Tuapsės uostas sustabdė naftos eksportą po ukrainiečių dronų atakos lapkričio 2 d., rašo „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais ir LSEG laivų sekimo duomenimis. Šiame uoste yra vienas didžiausių naftos produktų perkrovimo terminalų Rusijoje, skelbiama „Agentstvo“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 61 iš 80 Rusijos bepiločių orlaivių
Lapkričio 5 d. naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 61 Rusijos „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepilotį orlaivį, platformoje „Telegram“ pranešė oro pajėgų vadovybės spaudos tarnyba.
„Lapkričio 5 d. naktį (nuo lapkričio 4 d. 19 val.) priešas iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) krypčių paleido 80 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo kovinių bepiločių orlaivių; apie 50 iš jų buvo „Shahed‘ai“. Pirminiais duomenimis, oro gynybos pajėgos iki 9 val. šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 61 priešo „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepilotį orlaivį“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad septyniose vietose fiksuoti 18-os kovinių bepiločių orlaivių pataikymai, o dviejose vietose – krintančios numuštų taikinių nuolaužos. Pasak oro pajėgų, oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
EK ir Belgija skubiai ieškos kelių iš aklavietės dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo
Penktadienį susitiks aukščiausio rango Europos Komisijos (EK) ir Belgijos pareigūnai, kurie sieks rasti sprendimą iš politinės aklavietės dėl įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimo, kad būtų galima finansuoti 140 mlrd. eurų reparacijų paskolą Ukrainai, praneša „Politico“.
Belgija nelinkusi pritarti EK pasiūlytam planui, kaip panaudoti sankcijomis apribotą Rusijos turtą ir paremti Ukrainą nekonfiskuojant šių lėšų, kurios yra laikomos Briuselyje įsikūrusioje finansų įmonėje „Euroclear“.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris baiminasi, kad Kremlius gali imtis teisinių veiksmų prieš Belgiją dėl šios iniciatyvos, o šaliai tektų grąžinti šimtus milijardų eurų Rusijai. Spalio mėnesį vykusio susitikimo su ES lyderiais metu jis reikalavo iš jų tvirtesnių garantijų, siekdamas apsaugoti Belgiją nuo galimų finansinių ir teisinių rizikų, kurias gali sukelti šis iniciatyva.
Skubus susitikimas penktadienį įvyks po to, kai finansų viceministrai antradienį nepasistūmėjo į priekį derybose dėl reparacijų paskolos Ukrainai, o EK perspėja, kad laikas senka.
„Kuo ilgiau dabar delsime, tuo bus sudėtingiau. Gali kilti klausimų dėl galimų pereinamojo laikotarpio sprendimų“, – antradienį žurnalistams Bulgarijos sostinėje Sofijoje sakė Valdis Dombrovskis, eurokomisaras atsakingas už ekonomiką ir našumą.
Kitais metais Ukrainai gresia biudžeto deficitas, jeigu iki pavasario ji negaus pinigų. EK perspėja Europos Sąjungos valstybių vyriausybes, kad, nepasiekus susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, jos turės paremti Ukrainą iš savo biudžeto lėšų. Tačiau tam nėra daug noro po to, kai šalių nacionaliniai biudžetai nukentėjo per pandemiją.
„Kaip šiuo metų laiku gautume 140 mlrd. eurų iš Europos valstybių biudžetų? Tai neįmanoma“, – pareiškė vienas finansų viceministras, kuris išsakė nepasitenkinimą Belgija, bet su „Politico“ kalbėjo anonimiškai.
Europos Komisija Belgijai pateiks alternatyvių Ukrainos finansavimo galimybių sąrašą, įskaitant ir ES skolinimosi variantą. Viliamasi, kad su finansiniais sunkumais taip pat susiduriančios Belgijos ministras pirmininkas, pamatęs, jog jokių kitų realių variantų nėra, galiausiai nusileis.
Ukraina informavo JT apie Rusijos nusikaltimus prieš žurnalistus laikinai okupuotose teritorijose
Ukraina paragino Jungtinių Tautų (JT) valstybes nares paremti pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų nedelsiant paleisti Rusijos neteisėtai sulaikyti žurnalistai. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas Niujorke, tokias pastabas per diskusijas informacijos klausimais JT Generalinės Asamblėjos Ketvirtajame komitete išsakė Ukrainos nuolatinės atstovybės pirmasis sekretorius Dmytro Tymošenko.
Jis pažymėjo, kad Rusija ir toliau intensyvina dezinformacijos karą, kuriuo prisideda prie savo agresijos prieš Ukrainą. Pasak D. Tymošenko, nors Rusijos Federacijos 2026 m. biudžete buvo sumažintos karinės išlaidos, „propagandos finansavimas turėtų padidėti net 54 proc., o tai aiškiai iliustruoja jos prioritetus“. Diplomatas akcentavo būtinybę aiškiai atskirti dezinformaciją ir karo propagandą nuo žurnalistikos.
„Rusijos valstybės remiami propagandistai, apsimetantys „žurnalistais“, kursto neapykantą ukrainiečiams, šlovina okupacinės kariuomenės karo nusikaltimus ir bando pateisinti agresiją“, – nurodė jis ir priminė žurnalistės Viktorijos Roščynos, kuri buvo mirtinai nukankinta Rusijos sulaikymo centre, atvejį bei naujus nusikaltimus prieš žiniasklaidos darbuotojus.
Pavyzdžiui, spalio 23 d. Rusijos valdžios institucijos neteisėtai skyrė „Telegram“ kanalo „Melitopolis yra Ukraina“ administratorei 21-erių Janai Suvorovai 14 metų įkalinimo bausmę pagal sufabrikuotus kaltinimus. Kiek anksčiau kitų Melitopolio „Telegram“ kanalų administratoriams Georgijui Levčenkai ir Vladislavui Heršonui buvo skirtos atitinkamai 16 ir 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
D. Tymošenko taip pat priminė žurnalistės Anastasijos Hluchovskos pagrobimą – ji daugiau nei dvejus metus laikoma izoliacijoje, o jos buvimo vieta tebėra nežinoma.
„Šie atvejai yra stulbinantis sistemingo nepriklausomos Ukrainos žiniasklaidos slopinimo laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose pavyzdys“, – sakė jis ir kartu pridūrė, kad Rusijos nelaisvėje vis dar yra 27 Ukrainos žiniasklaidos atstovai.
Be to, diplomatas pranešė, kad spalio 23 d. Rusijos bepilotis orlaivis Kramatorske pražudė „Freedom TV“ žurnalistę Oleną Hubanovą ir operatorių Jevgenijų Karmaziną, o žurnalistas Aleksandras Kolyčevas buvo sužeistas. Spalio 3 d. per tiesioginį bepiločio orlaivio smūgį žuvo Prancūzijos fotožurnalistas Anthony Lallicanas ir buvo sužeistas Ukrainos žurnalistas Georgijus Ivančenko.
Pasak D. Tymošenko, nuo Rusijos sukelto karo pradžios 2014 m. žuvo mažiausiai 124 Ukrainos žurnalistai.
„Pasaulis negali tylėti, kai Rusija kankina ir žudo žurnalistus“, – teigė jis ir paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Rusijos Federacijos nusikaltimus prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus Ukrainoje.
Diplomatas pabrėžė, kad Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už žurnalistų grobimą, kankinimą ir žudymą, o visi nelaisvėje Rusijoje laikomi Ukrainos žiniasklaidos darbuotojai turėtų būti paleisti.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 900 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 145 tūkst. 670 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 900 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 329 (+3) priešo tankus, 23 tūkst. 536 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 34 tūkst. 273 (+24) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 535 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 232 (+2) oro gynybos sistemas, 428 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 78 tūkst. 258 (+398) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 918 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 66 tūkst. 574 (+70) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 990 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Rusija platina netikrus „TikTok“ vaizdo įrašus skleisdama „taikos bet kokia kaina“ Ukrainoje idėjas
Rusai „TikTok“ tinkle platina vaizdo įrašus, sukurtus naudojant dirbtinį intelektą (DI), jais siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir propaguoti „taikos bet kokia kaina“ idėjas.
Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos.
„TikTok“ tinkle platinami vaizdo įrašai, kuriuose „paprastų ukrainiečių“ gatvėje klausiama jų nuomonės apie karą, mobilizaciją ar taikos derybas. Šie klipai, sukurti naudojant DI, pasižymi vienodu vizualiniu stiliumi, o apklaustieji išsako išimtinai pesimistines mintis“, – teigė KDC.
Pasak pranešimo, šių vaizdo įrašų veikėjai pasisako prieš mobilizaciją, vadina karą „beprasmišku“, kaltina vyriausybę „blokuojant taiką“ ir teigia, kad okupuotų teritorijų susigrąžinimas yra „nereikalingas“. Pagrindinis bendras visų šių vaizdo įrašų bruožas yra tas, kad jie yra visiškai sukurti DI – šis faktas patvirtintas naudojant „deep-fake“ klastočių aptikimo priemones. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija, vykdydama informacinį karą prieš Ukrainą, naudoja DI technologijas.
KDC pabrėžė, kad tokių vaizdo įrašų tikslas – demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir sumažinti jos norą priešintis, propaguojant „taikos bet kokia kaina“ idėjas. Taip priešas siekia primesti ukrainiečiams beviltiškumo ir nusivylimo jausmus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusija tampa vis didesniu naujos informacinės grėsmės šaltiniu, nes pasitelkia DI valdomas manipuliacijas.
Sprogimai Rusijoje: į elektrinę galėjo būti nusitaikyta „Neptun“ raketomis
Naktį iš lapkričio 5 d. Oriolo gyventojai pranešė apie galingus sprogimus. Manoma, kad ukrainiečiai vėl atakavo vietos šiluminę elektrinę.
Viename iš liudytojų vaizdo įrašų užfiksuoti sprogimų momentai – pagal „Astra“ analizę, kadrai nufilmuoti netoli Jagodnaja skersgatvio. Nuo filmavimo vietos iki Oriolo šiluminės elektrinės – apie 1,5 kilometro. Antrasis vaizdo įrašas nufilmuotas iš Andrianovo gatvės. Nuo filmavimo vietos iki šiluminės elektrinės yra apie 1,2 kilometro.
Gubernatorius pranešė, kad „dėl oro gynybos pajėgų veiksmų virš Oriolo buvo sunaikinti priešo dronai. Krentant jų atskiriems elementams buvo apgadinta keletas privačių namų ir ūkio pastatų“. Tuo tarpu gyventojai sako, kad tai buvo raketų ataka. Tokios pačios nuomonės laikosi ir „Astra“ OSINT analitikas.
„Ataka prieš elektrinę buvo įvykdyta naudojant reaktyvinius ginklus – raketas arba reaktyvinius dronus. Vaizdo įraše negirdimas nei oro pavojaus signalas, nei oro gynybos sistemos veikimas, nei būdingas dronams sraigtinio variklio dūzgimas“, – sakė jis.
Mažiau nei kilometro atstumu nuo Orlovo šiluminės elektrinės yra gynybos įmonė „Oreltekmash“, kuri gamina mobilias techninės priežiūros, remonto ir evakuacijos priemones kariuomenei.
Oriolo šiluminė elektrinė jau buvo užpulta naktį iš spalio 31 d. – tuomet Ukrainos karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad smūgiai buvo suduoti sparnuotosiomis raketomis „Neptun“. Po to mieste dingo elektra.
Šiluminė elektrinė „Oriolskaja“ — didžiausias elektros energijos ir šilumos šaltinis regione. Ji tiekia tiek elektrą, tiek šilumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šiaurės Korėja siunčia į Rusiją dar 5000 karių – šaltiniai korėjiečių žvalgyboje
Nuo rudens pradžios Šiaurės Korėja į Rusiją perkėlė 5000 karių statybininkų, kad jie padėtų „atstatyti infrastruktūrą“. Apie tai, remdamiesi Pietų Korėjos žvalgybos informacija, antradienį pranešė šalies parlamento narys Lee Seong-kweunas, skelbia „Euractiv“.
„Nuo rugsėjo apie 5000 Šiaurės Korėjos statybininkų karių yra palaipsniui perkeliami į Rusiją ir, kaip tikimasi, bus mobilizuoti infrastruktūros atstatymui“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, Pietų Korėjos žvalgyba taip pat aptiko „ženklus“, kad vyksta personalo mokymas ir atranka, rengiantis „papildomam karių perkėlimui“. Šiuo metu prie Rusijos ir Ukrainos sienos, specialiųjų tarnybų vertinimu, yra sutelkta apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių, sakė parlamentaras. Tuo tarpu, Seulo vertinimu, karo Ukrainoje metu jau žuvo mažiausiai 600 Šiaurės Korėjos karių, dar tūkstančiai buvo sužeisti.
Anksčiau Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos tarnybos pranešė, kad, pagal jų duomenis, 2024 m. Pchenjanas į karą su Ukraina išsiuntė apie 10 000 savo karių. 2025 m. rugsėjo mėn. Pietų Korėjos žvalgyba įvertino, kad Ukrainoje žuvo apie 2 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie buvo nusiųsti remti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, priminė AFP.
Anksčiau tapo žinoma, kad Šiaurės Korėja planuoja į Rusiją nusiųsti apie 40 000 darbininkų, įskaitant kelias IT specialistų delegacijas. Apie tai rugsėjo mėnesį savo ataskaitoje pranešė Tarptautinė sankcijų stebėjimo grupė (MSMT).
Spalio pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai padeda Rusijos kariuomenei naudoti raketines salvės ugnies sistemas prieš Ukrainos pozicijas Sumų srityje. Londone pažymėjo, kad nors Šiaurės Korėjos kariai anksčiau vykdė taktines operacijas Kursko srityje, jų pagrindinis vaidmuo buvo pėstininkų tarnyba. „Labai tikėtina, kad Šiaurės Korėja siekia pasinaudoti konflikto teikiamomis galimybėmis, kad patobulintų savo kovinius gebėjimus“, – paaiškino ministerija.