Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:40 | Neraminantys ženklai iš Juodosios jūros: rusai gali imtis naujos taktikos
Juodojoje jūroje padaugėjo Rusijos laivų, o tai gali reikšti, kad okupantai ieško naujos taktikos, kuri padėtų veiksmingiau rengti raketų smūgius, sako Ukrainos Pietų karinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk.
Apie tai ji pranešė pirmadienį, rašo „Ukrinform“.
„Atidžiai stebime įvykių raidą, kaip priešas koncentruoja ir naudoja savo ginklus. Pastebime, kad padidėjo raketų paleidimo įrenginių skaičius. Jie padidino bendrą grupuotę.
Tai rodo, kad jie ne visada jaučiasi ramiai tose įlankose, kurias laiko savo bazavimosi taškais. Ir kad jie vis dar bando įtempti raumenis, nes pridėjo didelių desantinių laivų...
Tačiau tai, kad padidėjo raketnešių skaičius ir kad tai povandeniniai raketnešiai, kurių paleidimą iš jų sunku aptikti priešlėktuvinei gynybai, gali rodyti labai naują taktiką, kurios jie ieško, kad raketų smūgiai būtų efektyvesni“, – kalba N. Humeniuk.
Pranešama, kad Rusija padvigubino karo laivų Juodojoje jūroje skaičių.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 18 laivų.
23:19 | Zelenskis apie padėtį Bachmute: „Situacija nuolat sunkėja“
Situacija Bachmuto kryptimi nuolat sudėtingėja, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, rusai naikina viską, kas gali būti panaudota Ukrainos pozicijoms apsaugoti ir apginti.
Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
V. Zelenskio teigimu, pirmadienį buvo surengti keli susitikimai su Ukrainos pareigūnais, taip pat palaikomas nuolatinis ryšys su vadais.
„Ypatingą dėmesį skiriame padėčiai rytuose, žinoma – Donecko srityje. Bachmuto kryptis – situacija nuolat sunkėja. Nuolat priešas naikina viską, kas gali būti panaudota mūsų pozicijoms ginti, konsoliduoti ir gintis. Mūsų kariai, kurie gina Bachmuto kryptį, yra tikri didvyriai“, – pabrėžia V. Zelenskis.
23:08 | „Wizz Air“ dėl saugumo sumetimų stabdo skrydžius į Moldovos sostinę
22:39 | Rusijos statytiniai bėga iš okupuotų teritorijų
Rusų statytiniai pradėjo bėgti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, rašo „Sky news“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Oleškiuose ir Skadovske, Chersone, nuo antradienio evakuojasi vietos statytiniai.
Pranešama, kad rusų įgaliotinius iš regionų gabena kariniai sunkvežimiai.
22:16 | JAV iždo sekretorė Kyjive: Vašingtonas siunčia Ukrainai dar 1 mlrd. dolerių
Jungtinės Valstijos perveda papildomą 1 mlrd. dolerių sumą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį paskelbė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno vizito Kyjive J. Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“.
Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skirs per artimiausius mėnesius, sakė ji savo kalboje Kyjive.
„Mūsų ekonominė parama padeda palaikyti Ukrainos vyriausybės ir svarbiausių paslaugų teikėjų veiklą nepaprastosiomis aplinkybėmis“, be kita ko, apmokant valstybės tarnautojų, ugniagesių ir mokytojų darbą, teigė JAV iždo sekretorė.
Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos finansinis ir karinis rėmėjas, per pastaruosius metus Kyjivui suteikė beveik 50 mlrd. dolerių vertės paramą.
Po susitikimo su J. Yellen V. Zelenskis padėkojo amerikiečiams už tai, kad „nuo pirmųjų šio karo dienų mus stipriai palaikė ne tik ginklais, bet ir finansiškai“.
Ukraina jau daugelį metų kovoja su išsikerojusiu kyšininkavimu ir sąjungininkai reikalavo pažangos, kad galėtų toliau tiekti ginklus ir finansinę pagalbą.
Savo kalboje J. Yellen pabrėžė gero valdymo svarbą, sakydama, kad „skaidrumas ir atskaitomybė taps dar svarbesni Ukrainai atkuriant savo infrastruktūrą ir atsigaunant nuo karo padarinių“.
Jos teigimu, JAV taip pat spaus sąjungininkus, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kurio direktorė Kristalina Georgijeva praėjusią savaitę lankėsi Ukrainos sostinėje, imtis aktyvesnių veiksmų.
Pasak J. Yellen, Vašingtonas šiais metais taip pat daug dėmesio skirs tam, kad sutrukdytų Rusijai išvengti Vakarų sankcijų.
21:47 | Rusija piktinasi naujausiomis ES ir JAV sankcijomis
Maskva pirmadienį užsipuolė Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, joms priėmus naujausius sankcijų paketus Rusijai dėl karo Ukrainoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad praėjusią savaitę priimtas naujausias Briuselio sankcijų paketas yra „absurdas“.
121 fiziniam ir juridiniam asmeniui įvestos bloko sankcijos yra jau dešimtasis paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus ir karinį apsirūpinimą.
D. Peskovo teigimu, Vakarų šalys susiduria su sunkumais bandydamos rasti daugiau asmenų ir subjektų, kuriuos galėtų nubausti.
„Tai paaiškina nelogišką fizinių ir juridinių asmenų įrašymą“, – sakė jis.
„Kalbame apie daug pasiekusius žmones, jiems įtraukimas į sąrašus nesukels jokių nepatogumų“, – pridūrė Kremliaus atstovas.
Naujausios ES sankcijos taikomos dešimtims Rusijos įmonių ir valstybinių agentūrų, įskaitant tris šalies bankus.
Buvimas sąraše reiškia turto įšaldymą bloko valstybėse narėse ir draudimą išduoti vizas.
Atskirai Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė naujausias JAV sankcijas, taip pat priimtas praėjusią savaitę. Maskvos teigimu, tai „bergždi ir beprasmiški“ bandymai „pakenkti mūsų pramoniniam ir finansiniam potencialui, atkirsti Rusiją nuo tarptautinių ekonominių santykių“.
Naujos Vašingtono sankcijos, skirtos tokiems sektoriams kaip bankai, kasyba ir gynybos pramonė, paveiks daugiau kaip 200 fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant Rusijos ir trečiųjų šalių subjektus.
„Rengiame atsakymus kūrybiškai naudodamiesi savo patirtimi, – sakė Maskva. – Rusijos atsakomosios sankcijos ir toliau bus grindžiamos griežto abipusiškumo principu.“
21:21 | Maliar: rusai intensyvina puolimą
Padėtis fronte šiuo metu yra įtempta, Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, rašo UNIAN.
Anot jos, sudėtingiausia padėtis išlieka Bachmuto kryptimi.
H. Maliar teigimu, rusai puolimų metų taiko visiško sunaikinimo taktiką, tačiau patys kasdien praranda nuo 600 iki 1 000 žmonių.
„Ukrainos gynybos pajėgos vykdo aktyvias gynybines operacijas priešo kiekybinės persvaros sąlygomis. Mūsų kovotojai drąsiai kovoja su priešu“, – pabrėžia ji.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 148 690 karių.
21:08 | Įvardijo galimą ukrainiečių planą dėl Krymo: rusai patektų į spąstus
20:39 | JAV atsargos generolas: jei Ukrainos narystė NATO būtų tik karinis klausimas, ji jau būtų narė
19:26 | JAV iždo sekretorė Janet Yellen apsilankė Ukrainoje
JAV iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį netikėtai atvyko į Ukrainą ir susitiko su Volodymyru Zelenskiu bei kitais svarbiais Ukrainos pareigūnais, rašo The Guardian.
„Amerika palaikys Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – atvykusi Ukrainos premjerui Denysui Šmyhaliui sakė ji.
J. Yellen įsitikinimu, Rusija privalo padengti Ukrainai padarytus nuostolius, tačiau yra teisinių kliūčių, trukdančių visiškai konfiskuoti 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko turtą, įšaldytą dėl sankcijų.
Anot jos, JAV ir sąjungininkės aptaria strategijas, kaip užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už savo padarytą žalą.
19:10 | Rusija rado, kuo pakeis IKEA
18:40 | Šalia Melitopolio rusai vykdo karines pratybas
Netoli Melitopolio rusai vykdo aktyvias karines pratybas, pareiškė miesto meras Ivanas Fiodorovas, rašo UNIAN. Anot jo, į šiaurę ir pietus nuo miesto okupantai įrengė poligonus.
I. Fiorodovo teigimu, kol vieni rusai „košmariškai gąsdina gyventojus“ propaganda apie ukrainiečių pajėgas, kiti „terorizuoja nuolatinėmis karinėmis pratybomis“.
Anot mero, iš viso miesto pusių girdėti garsūs sprogimai.
„Okupantai įrengė šaudyklas ir į šiaurę nuo miesto prie Michailovkos, ir į pietus nuo Moločnos žiočių“, – teigia I. Fiodorovas.
18:26 | Kuleba: „Tai, kad Rusija vagia Ukrainos vaikus, yra pats šiurpiausias nusikaltimas“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmtryo Kuleba apkaltino Rusiją ukrainiečių vaikų vagyste, rašo The Guardian.
Anot jo, tai „tikriausiai didžiausia prievartinė deportacija šiuolaikinėje istorijoje“.
Apie tai D. Kuleba kalbėjo pirmadienį vaizdu kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybos renginio dalyvius.
„Tai, kad Rusija vagia Ukrainos vaikus, yra pats šiurpiausias nusikaltimas“, – teigė jis.
Kyjivas jau surinko tūkstančius pranešimų apie prievarta į Rusiją deportuojamus vaikus ir paragino tirti šį deportavimą kaip karo nusikaltimą.
17:28 | Iš Baltarusijos pajudėjo dar vienas traukinys su rusų įranga ir kariais
Į Ukrainą iš Baltarusijos pajudėjo dar vienas traukinys su rusų kariais ir įranga, rašo UNIAN. Anot agentūros, traukinys juda link Donecko.
Jis iš Baltarusijos Gardino srities išvyko į Rusijos Rostovo sritį, maždaug 35 km nuo Ukrainos sienos.
Traukinį sudaro 46 vagonai. Penki iš jų yra keleiviniai vagonai su rusų ginkluotųjų pajėgų personalu (apie 250 žmonių), du dengti vagonai su įranga, 36 platforminiai vagonai su pakrauta ratine ir vikšrine karine technika.
16:58 | Įnirtingi mūšiai Ukrainos rytuose
Bachmutas išlieka rusų puolimo epicentru, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos pajėgų Rytų grupės atstovo Serhijaus Čerevatijaus, per pastarąją parą šiame fronto ruože įvyko 300 atakų ir 60 susišaudymų.
„Bachmutas išlieka priešo puolimo epicentru, kuriame jie sutelkia pastangas pralaužti mūsų gynybą. Konkrečiai ties tokiomis gyvenvietėmis kaip Dubovo-Vasylivka, Jahidnė, Bachmutas, Ivankivske, Pivničė, šiame fronto ruože įvyko 300 atakų iš įvairių rūšių artilerijos, raketinės artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo sistemų; įvyko 60 susirėmimų, kuriuose priešas neteko 63 žuvusių ir 141 sužeisto kariškio“, – cituojamas jis.
S. Čerevatijaus teigimu, okupantai čia kasdien patiria didelių nuostolių.
Į šiaurę nuo Bachmuto vyksta įnirtingos kovos, o ukrainiečiai deda pastangas, kad neleistų priešui žengti per Ukrainos teritoriją.
Paklaustas, ar kovas prie Bachmuto galima vadinti nauju dideliu priešo puolimu, S. Čerevatijus pažymėjo, kad kovos čia vyksta jau daugiau kaip septynis mėnesius.
„Kovos dinamika mūsų fronto ruože jau daugiau kaip septynis mėnesius yra labai aktyvi, o priešas nuolat manevruoja kariais, juos keičia, be kita ko, ir dėl to, kad patyrė didelių nuostolių. Todėl negalima sakyti, kad padėtis iš esmės pasikeitė, nes priešo atakų amplitudė tebėra po keliasdešimt kiekviename fronto ruože“, – pažymi jis.
16:37 | ES metams pratęsė sankcijas Lukašenkai
Europos Sąjunga iki kitų metų vasario pabaigos pratęsė sankcijas autoritariškam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ir jo aplinkos žmonėms, skelbiama ES oficialiajame leidinyje.
„Atsižvelgiant į esamą padėtį Baltarusijoje... ir Baltarusijos prisidėjimą prie Rusijos Federacijos neteisėtos agresijos Ukrainos atžvilgiu tikslinga išlaikyti visas priemones, kurių ėmėsi Sąjunga... [Jos] pratęsiamos iki 2024 metų vasario 28 dienos“, – sakoma pranešime.
ES sankcijos taikomos 243 fiziniams asmenims, įskaitant A. Lukašenką, ir 32 juridiniams asmenims.
16:15 | Perspėjimas ukrainiečiams
Ukrainiečiai raginami neignoruoti oro pavojaus signalų, rašo UNIAN. Anot Mykolajivo srities administracijos vadovo Vitalijaus Kimo, į perspėjimus reikėtų reaguoti itin atidžiai.
„Šiandien neignoruokite pavojaus signalų. Kažkas artėja“, – perspėjo jis.
Rusai pirmadienį apšaudė Ukrainą dronais, ataka pareikalavo mažiausiai vienos gyvybės.
14:47 | Romanenka: per mėnesį būtina apginkluoti Ukrainą
Tai, kaip Ukrainai toliau seksis kare, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sparčiai sąjungininkai sugebės apginkluoti Ukrainą, sako buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas, atsargos generolas leitenantas Ihoris Romanenka.
„Šiais metais turėtume baigti karą, bet su labai svarbia sąlyga: jei mūsų sąjungininkai aprūpins mus modernia ir efektyvia ginkluote, jei nebus taip, kaip praeitą rudenį, kai sąjungininkai patikino, kad žiema nėra pats tinkamiausias metas aktyvioms operacijoms fronte ir nesuteikė mums reikalingos ginkluotės. Priešas panaudojo šį laiką ruošdamasis ir dabar veržiasi į Rytus“, – interviu „Obozrevatel“ sakė I. Romanenka.
Jo įsitikinimu, vienintelis būdas Ukrainai kare žengti į priekį – tai koja kojon su savo sąjungininkais.
„Būtina, kad jie pereitų nuo požiūrio, jog Ukrainai būtina nepralaimėti, į tai, jog Ukrainai būtina laimėti. Bus ginklų tiekimas – bus mūsų bendra pergalė, įskaitant Europos ir Amerikos labui. Jei ne, tai bus sunki našta ir Ukrainai, ir jos žmonėms, ir mūsų sąjungininkams. Jie tai žino, bet sąmoningumo mažai, reikia konkrečių veiksmų – energingų, didelio masto ir greitų“, – pažymėjo atsargos generolas.
Paklaustas, kiek laiko turi Ukrainos kariuomenė, norėdama pasiekti sėkmės fronte, gavusi reikiamą ginkluotę, I. Romanenka kalbėjo apie mėnesį.
„Vienaip ar kitaip, mums pasiseks. Tik klausimas, kaip greitai gausime ginklus. Kuo ilgiau lauksime, tuo daugiau nuostolių patirsime. Todėl pageidautina, kad [šis klausimas] būtų išspręstas ne ilgiau kaip per mėnesį“, – reziumavo atsargos generolas.
14:15 | Lukašenka nesikuklina: lietuviai ir lenkai nori gyventi taip, kaip mes
13:51 | Putino dilema: Rusijai ėmė trūkti karių, bet didinti šauktinių skaičių – pavojinga
JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad artimiausiais metais Rusijos Federacijoje gali pritrūkti šauktinių. Siekiant tai kompensuoti, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui greičiausiai reikės padidinti mobilizuojamų karių skaičių.
Analitikų teigimu, kasmet Rusijoje į karo tarnybą pašaukiama 260 000 naujų karių. Tačiau ateityje šis skaičius gali būti padidintas, kad mobilizacinis rezervas proporcingai augtų.
„Putinui gali tekti apsvarstyti galimybę išplėsti šauktinių tarnybą, kasmet kariauti pašaukiant vis daugiau jaunų rusų vyrų prieš jų valią“, – rašoma naujausioje ISW ataskaitoje.
Tačiau analitikai įspėja, kad tai blogas sprendimas demografiniu požiūriu. Kasmet Rusijoje 800 000 jaunuolių sukanka 18 metų.
Didėjant šauktinių skaičiui, kartu daugės ir fiziškai silpnų karių. Toks žingsnis taip pat sumažintų skaičių vyrų, dalyvaujančių Rusijos ekonomikoje, kurią V. Putinas siekia pertvarkyti karo pagrindu.
13:34 | U. Reinsalu piktinasi Rusijos ambasadoriaus elgesiu tylos minute pagerbiant Ukrainą
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.
„Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.
„Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai. Koncertas prasidėjo Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Keliomis valandomis anksčiau JT Saugumo Taryboje Ukrainos ambasadorius pasiūlė tylos minute pagerbti žuvusiųjų ukrainiečių atminimą. Visa salė atsistojo, Rusijos pasiuntinys ėmė šaukti ir protestuoti. Bjauru“, – pridūrė jis.
13:01 | Ukrainos generalinis štabas: Rusijoje daugėja dezertyrų
Kaip naujausioje suvestinėje skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Rusijos kariuomenėje pasitaiko vis daugiau masinių dezertyravimo atvejų. Rusijos kariuomenės vadovybė savo karius bando įbauginti baudžiamąja atsakomybe.
Ukrainos generalinis štabas pažymėjo, kad Rusijos karininkai, bandydami užkirsti kelią savo karių dezertyravimui, karius baugina laisvės atėmimo bausmėmis. Ir išties, nuo 2017 m. dezertyruojantys rusų kariai gali būti nuteisiami kalėti nuo 4 iki 12 metų.
12:27 | Mįslingi sprogimai prie Minsko: Lukašenka išsikvietė kariuomenės vadus
11:58 | Kremlius sako, kad „šiuo metu“ nėra sąlygų taikai Ukrainoje, kritikuoja naujas sankcijas
Kremlius pirmadienį apsvarstė Kinijos pasiūlymą dėl politinio sprendimo Ukrainoje, tačiau pareiškė, kad „šiuo metu“ nėra sąlygų taikiai išspręsti konfliktą.
„Mes daug dėmesio skyrėme mūsų draugų kinų planui“, – pirmadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „kol kas nematome jokių sąlygų, kurių reikia, kad visa ši istorija būtų baigta taika“.
Taip pat Kremlius užsipuolė Europos Sąjungą po to, kai blokas šį savaitgalį priėmė naujausią sankcijų Rusijai dėl jos karinės intervencijos Ukrainoje paketą.
„Visa tai, žinoma, absurdiška“, – atsakydamas į klausimą apie naujas sankcijas, kurios taikomos 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui, žurnalistams teigė D. Peskovas.
11:16 | Medvedevas grasina civilizacijos pabaiga: „Mums nereikia pasaulio be Rusijos“
10:33 | Per dronų ataką Vakarų Ukrainoje žuvo vienas, sužeisti keturi žmonės
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainoje esančiame Chmelnyckio mieste pirmadienį žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė meras.
„Kol kas žinome apie vieną žuvusįjį ir keturis sužeistuosius“, – sakė Chmelnyckio meras Oleksandras Symčyšynas, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad per naktį numušė 11 iš 14 Maskvos pajėgų paleistų dronų.
09:56 | Turkija: derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija planuojamos kovo 9 dieną
Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų.
„Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
09:24 | Rusai apšaudė ukrainiečius dronais
Sekmadienio vakarą keliuose Ukrainos regionuose ėmė aidėti oro pavojaus sirenos. Pirmiausiai Černihivo, tuomet Kyjivo, Poltavos, Kirivohrado, Žitomyro, Dnipropetrovsko ir Charkivo srityse.
Netrukus po to, kai ėmė aidėti sirenos, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ perspėjo: „Neignoruokite sirenų“.
Kiek vėliau Kyjivo ir Černihivo vietos valdžia patvirtino savo teritorijose užfiksavę iranietiškų bepiločių orlaivių, dalį jų numušė ukrainiečių oro gynyba.
Po vidurnakčio oro pavojaus sirenos ėmė toliau plisti po Ukrainą, įspėti Čerkasai, Rivnė, Zaporižia, Chmelnyckis.
Nuo 2.20 val. iki 3.20 val. nakties Chmelnyckio karinės administracijos vadovas Serhijus Hamalis pranešė, kad mieste pasigirdo mažiausiai trys sprogimai.
Oro pavojaus sirenos Ukrainoje netilo iki pat 5 val. ryto.
08:50 | Vokietijos gynybos ministras: JAV, Lenkija ir Vokietija gali surengti bendras pratybas
Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
B. Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.
Jis pridūrė, kad kariniai manevrai su Ukraina, į kurią prieš metus įsiveržė Rusija, besiribojančioje šalyje būtų „labai aiškus“ signalas ne tik NATO sąjungininkams, „bet ir (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“.
NATO „toli gražu nėra tokia silpna, kaip (V. Putinas) ilgą laiką manė“, – teigė B. Pistorius.
„Ji daug stipresnė ir vieningesnė nei praėjusiais metais“ prieš Rusijos karių puolimą 2022-ųjų vasarį.
08:33 | Opozicija: Baltarusijos aerodrome sunaikintas Rusijos lėktuvas
„Tai sėkmingiausia diversija nuo 2022-ųjų pradžios“, – pridūrė jis.
08:15 | Oro pavojaus sirenos
Nuo pirmadienio ryto visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos.
07:49 | Ukraina numušė 11 iš 14 dronų
Ukrainos gynybos pajėgos šią naktį numušė 11 iš 14 iranietiškų dronų, kuriais Rusija atakavo Ukrainą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad nuo sekmadienio 23 val. iki pirmadienio paryčių Rusijos pajėgos Ukrainoje pasitelkė 14 bepiločių orlaivių. 9 iš jų buvo numušti oro erdvėje aplink Kyjivą.
07:03 | Putinas: Maskva negali ignoruoti NATO branduolinių pajėgumų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį transliuotame interviu teigė, jog Maskva neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsižvelgti į NATO branduolinius pajėgumus, ir tokiu būdu pateisino neseniai sustabdytą Rusijos dalyvavimą įgyvendinant Naująją START sutartį.
Kaip ir anksčiau ne kartą karo Ukrainoje akivaizdoje, V. Putinas teigė, jog Rusijai iškilo egzistencinė grėsmė, nes, jo manymu, Aljanso narės stengiasi, kad Maskva patirtų „strateginį pralaimėjimą“.
Per valstybinę Rusijos televiziją jis pareiškė, kad Naujosios START sutarties sustabdymą lėmė būtinybė „užtikrinti Rusijos saugumą, strateginį stabilumą“.
„Kai visos pagrindinės NATO šalys yra paskelbusios, kad jų svarbiausias tikslas – sukelti mums strateginį pralaimėjimą (...), kaip tokiomis sąlygomis galime nepaisyti jų branduolinių pajėgumų?“, – teigė V. Putinas.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino NATO nares, kad jos dalyvauja Ukrainos konflikte ir dovanoja šaliai ginklų, ir pareiškė, kad Vakarai planuoja suskaldyti Rusiją.
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą.
► Paminėjus pirmąsias Rusijos invazijos metines, šeštadienį Ukrainos pareigūnai pranešė apie dešimtis naujų Rusijos smūgių rytiniuose ir pietiniuose miestuose, o ukrainiečių lyderis paragino didinti spaudimą Maskvai.
► Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje.
