtinomis atsargomis.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby teigė, kad Rusija žiemos laikotarpiu naudojo vieną iš taktikų – siekė palaužti ukrainiečių moralę ir per šį laikotarpį persiginkluoti, sutelkti karines pajėgas.
J. Kirby taip pat pridūrė, kad Donbaso regione, ypač netoli Bachmuto, vyksta įnirtingi susirėmimai, o diktatorius V. Putinas siekia apsunkinti taikių ukrainiečių gyvenimą, surengdamas naujas atakas prieš civilių infrastruktūrą.
Pabrėžiama, kad JAV kartu su sąjungininkėmis sparčiai teikia karinę pagalbą Ukrainai, kad šios šalies ginkluotosios pajėgos atremtų Rusijos planuojamą naują ataką pavasarį.
„The New York Times“ savo ruožtu rašo, kad tiek Ukraina, tiek Rusija ruošiasi naujoms didelio masto atakoms.
Teigiama, kad rusų okupantai sieks surengti puolimą Donbaso regione ir teritorijas okupuoti iki kovo mėnesio bei tokiu būdu apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš šiaurinės ir pietų pusės ties Kremina, Vuhledaru.
Leidinyje taip pat minima, kad Rusijos Federacija gali sukurti naują fronto liniją, kaip manoma, Sumų ir Charkivo regionuose. Tokiu būdu siekiama atitraukti Ukrainos kariuomenės pajėgų dėmesį nuo Donbaso regiono.
Tačiau ir Ukrainos pajėgos ruošia naują galingą kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę, Rusijai neleisdama sužinoti, kada bus surengta ataka. Manoma, kad ukrainiečiai gali surengti kontrpuolimą pietinėje dalyje, pavyzdžiui, Melitopolyje.
09:13 | J. Bidenas invazijos į Ukrainą metines ketina paminėti Lenkijoje
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį mėnesį minės Rusijos invazijos į Ukrainą metines ir apsilankys NATO sąjungininkėje Lenkijoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
J. Bidenas keliaus vasario 20–22 dienomis ir susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat su Bukarešto devyneto – NATO narių grupės Rytų Europoje – nariais, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Jis „aptars mūsų dvišalį bendradarbiavimą, taip pat mūsų bendras pastangas remti Ukrainą ir stiprinti NATO atgrasymo priemones“, – sakė ji.
J. Bidenas pasakys kalbą, skirtą vasario 24 dienos „vienerių metų sukakčiai nuo žiaurios ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą paminėti, kurioje kalbės apie tai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos sutelkė pasaulį palaikyti Ukrainos žmones, ginančius savo laisvę ir demokratiją“, – sakė ji.
J. Bideno kelionė sutaps su vasario 21 dieną Maskvoje vyksiančia Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba apie šalies padėtį.
Lenkija yra pagrindinis pabėgėlių ir Vakarų karinės pagalbos, kurios didžioji dalis atkeliauja iš Jungtinių Valstijų, centras. Tačiau manoma, kad dėl saugumo problemų J. Bidenas greičiausiai nesilankys kaimyninėje Ukrainoje.
Ukrainos sostinėje Kyjive lankėsi daug Europos vadovų. J. Bideno žmona, pirmoji ponia Jill Biden, 2022 metų gegužės mėnesį netikėtai apsilankė Vakarų Ukrainoje.
08:42 | Analitikai: rusų raketos, atsidūrusios Rumunijos ir Moldovos erdvėje, didesnės eskalacijos nesukurs
Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas penktadienį prnešė, kad dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ penktadienį kirto Ukrainos sieną su Moldova. Kaip teigta, vėliau šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę ir vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę trijų šalių sienų susikirtimo vietoje.
Nepaisant užfiksuotų oro erdvės pažeidimų, JAV Karo studijų (ISW) analitikai tikina, kad šie įvykiai, tikėtina, nesukels papildomos eskalacijos tarp Rusijos Federacijos ir NATO valstybių.
Neatmetama, kad Rusijos suduodami smūgiai Ukrainai toliau kels riziką ir raketos pateks ir į kitos valstybės teritoriją. Tačiau taip pat primenama, kad panašus atvejis buvo užfiksuotas pernai lapkričio 15 d. Lenkijoje, kuomet rusų raketos nuolaužos nukrito NATO priklausančios valstybės teritorijoje.
Analitikų pastebėjimu, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesiekia karo su NATO ir vargu, kad tiesiogiai rizikuotų vykdyti eskalavimą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos raketos, patekusios į Rumunijos ir Moldovos oro erdvę buvo paleistos iš Juodosios jūros.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas šalies žiniasklaidai teigė, kad būta galimybės numušti tas raketas, bet sprendimas atidėtas įvertinus rizikas ir grėsmes užsienio šalių gyventojams.
Pasak J. Ihnato, Rusija jau ne pirmą kartą rengia tokią provokaciją. Moldovos oro erdvė buvo pažeista ir anksčiau.
07:56 | ISW: Rusijoje – nauja pasipiktinimo banga
Pavieštinta filmuota medžiaga, kurioje matyti Rusijos pajėgų sutriuškinimas netoli Vuhledaro, Donecko regione, Rusijoje sukėlė naują pasipiktinimo bangą, skelbia JAV Karo studijų (ISW) instituto analitikai.
ISW ataskaitoje pažymima, kad Rusijos tinklaraštininkai pradėjo kaltinti, kad už ataką netoli Vuhledaro buvo atsakingi tie patys vadai, kurie taip pat vykdė nesėkmingą 155-osios jūrų pėstininkų brigados bandymą surengti puolimą Pavlivkos regione dar pernai lapkričio mėnesį.
Teigiama, kad vienas Rusijos žurnalistas savo ruožtu dėl nesėkmingo puolimo pradėjo kaltinti rusų generolą leitenantą Rustamą Muradovą. Jis taip pat paragino viešai teisti karininkus, kurie jau ne pirmą kartą patiria nesėkmių mūšio lauke.
Be to, analitikai įvertinto, kad 155-ąją jūrų pėstininkų brigada, manoma, yra sudaryta iš prastai apmokytų mobilizuotų karių.
Taigi daroma išvada, kad sistemingai prastas Rusijos mobilizuotų karių parengimas, tikėtina, mūšio lauke ir toliau gali lemti taktines nesėkmes, kuomet yra rengiami puolimai prieš Ukrainos gynėjus.
Video of Russian forces withdrawing after an attempted assault in Vuhledar. 19/https://t.co/6O4wBtZIqe pic.twitter.com/6VCYPFqMuz
— Rob Lee (@RALee85) February 10, 2023
Kremliaus pajėgos pastaruoju metu daugiausia puolė Ukrainos pramoninius rytinius regionus, ypač Luhansko ir Donecko sritis, sudarančias Donbaso regioną, pranešė Ukrainos kariuomenė. Maskvos remiami separatistai ten su Ukrainos pajėgomis kovoja nuo 2014 metų.
Tačiau penktadienio atakos apėmė kone visą šalį: be kita ko, buvo apšaudyta sostinė Kyjivas ir Lvivas, esantis netoli Ukrainos vakarinės sienos su Lenkija.
Taip pat buvo smogta svarbiai infrastruktūrai Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste šiaurės rytuose. Ten buvo sužeisti septyni žmonės, du iš jų – sunkiai, sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Didžiojoje šalies dalyje aidėjo oro pavojaus sirenos, gyventojai buvo raginami trauktis į slėptuves. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad jų oro gynybos sistemos sunaikino penkias raketas „Kalibr“ ir penkis iranietiškus dronus.
07:20 | Lenkija: į olimpinę pabėgėlių komandą įtrauksianti rusų disidentus
Lenkija penktadienį pasiūlė į 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių pabėgėlių komandą įtraukti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus, nepritariančius Maskvos invazijai į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pareiškė, kad svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose Paryžiuje su neutralia vėliava, o tai sukėlė įnirtingą Ukrainos reakciją.
Ukraina, kurią diskusijose karščiausiai palaikė kai kurios Šiaurės ir Rytų Europos šalys, pagrasino pasitraukti iš žaidynių.
Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas sakė, kad „kompromisinis sprendimas“ padės išvengti situacijos, kai kai kurios šalys boikotuos olimpines žaidynes dėl galimo rusų ir baltarusių dalyvavimo su neutralia vėliava.
Kalbėdamas po penktadienį Londone vykusio virtualaus sporto ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo, jis sakė, kad šis pasiūlymas yra „vienintelė galimybė“ rusams ir baltarusiams varžytis Paryžiuje.
K. Bortniczuko teigimu, tai bus ne „neutrali komanda“, o disidentų, nepritariančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimams, grupė.
Jis pridūrė, kad ši idėja leistų TOK išsaugoti savo reputaciją ir atremti kaltinimus, kad draudimas varžytis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams būtų diskriminacija dėl pilietybės ar kilmės šalies.
K. Bortniczukas sakė, kad žaidynių boikotas Paryžiuje būtų paskutinė išeitis.
Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija, kuri leido, kad jos teritorija taptų Ukrainos puolimo placdarmu, po rusų pajėgų įsiveržimo į Ukrainą praėjusių metų vasarį buvo nušalintos nuo daugumos olimpinio sporto.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Iranas modifikuoja Rusijai pristatomus atakos bepiločius orlaivius, kad sprogstamosios kovinės galvutės galėtų padaryti didesnę žalą infrastruktūros objektams Ukrainoje, pranešė CNN, remdamiesi nauja Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR) tyrimo ataskaita;
-
Rusai laikinai okupuotame Tokmate, Zaporižios srityje, įrengė mobilų krematoriumą, kuriame degina savo karių kūnus tam, kad nuslėptų tikruosius nuostolius fronte, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas;
-
Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena „precedento neturinčią krizę“ be jokių pagerėjimo ženklų, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas;
-
Karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Kinija gali pakeisti Ukrainos padėtį į blogesnę pusę, jei nuspręstų Rusijai padėti ginklais ir kita įranga, skelbia UNIAN;
-
Rusija stengsis pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte iki invazijos metinių – vasario 24 d. Tačiau naujo didelio masto puolimo prieš Kyjivą nebus, nes Rusija nebeturi tam jėgų. Apie tai kalbėjo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
-
Ukrainos prezidento atstovas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad didelio masto Rusijos puolimas jau yra prasidėjęs – atakuojamos Luhansko ir Donecko sričių Ukrainos pozicijos;
-
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą;
-
Vizito į Europos šalis atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prabilo apie išskirtinį Lietuvos palaikymą dar prieš prasidedant karui, kai kitos Europos valstybės dar abejojo galimu Rusijos puolimu;
-
Kremliaus statytinis Čečėnijoje paskelbė, kad Rusijai nereiktų bijoti Trečiojo pasaulinio karo. Taip jis sureagavo į Dūmos gynybos komiteto nario, generolo Viktoro Sobolevo nuogąstavimus dėl tiesioginio konflikto su Lenkija, nes tai galėtų reikšti globalų karinį konfliktą;
-
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis priešinasi deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos, nes Rusija yra teroristinė valstybė;
-
Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ ketvirtadienį pranešė, kad baigė verbavimo Rusijos kalėjimuose programą, kuria siekta sustiprinti Ukrainoje kovojančias Maskvos pajėgas;
-
Rusijos karinės pajėgos būsimam puolimui Ukrainoje jau paruošė 1 800 tankų, 3 950 šarvuočių, 2 700 artilerijos sistemų, 810 daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), 400 naikintuvų ir 300 sraigtasparnių.
