Pasak V. Zelenskio, nė vienas Rusijos pareigūnas niekada neįsivaizdavo, kad kare Ukrainoje žiema gali būti panaudota kaip ginklas prieš juos pačius.
„Šią žiemą mes pasirūpinsime, kad taip ir nutiktų“, – JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas.
Rusijos atakų prieš Kyjivo sritį skaičius – didžiausias nuo 2022 m. kovo
Rusija Kyjivo sritį atakuoja tokiu intensyvumu, kokio nebuvo nuo pat 2022 m. kovo, praėjus vos kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, rodo AFP atlikta konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenų analizė.
Per pirmąsias 18 rugsėjo dienų teritorija aplink Ukrainos sostinę buvo atakuota 118 kartų. Tokio skaičiaus nefiksuota nuo 2022 m. kovo, kai per visą mėnesį surengtos 174 atakos – o šis rugsėjis dar nesibaigė.
Atakos pradėjo intensyvėti liepą, o rugpjūtį ir rugsėjį jų dar labiau padaugėjo. Be kita ko, buvo taikomasi į sandėlius, verslo įmones ir degalines.
Nors praėjo tik trys metų ketvirčiai, 2026-aisiais Kyjivo srityje jau užfiksuota daugiausia atakų ar jų serijų nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d.
Dauguma atakų vykdomos dronais, nors liepą ir rugpjūtį buvo padaugėję ir raketų smūgių.
Pastarosiomis savaitėmis per daugelį atakų naudoti reaktyviniai dronai, kuriuos Ukrainai sunku numušti dėl tinkamų šaudmenų trūkumo.
Rusija taip pat suintensyvino atakas likusioje šalies dalyje. ACLED duomenimis, nuo gegužės mėnesio atakų skaičius siekia vis naujus rekordus, o rugpjūtį pasiekė 5,5 tūkst.
Atakų daugėja Maskvai ir Kyjivui intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius vienas kitam, o Rusija prieš artėjančią žiemą vis dažniau taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Rusijos atakų prieš Kyjivo sritį skaičius – didžiausias nuo 2022 m. kovo
Rusija Kyjivo sritį atakuoja tokiu intensyvumu, kokio nebuvo nuo pat 2022 m. kovo, praėjus vos kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, rodo AFP atlikta konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenų analizė.
Per pirmąsias 18 rugsėjo dienų teritorija aplink Ukrainos sostinę buvo atakuota 118 kartų. Tokio skaičiaus nefiksuota nuo 2022 m. kovo, kai per visą mėnesį surengtos 174 atakos – o šis rugsėjis dar nesibaigė.
Atakos pradėjo intensyvėti liepą, o rugpjūtį ir rugsėjį jų dar labiau padaugėjo. Be kita ko, buvo taikomasi į sandėlius, verslo įmones ir degalines.
Nors praėjo tik trys metų ketvirčiai, 2026-aisiais Kyjivo srityje jau užfiksuota daugiausia atakų ar jų serijų nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d.
Dauguma atakų vykdomos dronais, nors liepą ir rugpjūtį buvo padaugėję ir raketų smūgių.
Pastarosiomis savaitėmis per daugelį atakų naudoti reaktyviniai dronai, kuriuos Ukrainai sunku numušti dėl tinkamų šaudmenų trūkumo.
Rusija taip pat suintensyvino atakas likusioje šalies dalyje. ACLED duomenimis, nuo gegužės mėnesio atakų skaičius siekia vis naujus rekordus, o rugpjūtį pasiekė 5,5 tūkst.
Atakų daugėja Maskvai ir Kyjivui intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius vienas kitam, o Rusija prieš artėjančią žiemą vis dažniau taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Sergejus Lavrovas: Maskva nestabdys operacijos Ukrainoje
Maskva nestabdys daugiau nei ketverius metus besitęsiančio karo su Ukraina, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mes nesirengiame stabdyti savo specialiosios karinės operacijos“, – sakė S. Lavrovas.
Jis taip pat apkaltino Europą, kad ši nori pasinaudoti kovų sustabdymu, kad „aprūpintų Kyjivo režimą ginklais“.
JK atstovas Milibandas: pasaulis žino, kad Rusijai kare su Ukraina nesiseka
Pasaulis žino, kad Rusijai „nesiseka kare“ su Ukraina, pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas.
Trečiadienį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke E. Milibandas sakė, kad atėjo metas Rusijos ministrams pasakyti prezidentui Vladimirui Putinui tiesą ir „nutraukti kraujo liejimą“.
Jis taip pat paragino Maskvą sėsti prie derybų stalo ir pabrėžė, kad JK įsipareigojimas remti Ukrainą nesusvyruos.
E. Milibandas sakė: „Prieš ketverius metus Putinas tikėjosi, kad Ukrainos rėmėjai palūš, tačiau mūsų parama yra tvirta kaip uola.
Prieš ketverius metus Putinas manė, kad laikas bus Rusijos sąjungininkas, tačiau Rusijos pajėgų veržimasis beveik sustojo, o žuvusių ar sužeistų Rusijos karių skaičius viršijo 1,5 milijono.
Be to, Rusijos ekonomika silpsta, nes Putino sprendimų padariniai kaupiasi, o sankcijos mažina Kremliaus karo mašinos pajamas.
Kreipiuosi į Rusijos atstovą: atėjo metas ministrams pasakyti prezidentui Putinui tiesą. Pasaulis žino, kad Rusijai šiame kare nesiseka. Rusijos žmonės tai jaučia, o ministrai irgi tai žino. Jie turėtų pasakyti prezidentui Putinui, kad šis nutrauktų kraujo liejimą.
Ir leiskite man pasakyti šią tiesą: Jungtinės Karalystės įsipareigojimas nesusvyruos. Mūsų sąjungininkų įsipareigojimas nesusvyruos. Mes esame su Ukraina. Būsime su Ukraina tiek, kiek reikės.“
Anksčiau JT kalbėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ir Rusija, ir Ukraina nori, jog karas baigtųsi. „Manau, kad sudarysime susitarimą“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat sakė, kad JAV svarsto galimybę leisti Ukrainai gaminti oro gynybos raketas „Patriot“, kurios padėtų jai gintis nuo Rusijos atakų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vašingtoną tiekti daugiau šių ginklų, tačiau gynybos ekspertai teigia, kad šiuo metu pasaulyje jų trūksta dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Rusija nuolat atakuoja Odesą: Ukraina priversta ieškoti sprendimų – minimos Baltijos šalys
Dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą Ukraina priversta ieškoti alternatyvių maršrutų žemės ūkio produkcijos eksportui, o vienu iš jų galėtų tapti Baltijos šalių uostai.
Apie tai pranešė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija, skelbia „Ukrinform“.
Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Tarasas Vysockis susitiko su Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministru Hendriku Johannesu Terrasu ir aptarė Rusijos atakų prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą padarinius, alternatyvius eksporto maršrutus ir paramą Ukrainos ūkininkams.
Daugiau skaitykite čia.
„Putinas nelaimi, bet ir nepralaimi“: Zelenskis atskleidė, kiek teritorijos užėmė rusai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie šių metų tendencijas, susijusias su nuožmiais mūšiais karo lauke. Anot jo, frontas praktiškai įšaldytas, reikšmingos pažangos nėra, o Rusijos okupantai patiria milžiniškus nuostolius.
Tačiau problema ta, kad karo iniciatoriui, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, didelė žmonių gyvybių kaina nėra veiksnys, kuris priverstų nutraukti karą. Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo interviu leidiniui „The Wall Street Journal“.
„Padėtis mūšio lauke Putinui nėra sėkminga. Jis nelaimi – tai tiesa. Bet jis ir nepralaimi – tai taip pat tiesa, nes jam žmonių netektys nėra nuostoliai. Ukrainai mūsų žmonių praradimas yra nuostoliai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Daugiau skaitykite čia.
Niujorke – Rubio ir Lavrovo susitikimas: JAV prabilo apie Maskvos poziciją
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po 50 minučių trukusių derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Niujorke pareiškė, kad Rusija „domisi ugnies nutraukimu energetikos srityje“, rašo „Sky News“.
„Manau, kad abi pusės pareiškė susidomėjimą tam tikru ribotu ugnies nutraukimu, apimančiu grūdus ir energetiką.
Tai neišsprendžia karo, bet, manau, tam tikru būdu galėtų šiek tiek sušvelninti dalį pasaulyje jaučiamo spaudimo“, – žurnalistams sakė jis.
M .Rubio pridūrė, kad JAV būtų pasirengusios atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ siekiant, kad paliaubos įsigaliotų.
„Mes pamėginsime ir manau, kad esame pasirengę, jei tik galėsime, atlikti teigiamą vaidmenį siekiant, kad tai įvyktų“, – pažymėjo jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti smūgius Rusijos energetikos objektams, jei Maskva sutiks elgtis taip pat.
„Esame pasirengę bet kokiam energetinių paliaubų formatui“, jei Rusija sutiktų „neatakuoti mūsų energetikos sistemos“, žurnalistams Niujorke Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose sakė V. Zelenskis.
Visgi Ukrainos lyderis V. Zelenskis teigė nežinąs Maskvos pozicijos ir išreiškė viltį, kad amerikiečių pusė ras būdą paskatinti juos bet kokioms deryboms.
Pastangos, vadovaujamos Vašingtono, susitarti dėl karo veiksmų nutraukimo, kurie tęsiasi nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais pastrigo, JAV nukreipus dėmesį į karą su Iranu.
Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius vykdo vis intensyvėjančius tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos bei uostų infrastruktūrą, taip pat į laivus Juodojoje jūroje.
Kyjive – galingi okupantų smūgiai: dešimtys sužeistųjų, degantys pastatai ir be interneto likę gyventojai
Trečiadienį rusai masiškai atakuoja Kyjivą. Atakos metu buvo apgadinti interneto paslaugų teikėjų duomenų centrai. Dalis abonentų gali susidurti su ryšio sutrikimais, tačiau visiško interneto atjungimo sostinėje tikėtis nereikėtų, rašo „Unian“.
Viso atakos metu nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 41 asmens, žuvo mažiausiai 2.
„Sostinėje tęsiasi priešo dronų ataka“, – rašo „RBC-Ukraine“.
„16:25 val. duomenimis, žinoma apie 41 nukentėjusįjį dėl šiandieninių priešo smūgių sostinėje“, – teigiama Kyjivo karinės administracijos pranešime.
Dėl smūgių keliuose sostinės rajonuose kilo gaisrai ir buvo padaryta žala.
Solomiansko rajone drono nuolaužos nukrito tarp namų, užsidegė transporto įmonės teritorija. Taip pat užfiksuota, kad dronas nukrito ant parduotuvės ir pataikė į devynių aukštų negyvenamąjį pastatą.
Holosiovskio rajone buvo apgadinti sandėliai, degalinė, verslo centras ir transporto infrastruktūros objektai.
Darnickio rajone užfiksuotas smūgis į transporto infrastruktūros objektą ir gaisras degalinėje.
Dalis gyventojų liko be interneto
Remiantis interneto operatoriaus UTELS informacija, dėl priešų išpuolio nukentėjo vienas iš sostinės duomenų centrų, kuriame laikoma bendrovės įranga.
„Įranga liko be elektros maitinimo, dėl to gali kilti sutrikimų tinklo veikime ir prieigai prie paslaugų“, – pranešė bendrovė.
Be to, apie didelio masto avariją, susijusią su Rusijos ataka, pranešė ir interneto paslaugų tiekėjas „Pavutina“. Įmonė pažymėjo, kad dėl priešo apšaudymo taip pat buvo apgadintas vienas iš duomenų centrų, dėl ko dalis abonentų gali likti be ryšio.
Per Rusijos ataką Zaporižios srityje sužeisti penki žmonės
Rusijos okupacinės pajėgos surengė oro ataką prieš Volodymyrivkos kaimą Zaporižios srityje. Per ją buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – vaikas. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė laikinasis karinės administracijos vadovas Mychaila Semikinas.
„Per Rusijos ataką prieš Volodymyrivką buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – vaikas“, – rašė jis.
Rusijos pajėgos kaimą du kartus atakavo valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Buvo apgadinti privatūs namai, kai kurie – sugriauti. Tarp sužeistųjų yra dvi moterys, du vyrai ir 13-metis berniukas. Visiems jiems teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Institucijios primygtinai paragino pafrontės bendruomenių gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalų ir, jei įmanoma, slėptis slėptuvėse.
Per Rusijos atakas Donecko srityje žuvo mažiausiai keturi žmonės
Per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai keturi žmonės. Srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad dar keturi asmenys buvo sužeisti. Pasak jo, į Oleksandrivkos gyvenvietę buvo paleistos iš viso keturios sklendžiančiosios bombos.
V. Filaškino teigimu, visiškai sugriautas vienas daugiabutis, dar 11 apgadinta. Taip pat apgadinti 42 individualūs gyvenamieji namai, vaikų darželis, parduotuvė ir administracinis pastatas.
V. Filaškinas paragino srityje likusius gyventojus evakuotis. Oleksandrivka yra maždaug už 40 km nuo fronto linijos.
Po „rinkimų“ Rusijoje – Putino kreipimasis į tautą: štai kas tapo jo propagandos įrankiu
Trečiadienį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasisakė apie Valstybės Dūmos „rinkimų“ rezultatus ir pareiškė, kad Ukraina „bandė sutrukdyti balsavimą“, tačiau eilės prie balsavimo punktų įrodė, kad „rusų neįmanoma įbauginti“, rašo „Agentstvo“.
V. Putinas pateikė eiles prie rinkimų punktų kaip valdžios palaikymo įrodymą. Nors, kaip pažymi „Agentstvo“, iš tiesų eilėse iš pradžių stovėjo valstybės tarnautojai, o vėliau – valdžios oponentai.
Nepaisant to, diktatorius V. Putinas pareiškė, kad Ukraina bandė sutrukdyti balsavimą, tačiau eilės prie rinkimų punktų parodė, kad „rusų neįmanoma įbauginti“.
Tuo tarpu, kaip ir iš anksto įspėjo politologai, rekordinį rinkėjų aktyvumą jis paaiškino tuo, kad tauta remia valdžios veiksmus. Didelis rinkėjų aktyvumas, analitikų nuomone, buvo klastojimo pasekmė.
Daugiau skaitykite čia.
Ukraina patvirtina pažangą Charkivo fronte
Ukraina patvirtino pasiekusi lokalių karinių laimėjimų rytinėje Charkivo srityje. Ukrainos pajėgoms pavyko pasiekti „tam tikros pažangos mažinant Rusijos placdarmą“ prie Oskilo upės, naujienų portalui „Ukrinform“ sakė Ukrainos pajėgų atstovas šiame regione Viktoras Trehubovas.
Prieš tai karinis tinklaraštis „DeepStateMap“ pranešė apie į šiaurę nuo Kupjansko esančios Zapadnės išlaisvinimą. Šis kaimas yra netoli Oskilo upės, kuri apsunkina Rusijos pajėgų veržimąsi regione. V. Trehubovas nenorėjo atskleisti puolimo detalių.
Per daugiau kaip ketverius metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje Rusijos pajėgos ne kartą mėgino kirsti Oskilo upę. 2022 m. joms pavyko greitai persikelti per upę, tačiau per tais pačiais metais surengtą Ukrainos kontrpuolimą jos buvo nustumtos atgal. Praėjusių metų sausį Rusijos kariai galiausiai vėl persikėlė per Oskilą ir vakariniame upės krante įrengė placdarmą.
Rusijos pajėgoms nepalankus rytinės Ukrainos kraštovaizdžio bruožas – upės. Be Oskilo ten teka ir kitos didesnės upės, tokios kaip Siverskio Donecas ir Žerebecas, kurios apsunkina karių judėjimą į priekį ir gali tapti mirtinais spąstais. Praeityje Rusijos pajėgoms ne kartą nepavyko persikelti per upes.
Vykstant kovoms prie Zapadnės, Ukrainos kariuomenė šiuo metu paraleliai vykdo kelių etapų operaciją „Vivaldi“. Per šį puolimą Ukrainos pajėgos pasiekė teritorinių laimėjimų netoli Lymano miesto Donecko srityje.
„DeepStateMap“ kol kas patvirtino trijų kaimų išlaisvinimą. Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) prieš kelias dienas pranešė, kad Ukrainos pajėgos šiame fronto ruože atsikovojo 125 kv. kilometrus teritorijos. Kyjivas apie šį puolimą skelbia labai mažai informacijos.
Prieš Volodymyro Zelenskio kalbą JT Rusijos dronai atakavo Kyjivą: 2 žuvę, 25 sužeisti
Rusija trečiadienį atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą dronais – atakos buvo surengtos prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą pasaulio lyderiams Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
Atnaujintais duomenimis, Kyjive žuvo du žmonės, o dar 25 buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Pasak jo, vienas vyras žuvo iškart, o kitas ligoninėje mirė nuo sužeidimų, patirtų per rusų smūgį degalinei.
Meras taip pat nurodė, kad sužeistųjų skaičius padidintas iki 25 ir kad 17 sužeistųjų gydomi ligoninėse.
Virš miesto kilo juodų dūmų stulpai.
Tai dar viena iš kasdienių Rusijos atakų, alinančių Ukrainos civilius. Pasak pareigūnų, praėjusią naktį dronai sukėlė gaisrų ir apgadino pastatų Kyjive bei kitose Ukrainos vietose.
Po naujų atakų prieš degalines, laivybą ir geležinkelius Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją vis dažniau taikantis į civilinę transporto infrastruktūrą.
Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Percovskis pareiškė, kad Kyjivo geležinkelių tinklas yra apšaudomas, ir paragino miesto centrine stotimi besinaudojančius keleivius neprarasti maksimalaus budrumo.
V. Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu „suluošinti ekonomiką ir sunaikinti žmonių gyvenimus“.
Prezidentas lankosi Niujorke, kur dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje, siekdamas telkti ir plėsti tarptautinę paramą savo šalies puspenktų metų kovai su Rusijos invazija.
V. Zelenskis antradienį susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kuris pademonstravo nekantrumą dėl pažangos trūkumo derybose dėl karo užbaigimo ir šiemet intensyvėjančių abiejų konflikto šalių oro atakų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį NATO pareigūnai ir Europos vyriausybės kaltina dėl diversijų, šnipinėjimo ir kitų grėsmių, šįkart neplanuoja dalyvauti metiniame JT susitikime.
Ukraina atsako Rusijai taikydamasi į jos naftos perdirbimo gamyklas, kurios yra gyvybiškai svarbus rusų ekonomikos ramstis.
V. Zelenskis savo vizito JAV pradžioje teigė turintis pasiūlymų dėl galimo deeskalavimo kare. Skubūs Kyjivo klausimai yra sustabdyti niokojančius Rusijos smūgius Ukrainos elektros tinklui ir užtikrinti, kad nepaisant karo Ukrainos grūdai galėtų būti gabenami į pasaulio rinkas Juodąja jūra.
Ukrainai taip pat reikia daugiau JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ kaip skydo nuo Rusijos balistinių raketų, tačiau prasidėjus karui Irane, „Patriot“ sistemų trūksta.
Zaporižioje, Pietryčių Ukrainoje, per smūgį prekybos centrui, sukėlusį didelį gaisrą, buvo sužeisti du vyrai. Pagalbos tarnybos pranešė, kad ugnis išplito maždaug 6 tūkst. kvadratinių metrų plote, kol buvo suvaldyta.
Pietiniame Ukrainos Juodosios jūros Odesos uoste per Rusijos ataką žuvo krovininio laivo kapitonas ukrainietis.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos naktį smogė Ukrainos karinio pramoninio ir energetikos sektorių objektams, logistikos centrams bei jūrų laivams.
Rusų ministerija nurodė, kad jos oro gynyba perėmė daugiau nei 500 Ukrainos dronų virš kelių Rusijos regionų, taip pat virš neteisėtai aneksuoto Krymo bei Azovo ir Juodosios jūrų.
Per Rusijos ataką Ukrainos Odesos srityje smogta į prekybos centrą
Rusijos pajėgos rugsėjo 23 d. rytą Ukrainos Odesos srityje smogė į prekybos centrą. Atakos vietoje kilo didelis gaisras.
Apie tai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Odesos regioninio valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos biuro įrašu socialiniame tinkle „Facebook“.
„Šįryt Rusijos pajėgos atakavo Odesos rajoną. Dėl smūgio užsidegė prekybos centras“, – teigiama įraše.
Gaisrą gesino daugiau nei 60 ugniagesių iš Odesos ir Mykolajivo sričių. Dabar gaisras visiškai užgesintas. Gelbėtojų duomenimis, per gaisrą niekas nenukentėjo, pažymėjo valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Bloomberg“: ES ragina Ukrainą paspartinti reformas prieš suteikiant papildomą paramą
Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pareiškė Ukrainai, kad prieš skirdami papildomą finansavimą nori matyti pažangą priimant teisės aktus, padėsiančius kovoti su šešėline ekonomika, taip pat didinti mokestines pajamas ir labiau suderinti Ukrainos teisės aktus su ES taisyklėmis.
Apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasis su derybomis susipažinusiu šaltiniu.
Šaltinio teigimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Niujorke, Jungtinių Tautų būstinėje, surengė įtemptą susitikimą.
Ukraina pareiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos eskalavimo žiemą, ypač dėl ribotų oro gynybos pajėgumų miestams apsaugoti. Kyjivas taip pat pareiškė nepasitenkinimą ES sprendimu išbraukti du Rusijos oligarchus iš sankcijų sąrašo, tai buvo susitarimo dėl sankcijų pratęsimo dalis.
U. von der Leyen pažadėjo, kad Aukščiausiajai Radai vykdant reformas Ukrainos gynybai ir biudžetui bus suteikta daugiau paramos.
„Šiais kalendoriniais metais dar turime 37 mlrd. eurų“, – po susitikimo socialiniame tinkle X parašė Europos Komisijos pirmininkė.
Ukraina taip pat paprašė sąjungininkių padėti padengti nenumatytą maždaug 26 mlrd. eurų biudžeto trūkumą ir paragino ES paspartinti 90 mlrd. eurų paskolos išmokėjimą. Šios lėšos skirtos padėti Ukrainai užsitikrinti finansavimą iki kitų metų pabaigos.
Savo ruožtu ES išsakė abejonių dėl kai kurių Ukrainos skaičiavimų ir pasiūlė į papildomą finansavimą įtraukti kitus partnerius, įskaitant Kanadą, Norvegiją ir Japoniją.
V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad šalių komandos po 7–10 dienų vėl susitiks tęsti derybų ir pareiškė viltį, kad susitarimas bus pasiektas.
Po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu V. Zelenskis sakė, kad Ukraina pasirengusi sudaryti energetikos paliaubas su Rusija, jei Maskva nutrauktų atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą, ir tai būtų pirmas žingsnis karo užbaigimo link. Jis sakė paprašęs D. Trumpo perduoti šią poziciją Rusijai ir įtraukti į diskusijas Kinijos vadovą Xi Jinpingą, nes šis, jo manymu, turi įtakos Maskvai. Šią savaitę D. Trumpas priims Xi Jinpingą Vašingtone.
Rusijos atakos Kyjive aukų skaičius išaugo iki dviejų, dar 22 žmonės sužeisti
Žmonių, žuvusių per rugsėjo 23 d. Ukrainos sostinėje Kyjive surengtą Rusijos ataką, skaičius išaugo iki dviejų, o dar 22 asmenys buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, informuoja „Ukrinform“.
„Per priešo ataką prieš sostinę jau žuvo du žmonės. Vienas vyras mirė ligoninėje, o kitas žuvo. Buvo sužeisti 22 miesto gyventojai. 16 sužeistųjų gydomi miesto ligoninėse“, – sakė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, anksčiau buvo žinoma, kad rugsėjo 23 d. rytą per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Kyjive buvo sužeisti aštuoni žmonės; sunkiai sužeistas vyras mirė ligoninėje.
Juodojoje jūroje užpultas krovininis laivas: kapitonas žuvo
Rusijos kariuomenė puolė su Antigvos ir Barbudos vėliava plaukusį krovininį laivą, žuvo jo kapitonas – Ukrainos pilietis, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos jūrų uostų administracija.
Cichanouskaja: Ukraina visam pasauliui parodė tikrąjį Rusijos veidą
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja mano, kad kovodama su Rusijos agresija Ukraina visame pasaulyje sugriovė „visagalės“ Rusijos įvaizdį.
Niujorke – įtemptas Zelenskio pokalbis su Ursula von der Leyen: štai kas sukėlė Ukrainos pasipiktinimą
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimas Niujorke, kur vyksta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija, buvo įtemptas.
Iš Kremliaus – žinia Trumpui
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jei bus pasiektas konkretus susitarimas dėl oficialių derybų surengimo. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša „RBC-Ukraina“.
Rusijos strateginiams objektams – nauja grėsmė: Ukraina artėja prie svarbaus proveržio
Rusijai gali kilti problemų siekiant apsaugoti visus strateginius objektus nuo galimų Ukrainos balistinių raketų smūgių. Kaip „Ukrainos radijui“ sakė portalo „Militarnyj“ apžvalgininkas Vadimas Kušnikovas, Rusijos priešraketinės gynybos sistemos yra išdėstytos netolygiai, o moderniausios jų daugiausia sutelktos aplink Maskvos sritį.
Ekspertas pažymėjo, kad Ukrainoje toliau plėtojami raketų kūrimo moksliniai tyrimai. Jų pažanga ateityje gali leisti sukurti ukrainietiškas balistines raketas, galinčias smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
V. Kušnikovas pabrėžė, kad net ir turėdama galingą priešraketinės gynybos sistemą Rusija negalės apsaugoti visų strateginių objektų savo milžiniškoje teritorijoje.
Pasak jo, Rusijai šiek tiek trūksta S-300 ir S-400 sistemų. Vis dėlto tikslus jų skaičius nėra žinomas, nes Rusijos vykdomi pirkimai ir šių sistemų sudėtis tradiciškai yra įslaptinti.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad atviruose šaltiniuose nurodomas S-400 skaičius gali reikšti tiek atskirus paleidimo įrenginius, tiek visaverčius kompleksus, kuriuos sudaro radarai, vadavietės ir paleidimo įrenginiai su perėmimo raketomis.
V. Kušnikovo teigimu, palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija perkelia oro gynybos sistemas iš atokių šalies regionų, siekdama sustiprinti pozicijas europinėje Rusijos dalyje ir netoli fronto linijos. Pasak jo, kai kurios sistemos buvo perkeltos net iš Tolimųjų Rytų ir Tolimosios Šiaurės.
Moderniausios sistemos sutelktos netoli Maskvos
Dar viena Rusijos problema, pasak eksperto, yra perėmimo raketų atsargos. Jis teigė, kad ankstesniu laikotarpiu Rusijos pajėgos aktyviai naudojo šias raketas, ypač skirtas S-400 sistemoms.
V. Kušnikovas taip pat pažymėjo, kad moderniausios Rusijos S-500 „Prometey“ sistemos su 77N6-N ir 77N6-N1 perėmimo raketomis šiuo metu yra sutelktos Maskvos srityje. Jos yra Maskvos regiono apsaugos sistemos dalis.
Taigi, eksperto teigimu, Rusija turi priemonių, galinčių atremti Ukrainos balistinių raketų smūgius. Tačiau šios sistemos išdėstytos netolygiai, todėl už Maskvos srities ribų esantys regionai gali likti prasčiau apsaugoti.
Ukraina taip pat susiduria su savais iššūkiais
Vis dėlto Ukrainos balistinės raketos kūrimas yra susijęs su daugybe sunkumų. Viena pagrindinių problemų V. Kušnikovas įvardijo Rusijos smūgius gamybos objektams, kurių nemaža dalis yra Ukrainos rytuose.
Tarp kitų iššūkių – atskirų raketų komponentų, ypač kietuoju kuru varomų raketinių variklių ir valdymo sistemų, gamyba.
Ekspertas pabrėžė, kad balistinės raketos išvysto penkis ir daugiau kartų už garsą didesnį greitį, o jų skrydžio trajektorija skiriasi nuo kitų naikinimo priemonių. Pasak jo, būtent šių technologinių uždavinių derinys yra vienas didžiausių iššūkių Ukrainos inžinieriams ir mokslininkams.
Sukūrus tokią raketą, atskiru iššūkiu taps gamybos masto didinimas – galimybė pagaminti pakankamą jų kiekį reguliariam naudojimui.
Per Rusijos atakas Ukrainoje sužeisti septyni žmonės, apgadinta pastatų
Rusija naktį surengė smūgių įmonėms ir sandėliavimo objektams Ukrainoje, per kuriuos visoje šalyje buvo sužeisti septyni žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad naktį jos pajėgos dronais sudavė „grupinius smūgius“ Ukrainos „karinio pramoninio ir energetikos sektorių objektams, logistikos centrams bei jūrų laivams“.
Rusų ministerijos teigimu, Kyjive ir jo apylinkėse nukentėjo dronams laikyti ir gaminti naudotas sandėliavimo ir pramonės objektas.
Kyjivo miesto karinė administracija teigė, kad mieste buvo sužeisti trys žmonės. Jos pranešime sakoma, kad sostinės Holosijivo rajone apgadintas ir užsidegė sandėlis, taip pat nukentėjo degalinė ir biurų pastatas.
Solomiankos rajone drono nuolaužos nukrito atvirose teritorijose tarp gyvenamųjų pastatų ir dar vienoje vietoje. Darnycios rajone nuolaužos nukrito atviroje negyvenamosios zonos teritorijoje, apgadinta degalinė, nurodė administracija.
Žytomyro srityje, į vakarus nuo Kyjivo, per Rusijos išpuolį prieš verslo įmonę buvo sužeisti du žmonės, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Zaporižioje, Ukrainos pietryčiuose, per smūgį prekybos centrui sužeisti du 37 ir 39 metų vyrai, kilo didelis gaisras. Nepaprastųjų situacijų tarnybų teigimu, prieš jį suvaldant ugnis išplito maždaug 6 tūkst. kv. m plote.
Gelbėtojų brigados dirbo sudėtingomis sąlygomis, nes dėl tolesnių atakų grėsmės jos buvo priverstos periodiškai stabdyti operacijas ir slėptis, priduriama pranešime.
Pietinėje Odesos srityje Rusija taip pat atakavo sandėlių pastatus ir sukėlė didelį gaisrą. Ugniagesiai susidūrė su sunkumais – gaisro gesinimą apsunkino nuolatiniai oro pavojaus signalai, pastato konstrukcija ir didelis viduje esančių prekių kiekis, teigė tarnyba.
Maskva pareiškė, kad Odesoje nukentėjo trys logistikos centrai, naudoti karinės ir dvejopos paskirties prekėms laikyti. Kitas sandėlis, kuriame buvo laikomi dronų komponentai, nukentėjo kitur Odesos srityje, skelbia Rusijos gynybos ministerija.
Jos teigimu, Juodojoje jūroje taip pat buvo pataikyta į krovininį laivą.
Ukrainos dronai smogė Rusijai: virš naftos gamyklų kilo dūmų stulpai
Naktį į rugsėjo 23-iąją Ukrainos dronai vėl atakavo Baškiriją ir Samaros sritį. Kaip rašo vietos socialinių tinklų grupės, Ufos gyventojai pranešė apie „pokšėjimus“ ir „keistus garsus, primenančius griaustinį“.
Ukrainos stebėsenos kanalo „Supernova“ duomenimis, po dronų atakos kilo gaisras netoli vienos iš „Bašneft“ naftos perdirbimo gamyklų, esančių šiaurinėje Baškirijos sostinės dalyje.
Sprendžiant iš liudininkų užfiksuotų vaizdų, virš pramoninės teritorijos kilo dūmų stulpas. Gaisrą taip pat užfiksavo NASA palydovai, praneša „Krymskij veter“.
Leidinys „Astra“ rašo, kad dūmai galėjo kilti tiek iš naftos perdirbimo gamyklos, tiek iš vietos šiluminės elektrinės.
Regioninio „Telegram“ kanalo „Aspekty“ duomenimis, naktį Baškirijos sostinėje buvo numušti mažiausiai trys bepiločiai orlaiviai.
Ufos pramoninę zoną, kurioje veikia trys didelės naftos perdirbimo gamyklos, kurių bendras pajėgumas siekia 23,5 mln. tonų per metus, dronai paskutinį kartą atakavo rugsėjo 21-osios rytą.
Naktį į trečiadienį taip pat buvo atakuota Samara. Vietos socialinių tinklų grupių nariai pranešė apie „garsius pokšėjimus virš regiono“.
Ukrainos kanalai rašo apie gaisrą netoli „Rosneft“ priklausančios Kuibyševo naftos perdirbimo gamyklos, kurios metinis pajėgumas siekia 7 mln. tonų naftos. Ši gamykla taip pat buvo atakuota naktį į rugsėjo 22-ąją.
„Supernova“ duomenimis, dega dar ankstesnę dieną apgadintas rezervuaras.
Samaros srities gubernatoriaus Viačeslavo Fedoriščevo socialinio tinklo paskyros komentaruose viena iš sekėjų parašė, kad „dega Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla“.
Po perspėjimų apie didelio masto smūgį – siaubinga Rusijos dronų ataka Kyjive
Kyjive naktį į trečiadienį per dronų atakas buvo apgadinti sandėliai ir degalinės, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Solomiankos rajone tarp gyvenamųjų namų nukrito drono nuolaužos, o transporto įmonės teritorijoje kilo gaisras.
Taip pat taikiniu tapo Holosijivo rajone esanti degalinė ir sandėliai.
Kol kas visas padarytos žalos mastas neaiškus.
Kaip pranešė Kyjivo miesto valstybinė administracija, remdamasi „Kyiv City Express“, traukinių eismas abiem kryptimis laikinai sustabdytas dėl padidėjusios oro grėsmės sostinei.
V. Klyčko pranešė, kad per apšaudymą sostinėje buvo sužeisti trys žmonės, visi jie paguldyti į ligoninę. Dviejų sužeistųjų būklė yra sunki.
Šie išpuoliai surengti tą pačią dieną, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos pranešimais, įspėjo, kad Rusija rengia naują didelio masto smūgį prieš jo šalį.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1560 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 522 440 karių, iš kurių 1 560 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 367 priešo tankus (+3), 25 387 šarvuotąsias kovos mašinas (+13), 50 216 artilerijos sistemų (+32), 2 152 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 665 oro gynybos sistemas (+2), 442 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 723 antžeminių robotų sistemas (+3), 530 560 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 426), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 152 553 transporto priemones ir kuro cisternas (+380), 4 737 specialios paskirties įrangos vienetus (+4).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per naktinę Rusijos ataką Ukrainos oro gynyba numušė 119 dronų ir tris raketas „Banderol“
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 119 dronų, Rusijos pajėgų panaudotų nuo antradienio vakaro puolant Ukrainą, „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo antradienio18 val. priešas puolė Ukrainą 161 „Shahed“ tipo bepiločiu orlaiviu, 82 jų buvo reaktyviniai, taip pat dronais „Gerbera“, „Parodija“ tipo imitaciniais dronais bei raketomis „Banderol“ / Dan-T. Jie buvo paleisti iš Oriolo, Kursko, Primorsko Achtarsko ir Milerovo Rusijoje, taip pat laikinai okupuoto Donetsko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešraketinės pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba elektroninėmis priemonėmis nuslopino 119 dronų ir tris raketas „Banderol“ / Dan-T.
Smūgiai užregistruoti 18-oje vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito aštuoniose vietose. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo priešo bepiločių orlaivių.
Ukraina pasmerkė ES sprendimą: „Maskva švenčia“
Europos Sąjungos (ES) šalys antradienį iš atnaujinto Rusijos sankcijų sąrašo išbraukė oligarchus Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, o šį Briuselio žingsnį Ukraina pasmerkė kaip gėdingą.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi paliauboms dėl smūgių energetikos objektams
Ukraina tebėra pasirengusi dalinėms paliauboms su Rusija, kurios apimtų išpuolius prieš energetikos objektus, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina susilaikytų nuo išpuolių prieš visus energetikos sektoriaus objektus, po derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu JT Generalinių debatų Niujorke kuluaruose sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos perduos šį pasiūlymą Rusijai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šį pasiūlymą atmetė ir vietoj to nurodė, kad būtina siekti visapusiško taikos susitarimo.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad D. Trumpas neprašė jo susilaikyti nuo atakų prieš kokius nors taikinius, įskaitant Rusijos naftos pramonės objektus.
Prieš kelias dienas JAV prezidentas dėl Jungtinėse Valstijose augančių dyzelino kainų apkaltino ukrainiečių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Iš JAV – jokio įsipareigojimo dėl „Patriotų“
V. Zelenskis sakė per susitikimą taip pat iškėlęs papildomų oro gynybos raketų sistemoms „Patriot“ tiekimo iš JAV klausimą.
Jis sakė, kad Vašingtonas nepateikė konkretaus atsakymo. V. Zelenskis teigė, kad aptariant jautrius klausimus su vadovais galima išgirsti tik „taip“ arba „ne“, tačiau teigiamas dalykas esą yra tai, kad niekas nepasakė „ne“.
Pasak jo, JAV buvo pasirengusios padėti, tačiau konkretaus atsakymo kol kas nepateikė.
Ukrainos oro gynyba dėl sistemoms „Patriot“ skirtų zenitinių raketų trūkumo jau kelias savaites sugeba perimti tik vieną kitą Rusijos balistinę raketą.
Rusijos oro smūgiai sandėliams, energetikos objektams, o pastaruoju metu – ir didžiosioms plieno gamybos įmonėms bei pramonės objektams daro vis didesnę žalą Ukrainos ekonomikai.
Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos ginasi nuo 2022 metų vasario.
Zelenskis įspėja apie artėjančią grėsmę: Rusija ruošia naują masinę ataką
Rusija rengiasi surengti naują plataus masto smūgį Ukrainai, rugsėjo 22 d., remdamasis žvalgybos duomenimis, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis apie tai prabilo po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu Niujorke, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Susitikimo metu buvo aptarti saugumo ir oro gynybos paramos klausimai.
„Šiuo metu turime žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija rengia naują masinę ataką prieš Ukrainą“, – po susitikimo socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas.
V. Zelenskis nepateikė daugiau informacijos apie numatomą Rusijos ataką ar žvalgybos pranešimų turinį.
Jo perspėjimas nuskambėjo po to, kai jis žurnalistams pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi sutikti visiškai nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą pagal JAV tarpininkaujamą susitarimą dėl paliaubų su Rusija, jei Maskva sutiktų laikytis tokių pačių sąlygų.
Tačiau Rusija kol kas neparodė jokių ženklų, kad būtų pasirengusi sutikti su tokiomis paliaubomis.
Prezidentas taip pat padėkojo Jungtinei Karalystei už naują indėlį į Ukrainos energetikos sektorių artėjant žiemai.
Prognozuojama, kad ši žiema bus ypač sunki, nes Rusija siekia sunaikinti Ukrainos elektros tinklą tuo metu, kai civiliai gyventojai yra labiausiai pažeidžiami. V. Zelenskis nepatikslino, kokią konkrečiai paramą suteikė Jungtinė Karalystė.
Be to, V. Zelenskio perspėjimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga (ES) panaikino sankcijas dviem Rusijos oligarchams.
Tai buvo viena iš sąlygų, leidusių dar 36 mėnesiams pratęsti viso ES sankcijų sąrašo galiojimą.
„Kai ukrainiečiai kasdien gyvena patirdami raketų ir dronų smūgių grėsmę, apie sankcijų panaikinimą negali būti nė kalbos“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Mes su ministru pirmininku šiuo klausimu laikomės vienodos pozicijos: kol karas tęsiasi, sankcijos turi likti galioti ir būti griežtinamos“, – pridūrė jis.
Per pastaruosius metus Rusija smarkiai padidino oro atakų prieš Ukrainą mastą. Maskva dažnai rengia balistinių raketų smūgius, siekdama pasinaudoti kritiniu Kyjivo oro gynybos sistemų trūkumu ir padaryti kuo didesnę žalą.
Šių atakų padariniai yra pražūtingi – Ukrainoje fiksuojamas didžiausias civilių aukų skaičius nuo pirmųjų plataus masto karo dienų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis: žiemą panaudosime kaip ginklą prieš pačius rusus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė kalbą pasaulio lyderiams Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, praneša „Sky News“.
Antradienį Niujorke jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris vėliau sakė, kad jų derybos buvo labai produktyvios.
Tačiau vėliau Vašingtonas surengė atskiras derybas su Rusija ir patvirtino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo pakviestas į vėliau šiais metais vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.
V. Zelenskis savo kalbą JT trečiadienį pradėjo pacituodamas D. Trumpo įrašą socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame JAV prezidentas pareiškė, kad Rusija prarado savo naftos pramonės kontrolę.
„Sunku įsivaizduoti labiau žeminantį pralaimėjimą valstybei, kuri yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir taip didžiuojasi savo naftos eksportu“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, JAV prezidentas yra teisus sakydamas, kad nesibaigiantis karas Ukrainoje turi baigtis.
„Nežinau nė vieno pasaulio lyderio, kuris sakytų kitaip. Nežinau nė vieno žmogaus, kuris atvirai pasisakytų už šį karą, išskyrus vieną“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje V. Putiną.
Žiema kaip ginklas prieš pačius rusus
Pasak V. Zelenskio, nė vienas Rusijos pareigūnas niekada neįsivaizdavo, kad kare Ukrainoje žiema gali būti panaudota kaip ginklas prieš juos pačius.
„Šią žiemą mes pasirūpinsime, kad taip ir nutiktų“, – JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas.
„Jei Rusija ir toliau taikysis į mūsų energetikos sistemą ir šildymo infrastruktūrą, ukrainiečiai supranta, kad ši žiema mums gali būti labai sunki. Tačiau atsakydami neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik pasirūpinti, kad skaudėtų ir Rusijai“, – sakė jis.
Tačiau V. Zelenskis pridūrė, kad todėl ir būtina iki žiemos imtis deeskalavimo veiksmų.
„Dabar mums reikia diplomatijos ir jėgos, ir žingsnis po žingsnio šaliname spragas abiejose šiose srityse“, – sakė V. Zelenskis.