Anot leidinio, pratybos buvo skirtos kovos scenarijams didmiesčių aplinkoje, įskaitant pastatų gynybą, aukų evakuaciją esant sutrikusiems ryšiams ir naktines operacijas Berlyno požemiuose.
Rusija siūlo Kinijai SGD su didelėmis kainų nuolaidomis
Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Novatek“ jų kainas Kinijai nuo rugpjūčio sumažino 30-40 proc., siekdama paskatinti Kinijos importuotojas pirkti dujas iš sankcijų spaustuvuose atsidūrusio „Arctic LNG 2“ projekto, trečiadienį skelbia „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Anot agentūros, tai leido projektui išeiti iš komercinės aklavietės, kurioje atsidūrė dėl griežtų JAV ir Europos sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
„Novatek“, kurios pagrindiniai dalininkai yra keli artimiausi Vladimiro Putino sąjungininkai, nuo „Arctic LNG 2“ projekto eksploatavimo pradžios 2023-iųjų pabaigoje iki šių metų rugpjūčio nepardavė nė vieno krovinio, teigia „Reuters“.
Agentūros šaltiniai pažymi, kad Kinijos įmonių patraukimas atsakomybėn už sankcijų pažeidimus gali būti sudėtingas. Vašingtonui tik praėjusį mėnesį pasiekus trapias paliaubas prekybos kare su Pekinu, baudų pritaikymas gali pakenkti JAV planams sudaryti savo SGD tiekimo Kinijai sutartis.
Rusijos smūgis Ternopiliui ketvirtadienį bus aptariamas JT Saugumo Taryboje
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino tarptautinius partnerius pasmerkti Rusijos ataką prieš Ternopilį, pareikalavusią daug aukų, ir suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos pajėgumų. Apie tai jis parašė platformoje „X“.
„Ukraina rytojaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje iškels klausimą dėl Rusijos įvykdyto siaubingo mažiausiai 25 žmonių, įskaitant 3 vaikus, nužudymo Ternopilyje. Raginame pasmerkti šį nusikaltimą, užtikrinti teisingumą ir imtis griežto atsako“, – sakė A. Sybiha.
A. Sybiha pažymėjo, kad Kyjivas jau informavo visus partnerius ir tarptautines organizacijas apie šios atakos padarinius.
Dėl tokio Rusijos žiaurumo jis vėl paragino suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų ir kitos įrangos, kad būtų galima apsaugoti Ukrainos žmones.
Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat nurodė visoms šalies ambasadoms užsienyje nuleisti vėliavas ir atversti užuojautų knygas.
Kaip jau anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą daugiau nei 470 smogiamųjų dronų ir 48 įvairių tipų raketas. Ternopilyje per ataką žuvo 25 žmonės, tarp jų trys vaikai, o 73 žmonės buvo sužeisti.
JT Saugumo Taryba rinksis ketvirtadienį, lapkričio 20 d., aptarti neseniai įvykdytas Rusijos atakas prieš Ukrainą ir karo sukeltą humanitarinę situaciją.
Po vienos kruviniausių rusų atakų Ternopolyje skelbiamas trijų dienų gedulas
Ternopilio bendruomenė paskelbė tris gedulo dienas – lapkričio 19, 20 ir 21-ąją – dėl žuvusiųjų per kombinuotą ataką prieš miestą ir regioną. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Ternopilio meras Serhijus Nadalas.
„Praėjusią naktį priešas atėmė gyvybes iš Ternopilio gyventojų. Jų pačių namuose. Mūsų bendruomenė nuoširdžiai liūdi kartu su visais, kurie neteko giminaičių, artimųjų ar draugų. Šiandien Ternopilis gedi kartu su jumis. Lapkričio 19–21 d. yra gedulo dienos mūsų bendruomenėje“, – sakė S. Nadalas.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, trečiadienio rytą, apie 7 val., Rusijos pajėgos smogė Ternopiliui ir regionui naudodamos smogiamuosius dronus ir raketas. Buvo smogta dviem daugiabučiams namams. Pagal atnaujintą informaciją, žuvo 25 žmonės, 73 buvo sužeisti, tarp jų – 15 vaikų.
Tai viena kruviniausių atakų prieš vakarinę Ukrainos dalį per visą beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją.
Steve`o Witkoffo derybose Turkijoje nebus, sako JAV pareigūnas
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas nedalyvaus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir turkų lyderio Recepo Tayyipo Erdogano derybose Turkijoje, trečiadienį pranešė vienas amerikiečių pareigūnas.
V. Zelenskis trečiadienio popietę susitinka su R. T. Erdoganu Turkijos sostinėje Ankaroje, kur, anot jo, jie „aptars geriausius būdus, kaip užtikrinti, kad Ukraina pasiektų teisingą taiką“ kare su Rusija.
„Netiesa, kad specialusis pasiuntinys Witkoffas vyks į Turkiją“, – sakė aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Kryme nugriaudėjo sprogimai, uždarytas Kerčės tiltas
Laikinai okupuoto Krymo Sakų rajone nugriaudėjo iki dešimties sprogimų. Taip pat gali būti, kad puolamas Hvardijskės aerodromas arba naftos saugykla gyvenvietėje. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
„Sakų rajone girdimi sprogimai; abonentai praneša matę virš galvos lekiančias raketas. Jau nugriaudėjo 10 sprogimų“, – sakoma pranešime.
Pirminiais duomenimis, gali būti atakuojamas Hvardijskės aerodromas arba vietos naftos saugykla, sakoma jame.
Vėliau pranešta, kad Kryme buvo paskelbtas sparnuotųjų raketų „Storm“ pavojaus signalas, Kerčės tiltas buvo uždarytas tiek automobilių, tiek geležinkelių eismui.
„Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos jau trečią kartą smogė į Hvardijskės naftos saugyklą Kryme.
Ankaroje Zelenskis susitiko su Turkijos prezidentu
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Turkiją, kur susitiko su Recepu Tayyipu Erdoganu.
Anksčiau buvo skelbiama, kad per susitikimus Ankaroje, be kita ko, bus kalbama apie kelius karui užbaigti ir ilgalaikės taikos galimybes, sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano komunikacijos vadovas.
„Ruošiamės atgaivinti derybas, parengėme sprendimus, kuriuos pasiūlysime savo partneriams“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
„Ukrainos aukščiausias prioritetas yra daryti viską, kad priartintume karo pabaigą“, – akcentavo jis. V. Zelenskis nepasakė, ar turi omenyje tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas.
Rusija pokalbiuose Turkijoje nedalyvaus, Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Beveik ketverius metus trunkančiame kare Turkija vis buvo tarpininke tarp Maskvos ir Kyjivo arba susitikimų šeimininke.
V. Zelenskis Ankaroje susitiks ir su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu.
Nenuleidžia akių nuo Rusijos: Europa ima ruoštis blogiausiam scenarijui
Europos Sąjunga trečiadienį ėmėsi spręsti biurokratines kliūtis ir suvaržymus, trukdančius greitai perkelti karinius išteklius per visą žemyną, jei kada nors prasidėtų karas su Rusija.
Vienas Europos pareigūnas trumpai apibendrino iššūkį: kaip užtikrinti, kad Ispanijoje dislokuota tankų kolona „nepasiektų Lenkijos karui pasibaigus“? Kol kas tai toli gražu nėra garantuota.
Šiuo metu tankams ir kitai sunkiajai technikai vis dar reikalingi kiekvienos šalies leidimai, kad jie galėtų tranzitu važiuoti per ES teritoriją. Net turėdami leidimus, konvojai dažnai turi daryti ilgus lankstus, kad išvengtų kelių ar tiltų, kurie yra per silpni ir neatlaikytų jų svorio.
„Greitis yra karybos ir atgrasymo pagrindas“, – žurnalistams sakė ES gynybos vadovas Andrius Kubilius prieš trečiadienį pristatydamas Europos Komisijos planą šiai problemai spręsti.
Daugiau skaitykite čia.
Rusijos karo laivui įplaukus į JK vandenis gynybos sekretorius įspėjo Putiną
Jungtinės Karalystė gynybos sekretorius Johnas Healey trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karo laivas „Jantar“ įplaukė į Didžiosios Britanijos vandenis ir nukreipė lazerius į britų pilotus.
„Jantar“ yra JK vandenų pakraštyje, į šiaurę nuo Škotijos, per pastarąsias kelias savaites jis įplaukė į platesnius JK vandenis“, – žurnalistams sakė ministras.
„Esame pasirengę“, – įspėjo jis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei laivas plauktų toliau į pietus. „Mes jus matome. Žinome, ką darote“, – sakė J. Healey.
Pasak gynybos sekretoriaus, rusų laivas šiais metais jau antrą kartą įplaukė į JK vandenis po ankstesnio įsiveržimo sausio mėnesį.
JK kariuomenė dislokavo Karališkojo laivyno fregatą ir Karališkųjų oro pajėgų lėktuvus, kad „stebėtų ir sektų kiekvieną šio laivo veiksmą, įskaitant „Jantar“ nukreiptus lazerius į mūsų pilotus“, pridūrė jis.
Lazerių panaudojimą ministras pavadino „labai pavojingu“.
J. Healey teigė, kad „Jantar“ priklauso „Rusijos laivynui, skirtam sukelti pavojų mūsų ir sąjungininkių povandeninei infrastruktūrai“.
Didžioji Britanija ir NATO sąjungininkės išsako vis didėjantį susirūpinimą dėl rizikos, kurią Maskva kelia jūrų infrastruktūrai po pastaraisiais mėnesiais įvykdyto kelių povandeninių telekomunikacijų ir elektros kabelių sabotažo. Ekspertai ir politikai kaltina toliau karą Ukrainoje tęsiančią Rusiją organizuojant hibridinį karą prieš Kyjivą remiančius Vakarus.
Rusijos smūgis Ternopiliui pareikalavo mažiausiai 25 gyvybių, tarp jų – trys vaikai
Per Rusijos dronų ir raketų smūgius Vakarų Ukrainoje esančiame Ternopilyje žuvo mažiausiai 25 žmonės, įskaitant tris vaikus, o visoje šalyje sužeista virš šimto žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Skaičiai nuolat tikslinami, nes vyksta intensyvūs griuvėsių valymo darbai.
Pasak Ukrainos valstybės nepaprastųjų situacijų tarnybos (GSČS), išlaisvinti 45 žmonės, kurie buvo įstrigę liepsnojančiuose ar sugriautuose pastatuose.
UNIAN cituojami šaltiniai praneša, kad taikiniais tapo gyvenamieji daugiabučiai, pramonės objektai ir sandėliai. Smūgiai sukėlė didelius gaisrus ir griovimus, o gelbėti žmones pasitelktas 191 darbuotojas, tarp jų – specialioji „Delta“ komanda, kinologai, psichologai ir miesto medicinos tarnybų atstovai. Darbams atlikti naudojama 38 vienetai technikos.
Sunaikintos gyvenamosios 9 aukštų laiptinės, žmonės vis dar gali būti po griuvėsiais
Nacionalinė policija patvirtino, kad raketos ir dronai pataikė į dvi 9 aukštų gyvenamąsias laiptines, kuriose kilo gaisrai ir įvyko laikančiųjų konstrukcijų griūtis nuo 3 iki 9 aukšto. Sužeistųjų tarpe – mažiausiai 16 vaikų.
Dviejose labiausiai nukentėjusiose lokacijose įrengti operatyviniai štabai, į kuriuos kreipiasi nukentėję gyventojai ir žmonių ieškantys artimieji. Čia taip pat veikia kriminalistų mobilioji laboratorija, kurioje galima pateikti DNR mėginius dingusiųjų identifikavimui.
Ternopilio apygardos prokuratūra patvirtino, kad buvo suduoti smūgiai į gyvenamuosius pastatus, o dar vienas pataikė į pramoninį objektą.
Vidaus reikalų ministras: „Yra žmonių po griuvėsiais“
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka patvirtino, kad tai buvo vienas sunkiausių išpuolių pastarosiomis savaitėmis.
„Sunkiausia padėtis – Ternopolyje. Yra žmonių po griuvėsiais. Dirbame maksimaliai atsargiai – kiekviena minutė gali reikšti išgelbėtą gyvybę“, – cituojamas I. Klimenka UNIAN.
Pasak ministro, tą pačią naktį smūgiai taip pat buvo suduoti Lvivo ir Ivano-Frankivsko sritims, tačiau daugiausia aukų ir griuvėsių – Ternopilyje.
„Rusija vėl smogė taikiai gyvenantiems miestams – gyvenamiesiems namams, švietimo ir kritinei infrastruktūrai“, – pridūrė jis.
Rusija teigia, kad Ukraina vėl panaudojo JAV ilgojo nuotolio ATACMS raketas
Ukraina vėl panaudojo JAV gamybos ATACMS raketas smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, šį kartą Voronežo srityje, trečiadienį teigė Rusijos gynybos ministerija.
Ukrainos generalinis štabas anksčiau yra paskelbęs, kad naudojo ilgojo nuotolio ATACMS raketas.
Rusijos ministerija teigė, kad buvo sunaikintos keturios ATACMS raketos ir kad numuštų raketų nuolaužos pataikė į gerontologijos centro stogą, našlaičių namus ir privačią nuosavybę. Ji teigė, kad civiliai nežuvo ir nebuvo sužeisti.
Antradienį Kyjivas paskelbė smogęs į karinius objektus Rusijos teritorijoje, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Žiniasklaida pranešė, kad Voroneže yra karinė aviacijos bazė, iš kurios Rusijos naikintuvai Su-34 vykdo atakas Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Kyjivas panaudojo JAV raketas civiliams taikiniams pulti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po rugsėjo mėnesį įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė esąs pasirengęs panaikinti ilgojo nuotolio JAV raketų naudojimo apribojimus, pranešė žiniasklaida.
Rusijos žiniasklaidos teigimu, tai pirmas kartas nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią, kai buvo panaudotos ATACMS raketos. Tokie smūgiai į taikinius Rusijoje jau buvo įvykdyti valdant D. Trumpo pirmtakui Joe Bidenui.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos kariuomenė sėkmingai surengė atsakomąjį smūgį raketomis „Iskander“ į JAV raketų paleidimo aikšteles Ukrainos Charkivo srityje ir sunaikino šiuos įrenginius.
Ji paskelbė nepatvirtintą vaizdo įrašą, kuriame tariamai matyti sunaikintos paleidimo aikštelės.
Ukraina to nekomentavo, tačiau per Rusijos smūgius Charkivo srityje buvo sužeista daugiau nei 30 žmonių ir smarkiai apgadinti pastatai bei transporto priemonės. Ukraina daugiau nei trejus su puse metų atremia plataus masto Rusijos invaziją, gaudama Vakarų karinę pagalbą.
Per Rusijos oro smūgį Ternopilyje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 19
Per Rusijos oro smūgį Ternopilio mieste Vakarų Ukrainoje, pareigūnų duomenimis, žuvo mažiausiai 19 žmonių. Per ataką miesto gyvenamajame kvartale dar mažiausiai 66 asmenys buvo sužeisti, įskaitant 16 vaikų, socialiniuose tinkluose pranešė Vidaus reikalų ministerija. Pataikyta į du devynaukščius pastatus.
Gelbėtojai traukė žmones iš sugriautų butų, prieš tai sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Vidaus reikalų ministerijos nuotraukose buvo matyti smarkiai apgriauti pastatai.
„Politico“: Trumpas išsiuntė į Ukrainą JAV kariuomenės atstovus
Šią savaitę su neskelbtu vizitu į Kyjivą atvyko JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas ir JAV sausumos pajėgų štabo viršininkas generolas Randy George‘as, tapdami aukščiausio rango Pentagono pareigūnais apsilankiusiais Ukrainoje Donaldui Trumpui užimant prezidento postą, praneša „Politico“.
Kremlius atsisako komentuoti pranešimą dėl įtariamo slapto JAV ir Rusijos taikos plano Ukrainai
Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti žiniasklaidos pranešimą, kad JAV ir Rusija slapta rengia taikos planą Ukrainai.
„Šiuo atveju nėra nieko naujo, apie ką galėtume jus informuoti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams, atsakydamas į klausimą apie JAV interneto svetainės „Axios“ paskelbtą pranešimą.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Turkiją derybų, skirtų taikos pastangoms atgaivinti ir karui su Rusija užbaigti.
Maskva išvakarėse sakė, kad savo pareigūnų į Turkiją nesiųs, o JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas turėtų prisijungti.
Zelenskis po naujų rusų smūgių: spaudimas Rusijai nepakankamas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 470 kovinių dronų ir 48 įvairaus tipo raketas.
Jo duomenimis, Rusijos atakų padariniai daugelyje regionų likviduojami.
„Kiekviena įžūli ataka prieš civilių gyvybes rodo, kad spaudimas Rusijai nepakankamas. Efektyvios sankcijos ir parama Ukrainai gali tai pakeisti. Skubiai reikalingos oro gynybos raketos, papildomos sistemos, mūsų kovinių lėktuvų stiprinimas ir dronų gamyba gyvybėms apsaugoti“, – pažymėjo V. Zelenskis.
„Rusija už savo veiksmus turi būti patraukta atsakomybėn, – tęsė prezidentas. – O mes turime susikoncentruoti į viską, kas daro mus stipresnius ir leidžia mums numušti rusų raketas, neutralizuoti rusų dronus ir sustabdyti atakas. Ačiū kiekvienai ir kiekvienam pasaulyje, kas padeda“.
Lenkija ir Rumunija pakėlė naikintuvus, uždaryti oro uostai – stebimi Rusijos veiksmai netoli sienos
Lenkija trečiadienį pranešė, kad dėl naujų Rusijos atakų prieš Ukrainą buvo pakelti naikintuvai, taip pat nuspręsta laikinai uždaryti šalies pietryčiuose esantį Žešuvo ir rytuose veikiantį Liublino oro uostus. Naikintuvus į orą dėl į šalies teritoriją įskridusio rusų drono kėlė ir Rumunija.
Po Rusijos smūgių – perspėjimas gyventojams uždaryti langus ir vengti buvimo lauke
Ukrainos Vakaruose esančio miesto Ternopilio gyventojams buvo rekomenduota likti namuose ir užsidaryti langus. Skelbiama, kad po smūgių mieste bent 6 kartus viršijamas leistinas chloro kiekis ore. Tikslios priežastys, kodėl pasikeitė oro cheminė sudėtis, nenurodoma.
Šiurpūs vaizdai: rusams smogus į gyvenamąjį daugiabutį žuvo mažiausiai 9 žmonės
Ternopilyje, kurį raketomis ir dronais atakavo Rusijos pajėgos, jau devyni žuvusieji, o po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių, skelbiama „Nexta“. Ternopilis yra Vakarų Ukrainos miestas, toli nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Viename iš gyvenamųjų namų, kurį rusai atakavo dronais, tiesiogine prasme nugriauti keli aukštai. Labai daug sužeistųjų.
Praėjusią naktį taip pat buvo smarkiai bombarduotos Kyjivo, Mykolajivo, Čerkesų, Černihivo, Dniepropetrovsko, Charkivo, Lvivo, Ivano-Frankivo, Donecko ir Ternopilio sritys.
Rusai paleido į Ukrainą 470 dronų ir 48 įvairių tipų raketų.
JAV patvirtino Ukrainos užsakymą dėl sistemų „Patriot“ patobulinimo ir palaikymo
Jungtinės Valstijos antradienį pritarė 105 mln. dolerių (90,6 mln. eurų) vertės paketui, pagal kurį Ukrainai turi būti parduota priemonių raketinės gynybos sistemų „Patriot“ patobulinimui ir palaikymui.
Valstybės departamentas sakė informavęs Kongresą apie šį susitarimą parduoti atsarginių dalių, taip pat apmokymo ir aptarnavimo paslaugų. Planas apima raketų paleidimo įrenginių M901 pertvarkymą į paleidimo stotis M903, galinčias vienu metu paleisti daugiau raketų.
„Siūlomas pardavimas padidins Ukrainos gebėjimą atremti esamas ir būsimas grėsmes“, – sakoma Valstybės departamento pareiškime.
Ukraina sumokės už „Patriot“ patobulinimus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritiškai vertino JAV karinę pagalbą Kyjivui, kurios bendra vertė nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį yra maždaug 67 mlrd. dolerių (57,8 mlrd. eurų).
Nepaisydama D. Trumpo raginimų užbaigti karą Rusija nesutinka su ilgalaikiu ugnies nutraukimu ir tęsia atakas prieš Ukrainą.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vyksta į Turkiją. JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ten turėtų prisijungti prie turkų derybų su Ukrainos prezidentu, naujienų agentūrai AFP nurodė vienas ukrainiečių pareigūnas.
Praėjusį mėnesį V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia dar 25 sistemų „Patriot“ intensyvėjančioms rusų atakoms atremti.
Košmariška ataka prieš Ukrainą: susprogdino daugiabutį Ternopilyje, skriejo raketos ir dronai
Rusija smogė Ternopiliui raketomis ir dronais, apgriauti pastatai ir gyvenamieji namai, yra nukentėjusių, pranešė miesto meras Serhijus Nadalas. Daugiau informacijos jis pažadėjo pateikti vėliau.
Taip pat yra pranešimų apie smūgius Lvivui, soc. tinkluose pasirodė vaizdo įrašai iš dūmuose paskendusio miesto.
Žiniasklaida: JAV ir Rusija slapta kuria naują taikos planą, įtraukiami ir Ukrainos atstovai
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, konsultuodamasi su Rusija, slapta rengia naują planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, pasakojo portalui „Axios“ JAV ir Rusijos pareigūnai.
Nakties košmaras Charkive: dešimtys sužeistųjų – Rusija smogė gyvenamiesiems rajonams
36 nukentėjusieji, tarp jų 2 vaikai – tokios naktinio Rusijos smūgio Charkivui pasekmės. Naktį iš antradienio į trečiadienį Charkivas vėl patyrė Rusijos smogiamųjų dronų atakas, kurios sukėlė didelius gaisrus ir sprogimus keliuose miesto rajonuose.
Viename iš rajonų (Osnovjanskio), prie daugiaaukščio gyvenamojo namo užsidegė 10 lengvųjų automobilių. Gelbėjimo tarnybos evakavo 51 žmogų, tarp jų 3 vaikus (įskaitant 9 ir 13 metų). Gaisras buvo greitai lokalizuotas.
Slobodskio rajone užsidegė garažai, keli lengvieji automobiliai ir trijų aukštų privačios įmonės pastato stogas. Taip pat buvo apgadintas vienas iš prekybos objektų.
Miestą viso atakavo 18 bepiločių, skelbiama UNIAN.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Blogiausias scenarijus“: Vokietijos kariai treniruojasi ginti Berlyną nuo Rusijos
Vokietijos karinės pajėgos Berlyne surengė seriją pratybų, reaguodamos į didėjantį susirūpinimą, kad Rusija gali užpulti NATO anksčiau, nei buvo manyta, rašo „Der Tagesspiegel“.
Anot leidinio, pratybos buvo skirtos kovos scenarijams didmiesčių aplinkoje, įskaitant pastatų gynybą, aukų evakuaciją esant sutrikusiems ryšiams ir naktines operacijas Berlyno požemiuose.
Mokymas truko vieną savaitę ir buvo skirtas pasirengti tam, ką Berlyno pareigūnai apibūdina kaip „blogiausią scenarijų“.
Būrio vadas pulkininkas leitenantas Maikas Teichgraberis nurodė, kad metro tuneliai galėtų būti naudojami kariuomenės judėjimui nacionalinio saugumo krizės atveju. Jis pažymėjo, kad panašios pratybos rengiamos kasmet nuo 2023 m.
Pratybos vyko netrukus po to, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėjo, kad Rusijos karinių pajėgumų atkūrimo laikotarpis galimai NATO atakai gali būti trumpesnis nei anksčiau tikėtasi.
Pirmadienį B. Pistoriusas pareiškė, kad Rusija galėtų atkurti visą savo karinį potencialą iki 2028 m. – vieneriais metais anksčiau, nei buvo numatyta ankstesnėse prognozėse.
Jis taip pat paminėjo ekspertų nuomones, kad ką tik praėjęs šiltasis sezonas galėjo būti „paskutinė taiki vasara Europai“.
B. Pistoriusas pripažino, kad Vokietija iki 2022 m. pilno masto invazijos į Ukrainą nepakankamai įvertino Rusijos grėsmę.
Tačiau jis pabrėžė, kad NATO išlaiko didelį atgrasymo pajėgumą, įskaitant branduolines pajėgas, ir kad Europos armijos yra operatyvios, bet reikalauja modernizavimo ir perginklavimo.
Panašias prognozes išsakė ir kiti Vokietijos bei Europos pareigūnai. Vokietijos jungtinio operatyvinio štabo vadas generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas sakė, kad Maskvos sprendimai priklausys nuo jos likusios karinės galios ir Vakarų reakcijos.
Nepaisant nesėkmių Ukrainoje, A. Sollfrankas pažymėjo, kad Rusija vis dar turi daug pagrindinių kovos tankų, pajėgią oro pajėgą, keletą operatyvinių karinių laivynų ir branduolinį arsenalą.
Anksčiau Vokietijos žvalgyba pranešė apie Rusijos karinių palydovų trukdymą ir stebėjimą, įskaitant bandymus stebėti Ukrainos kariuomenės mokymus. Ši veikla paskatino Berlyną pagreitinti nacionalinės kosminės saugumo strategijos įgyvendinimą.