Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:52 | Britai per karo metines skelbs tylos minutę
Per Rusijos karo Ukrainoje metines, Jungtinė Karalystė (JK) skelbs tylos minutę, rašo „Ukrinform“.
„Artėjant barbariškos ir siaubingos Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, mes, kaip tauta, atiduodame pagarbą neįtikėtinai Ukrainos žmonių drąsai ir atsparumui. Dėl Rusijos išpuolio mūsų žemyne vėl kilo karas ir destrukcija, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o šeimos visoje Ukrainoje iširo.
Neįtikėtinai didžiuojuosi JK atsaku, o per šiuos ir praėjusius metus JK visuomenė parodė savo tikrą dvasios dosnumą ir nepalaužiamą tikėjimą laisve“, – cituojamas britų premjeras Rishi Sunakas.
Tylos minutė bus paskelbta 13:00 Kyjivo (ir Lietuvos) laiku.
23:39 | Žiniasklaida: Rusija telkia oro pajėgas naujam puolimui
Rusija prie sienos su Ukraina telkia oro pajėgas – lėktuvus ir sraigtasparnius. Tai gali reikšti, kad rusai ruošiasi naujam puolimui pasitelkti aviaciją.
Tai „Financial Times“ pareiškė Vakarų pareigūnai, rašo UNIAN.
Anot pareigūnų, tai skatina sąjungininkus kuo greičiau pristatyti Ukrainai oro gynybos sistemas ir artileriją.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį taip pat pabrėžė, kad Rusijos oro pajėgos kelia grėsmę, tačiau teigė, kad JAV kol kas nemato artėjančios didelės oro atakos požymių.
23:24 | Bachmute tebėra apie 5 tūkst. civilių
Ukrainos rytuose esančiame Bachmuto mieste vis dar yra apie penki tūkstančiai civilių gyventojų, rašo CNN.
Anot Ukrainos Donecko srities karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenko, evakuacija vyksta per apšaudymus, Ukraina siekia iš Bachmuto evakuoti kuo daugiau civilių.
Jis taip pat pažymėjo, kad iš Bachmuto jau evakuota daugiau kaip 12 tūkst. vaikų. Šiuo metu mieste yra likę iki 140 vaikų.
„Vaikai iš vaikų namų, vaikai iš sunkiai besiverčiančių šeimų, kurių tėvams atimtos tėvystės teisės – visi tokie vaikai buvo evakuoti“, – pažymi jis.
Bachmutas jau kurį laiką yra vadinamas vienu iš karščiausių fronto taškų.
22:59 | Zelenskis: Kremlius stengiasi išspausti visą įmanomą agresijos potencialą
Ukraina ir jos partnerės daro viską, kad Ukraina nugalėtų Rusijos agresiją, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien vyksta dar vienas Ramšteino susitikimas – karinės paramos Ukrainai grupės susitikimas. 54 šalys partnerės. Tai devintasis toks susitikimas. Reguliariai sulaukiame tvirtų sprendimų dėl mūsų šalies apsaugos ir karių stiprinimo.
Mūsų partneriai patvirtino daugiau oro gynybos sistemų, daugiau tankų, daugiau artilerijos ir sviedinių bei daugiau mokymų mūsų kariams“, – antradienį kreipdamasis į ukrainiečius teigia jų prezidentas.
Anot V. Zelenskio, ne viską, kas susitarta Ramšteino susitikime, galima viešinti.
„Dauguma susitarimų ir diskusijų turėtų likti už uždarų durų. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad pagrindinės tendencijos nesikeičia.
Ukraina ir jos partneriai kartu daro viską, kad teroristinė valstybė pralaimėtų. Ir kad tai įvyktų kuo greičiau“, – tikina prezidentas.
Jo pastebėjimu, Kremlius šiuo metu stengiasi išspausti iš Rusijos visą įmanomą agresijos potencialą.
„Jie labai skuba. Nes jie žino, kad pasaulis vis dar stipresnis, bet jo jėgoms sukaupti reikia laiko.
Todėl greitis yra labai svarbus. Greitis visur. Priimant sprendimus. Įgyvendinant sprendimus. Mokymuose. Greitis gelbsti gyvybes, greitis sugrąžina saugumą.
Dėkoju visiems mūsų partneriams, kurie supranta, kad greitis yra svarbus.
Dėkoju visiems mūsų draugams amerikiečiams už vadovavimą ir sistemingą Ramšteino susitikimų koordinavimą“, – sako V. Zelenskis.
22:23 | Ataskaita: bent 6 000 ukrainiečių vaikų Rusija išvežė į „perauklėjimo stovyklas“
Rusija mažiausiai 6 tūkst. ukrainiečių vaikų yra išvežusi į „perauklėjimo stovyklas“, remdamiesi JAV ataskaita rašo „The Guardian“.
Pagrindinis stovyklų tikslas, kaip nurodoma – politinis perauklėjimas.
Jeilio universiteto tyrėjai nustatė mažiausiai 43 tokias stovyklas ir kitus objektus pačioje Rusijoje ir jos aneksuotame Kryme.
Tarp stovyklose laikomų vaikų – ir tėvus turintys vaikai, ir našlaičiai, ir tie, kuriais rūpinosi Ukrainos institucijos.
Anot ataskaitos, kai kurie vaikai buvo įvaikinti Rusijos šeimų arba perkelti į Rusijos globos įstaigas.
Jauniausiam nustatytam vaikui – vos keturi mėnesiai, o kai kuriose stovyklose 14-mečiai jau gaudavo karinius mokymus.
„Šioje ataskaitoje užfiksuoti faktai yra akivaizdus ketvirtosios Ženevos konvencijos pažeidimas“, – sako vienas iš tyrėjų Nathanielis Raymondas.
Anot jo, tai gali būti įrodymas, kad Rusija per karą Ukrainoje vykdo ukrainiečių genocidą. Vaikų perkėlimas siekiant pakeisti, pakeisti ar panaikinti tautinę tapatybę gali būti sudedamoji genocido nusikaltimo dalis.
21:33 | JAV generolas: Rusija pralaimėjo ir moka didžiulę kainą mūšio lauke
Rusija Ukrainoje pralaimėjo ir strateginiu, ir operatyviniu požiūriu, sako JAV generolas Markas Milley, rašo CNN.
„Putinas manė, kad gali greitai nugalėti Ukrainą, suskaldyti NATO aljansą ir veikti nebaudžiamai. Jis klydo“, – Briuselyje antradienį kalbėjo generolas.
„Ukraina išlieka laisva, jie išlieka nepriklausomi. NATO ir ši koalicija dar niekada nebuvo stipresnė, o Rusija dabar yra pasaulinis paribys. Pasaulį ir toliau įkvepia Ukrainos drąsa ir atsparumas. Trumpai tariant, Rusija pralaimėjo – pralaimėjo strategiškai, operatyviai ir taktiškai, ir moka didžiulę kainą mūšio lauke“, – pastebi M. Milley.
Anot jo, tarptautinė bendruomenė yra pasiryžusi ir toliau remti Ukrainą.
21:09 | Ukrainoje žuvo JK pilietis
Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) pilietis – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos pradžios, antradienį pranešė užsienio reikalų ministerija.
„Teikiame paramą Ukrainoje žuvusio JK piliečio šeimai ir palaikome ryšį su vietos institucijomis“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.
Brito tapatybė kol kas nebuvo paskelbta.
Nemažai JK piliečių yra nuvykę į Ukrainą kovoti Kyjivo pusėje ar teikti humanitarinę pagalbą.
Praėjusį mėnesį Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.
28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.
19:46 | Prigožinas: kova dėl Bachmuto toli gražu nesibaigė
Kova dėl Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios, – toli gražu nesibaigė, antradienį pareiškė Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis.
Įnirtingos kovos dėl Bachmuto tęsiasi jau ištisus mėnesius ir didelių nuostolių šiame mūšyje patiria abi šalys.
Konflikto stebėtojai nesureikšmina Bachmuto strateginės svarbos, visgi miestas yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Miestas įsikūręs pramoniniame Donecko regione, kurį Maskva nori visiškai kontroliuoti.
„Bachmutas nebus užimtas rytoj, nes yra didelis pasipriešinimas..., veikia mėsmalė“, – pareiškė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.
„Artimiausioje ateityje nešvęsime“, – pridūrė jis.
Pasak J. Prigožino, Ukraina „tampa aktyvesnė, pritraukia vis daugiau naujų rezervų“.
„Prie Bachmuto kasdien iš visų krypčių priartėja nuo 300 iki 500 naujų kovotojų“, – sakė jis ir pridūrė, kad „artilerijos ugnis kasdien vis intensyvėja“.
Kyjivas pirmadienį pranešė apie „sunkią“ padėtį į šiaurę nuo Bachmuto esančiame Paraskovijivkos kaime, kuris yra „intensyviai apšaudomas ir puolamas“.
Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Krasna Horos gyvenvietę netoli Paraskovijivkos.
Pasak J. Prigožino, šiaurėje tęsiasi „įnirtingos kovos“.
19:34 | Stoltenbergas: NATO sąjungininkai rems Ukrainą tiek, kiek reikės
NATO kartu su Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą tiek, kiek reikės, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN.
„NATO sąjungininkės teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo jis.
Anot J. Stoltenbergo, tolimesnė parama Ukrainai yra būtina siekiant padėti šaliai išlikti nepriklausoma suverenia valstybe.
„Putinas padarė dvi strategines klaidas – jis neįvertino Ukrainos žmonių ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprybės ir drąsos, taip pat neįvertino NATO bei mūsų partnerių ryžto ir vienybės“, – sako jis.
19:02 | JAV prognozė: Ukraina jau pavasarį gali surengti puolimą
JAV tikisi, kad Ukraina jau šį pavasarį surengs puolimą, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo CNN.
„Tai, ką Ukraina nori padaryti pirmuoju įmanomu momentu, yra nustatyti arba sukurti postūmį ir sukurti mūšio lauke sąlygas, kurios ir toliau būtų palankios jai“, – antradienį Briuselyje vykusios spaudos konferencijos metu sakė jis.
„Todėl mes tikimės, kad pavasarį jie pradės puolimą, ir dėl to mes, visi Ukrainos gynybos kontaktinės grupės partneriai, sunkiai dirbame, kad užtikrintume, jog jie turėtų šarvuočių, ugnies ir palaikymo pajėgumus, kad galėtų efektyviai sukurti tokį poveikį mūšio lauke, kokį jie nori sukurti“, – teigė L. Austinas.
18:46 | Rusai smogė Donbasui
Antradienį rusai vėl smogė Donbasui, rašo UNIAN. Anot vietos karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenko, fiksuoti smūgiai dviem regiono vietoms.
„Kostiantynivkoje, preliminariais operatyviniais duomenimis, buvo sužeistas civilis ir apgadinti kultūros rūmai, kuriuose dabar veikia humanitarinės pagalbos paskirstymo centras“, – cituojamas jis.
Rusai taip pat smogė medicininės paskirties pastatui Kramatorske. P. Kyrylenko nenurodė, ar šis smūgis pareikalavo aukų.
18:16 | Ukrainai paprašius, Lietuva svarstytų padėti remontuoti NASAMS – Anušauskas
Ukrainai paprašius, Lietuva svarstytų padėti remontuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS, sako krašto apsaugos ministras.
„Jeigu paprašys, mes svarstysime“, – antradienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo Arvydas Aušauskas.
Norvegijoje susitikęs su sistemų gamintojos „Kongsberg“ atstovais, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vilnius galėtų padėti ukrainiečiams remontuoti ir prižiūrėti NASAMS.
Vis dėlto A. Anušauskas plačiau tokios galimos pagalbos Kyjivui nekomentavo.
„Į detales nesileisiu“, – kalbėjo ministras.
Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.
18:06 | Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars dėl naikintuvų Ukrainai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars ir dėl naikintuvų Ukrainai siuntimo.
„Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė ministras.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime šiuo klausimu plačios diskusijos nevyko.
„Ukraina iškėlė šį klausimą, išsakė, koks yra poreikis, ir šalys grįžusios namo analizuos tą poreikį, kaip gali jį patenkinti, todėl daugiau diskusijų šia tema nebuvo“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Anot jo, daugiausia dėmesio skirta aptarti įsipareigojimą siųsti tankų.
„Dabar daugiausia buvo diskutuojama šiuo klausimu, kad tai, kas buvo sutarta prieš tris savaites, būtų pilnai ir kuo skubiau realizuota“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad siųsti vien techniką į Ukrainą nepakanka, šalis taip pat turi būti aprūpinta amunicija, atitinkamais mokymais, stiprinamos remonto bazės.
„(Technikos tiekimą – BNS) turi lydėti visa logistinė grandinė. Čia buvo šio susitikimo pagrindinis akcentas“, – teigė A. Anušauskas.
Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.
Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.
Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Norvegija – aštuonis, Kanada – keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.
Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi įvairios ginkluotės, amunicijos, termovizorių, bepiločių orlaivių, antridronų, šalis apmoko ukrainiečių karius.
17:52 | Reznikovas: Ukraina de facto jau yra NATO narė
Kol Ukrainos kariai gina ne tik savo šalį, bet ir visos Europos ateitį, Ukraina de facto prisijungė prie NATO, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Apie tai jis parašė savo „Twitter“ paskyroje.
Ministras pranešė, kad antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir padėkojo jam už paramą Ukrainai.
„NATO paskelbė Rusiją didžiausia ir tiesiogine grėsme.
Kol mūsų kariai gina taiką Europoje, Ukraina de facto prisijungė prie NATO. Dedu visas pastangas, kad tai įvyktų de jure“, – socialiniuose tinkluose rašo jis.
Met with NATO SG @jensstoltenberg
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) February 14, 2023
Thanked him for his consistent support of Ukraine.
NATO declared russia the most significant and direct threat.
While our soldiers defend peace in Europe, Ukraine has de facto joined NATO. I am doing my best to make it happen de jure. pic.twitter.com/CAezNXHgjh
Ukraina dar pernai rudenį pateikė paraišką dėl greitos narystės NATO – iš karto po to, kai Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.
17:12 | Austinas: „Kremlius klydo visais atžvilgiais“
Rusija jau metus terorizuoja Ukrainą, pirmadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“. Anot jo, dar prieš metus, vasario 24-ąją, Rusija sąmoningai užpuolė Ukrainą.
Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje.
L. Austino teigimu, jo šalis ir sąjungininkai daro viską, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia.
Anot jo, Vakarų tiekiama parama Ukrainai ir toliau bus svarbi mūšio lauke.
„Tačiau, kaip sakiau praėjusį mėnesį Ramšteine, kalbama ne apie vieną vienintelį pajėgumą. Kalbama apie visų pajėgumų, kuriuos žadame, užtikrinimą. Tai susiję su visų šių sistemų integravimu kartu“, – pabrėžia jis.
„Tai darbas su ukrainiečiais, siekiant padėti jiems kovoti už savo laisvę“, – tikina JAV gynybos sekretorius.
L. Austino įsitikinimu, dar prieš metus, puldamas Ukrainą, Rusijos režimo lyderis manė, kad Ukraina bus lengvas taikinys ir kad Kyjivas greitai kris.
„Kremlius klydo visais atžvilgiais“, – pažymi L. Austinas.
16:37 | Lenkų ministras: derybos dėl naikintuvų tiekimo Ukrainai duos vaisių, bet tam reikia spaudimo
Derybos dėl naikintuvų F-16 tiekimo Ukrainai greičiausiai duos vaisių, tačiau tam, kad taip atsitiktų, privalomas spaudimas, sako Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, praneša „Reuters“.
„Žinome, kad mūsų potencialas šioje srityje yra ribotas, nes turime tik 48 F-16 lėktuvus, tačiau sąjungininkai turi daug didesnį potencialą, todėl manau, kad šis pokalbis... baigsis teigiamais sprendimais“, – antradienį kalbėjo ministras.
„Tiesiog reikia daryti spaudimą“, – pareiškė jis.
Ukraina prašo sąjungininkų naikintuvų, tačiau JAV kol kas atmetė galimybę juos tiekti Ukrainai.
16:17 | Apšaudyta dar viena medicinos įstaiga Chersono srityje
Rusijos pajėgos Chersono srityje apšaudė dar vieną medicinos įstaigą – greitosios pagalbos stotį Beryslave, rašo „Ukrinform“. Anot Chersono srities karinės administracijos, buvo sužeistas greitosios pagalbos automobilio vairuotojas.
„Rusijos kariuomenė toliau kovoja su Chersono srities medicinos įstaigomis. Dar vienas Rusijos artilerijos taikinys – greitosios pagalbos stotis Beryslave. Tai jau antra medicinos įstaiga, kurią šiandien apšaudė okupantai“, – cituojamas pranešimas.
Sunaikintos stoties patalpos, taip pat apgadinti automobiliai.
Vairuotojas patyrė lengvus sužalojimus, pavojus jo gyvybei negresia.
15:45 | OV „Pietūs“: Rusija patraukė savo laivus
Pasak Ukrainos karinės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovės Natalijos Humeniuk, Rusijos karinio jūrų laivyno grupė dabar juda į rytus, arčiau Novorosijsko. Šiandien Juodojoje jūroje dislokuoti aštuoni rusų laivai.
Taip rusai reagavo į informaciją, kad sąjungininkai yra pasirengę perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus, antradienį, vasario 14 d., Ukrainos televizijai sakė N. Humeniuk, rašo „Obozrevatel“.
Jos teigimu, Rusijos pajėgos bando perkelti savo laivus į jiems saugesnę zoną, todėl Rusijos vadovybė karo laivus patraukė iš okupuoto Krymo ir arčiau Novorosijsko.
„Priešo laivų grupė laikosi kur kas toliau į rytus, traukia į sau labiau saugią zoną, nes žinios, kad laukiame tolimo nuotolio ginklų, jiems vis dar turi įtakos“, – aiškino N. Humeniuk.
15:12 | Stoltenbergas: karas Ukrainoje dabar tapo tiekimo lenktynėmis
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tvirtina, kad dabartinis Ukrainoje panaudojamos amunicijos kiekis daug kartų viršija NATO šalių gamybios galimybes, kurią teks didinti.
Anksčiau jis yra minėjęs, kad didelio kalibro artilerijos sviedinių laukimo laikas išaugo nuo 12 iki 28 mėnesių.
Jis akcentavo, kad NATO šalims teks gaminti daugiau amunicijos ne tik norint padėti Ukrainai, bet ir siekiant papildyti savo pačių ribotas atsargas.
Prieš kontaktinės grupės susitikimą „Ramstein“ formatu Vokietijoje įsikūrusioje NATO karinėje bazėje, akcentuojama būtinybė tiekti Ukrainai amuniciją ir sunkiąją ginkluotę, įskaitant ir daugelio šalių pažadėtus tankus, tačiau į Kyjivo prašymą suteikti naujos kartos naikintuvų atsakymo iki šiol nėra.
Manoma, kad NATO šalių atstovai palies šį klausimą, tačiau bet kokios konkrečios kalbos bus nukeltos į ateitį – naikintuvų tiekimas nėra artimos perspektyvos klausimas, pažymima BBC.
14:31 | ES įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą
Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą.
Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.
„Be to, dialogas su Rusija su mokesčiais susijusiais klausimais sustojo prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – pažymėjo Europos Vadovų Taryba.
14:03 | Moldova uždarė oro erdvę: pranešama apie įtartiną objektą danguje
13:38 | Norvegija Ukrainai atsiųs aštuonis tankus „Leopard 2“
Norvegijos vyriausybė antradienį pranešė, kad padovanos Ukrainai aštuonis savo tankus „Leopard 2“, taip padidindama ankstesnį įsipareigojimą ir prisijungdama prie daugybės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai sunkesnės ginkluotės.
„Norvegija Ukrainai padovanos aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
Norvegijos žiniasklaidai jis teigė, kad tai įvyks netrukus.
13:12 | Ukrainai prašant naikintuvų, NATO siekia, kad nenutrūktų amunicijos srautas
Ukrainos rėmėjai iš Vakarų antradienio susitikime daugiausia dėmesio skiria tam, kad nenutrūktų šaudmenų ir ginklų tiekimas į karo draskomą šalį, nors Kyjivas prašo naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs įsipareigojimų dėl tankų, priešlėktuvinės gynybos ir tiksliųjų raketų, taip pat prašo atsiųsti vakarietiškų kovinių orlaivių.
Tačiau sąjungininkai tvirtina, kad jie stengiasi užtikrinti, kad jo pajėgos turėtų pakankamai amunicijos, kad galėtų atremti naujus Rusijos puolimus.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad daugiausia dėmesio skiria „aviacijos platformos“ kūrimui, ieško, kas dar galėtų tiekti tankus ir užtikrinti šaudmenų atsargas.
Jis kalbėjo NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime su daugiau kaip 50 Kyjivą remiančių valstybių.
11:47 | Rusai į jūrą išplukdė branduolinius ginklus
Norvegijos žvalgyba metinėje savo ataskaitoje praneša, kad Rusijos Šiaurės laivyno laivai pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų į jūrą išplukdė taktinius branduolinius ginklus. Jų teigimu, centrinė branduolinio potencialo dalis yra Šiaurės laivyno antvandeniniuose ir povandeniniuose laivuose.
„Branduoliniai ginklai yra ypač rimta grėsmė operacijų, kuriose gali dalyvauti NATO šalys, variantuose“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
Norvegų žvalgyba taip pat pažymėjo, kad Sovietų Sąjungos laikais Rusijos Šiaurės laivyno laivai reguliariai išplaukdavo į jūrą su branduoliniais ginklais. Tačiau to nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.
Norvegijos žvalgybos teigimu, Rusijai prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, „branduolinių ginklų svarba gerokai išaugo“.
Rusijos karinio jūrų laivyno šiaurinis laivynas yra Severomorske, Murmansko srityje. Flotilę sudaro daugiau nei 80 povandeninių laivų ir laivų, ypač hipergarsinių ginklų vežėjų.
10:55 | Rusų pajėgos gavo įsakymą pradėti puolimą, tačiau tam joms neužtenka galios – britų žvalgyba
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 14 February 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 14, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/twjoin3xm1
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/RgIBKAGUOO
10:08 | Vokietija nesvarsto Ukrainai tiekti naikintuvų
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia, kad Berlyno vyriausybė nesvarsto suteikti Ukrainai naikintuvų, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.
„Tai nėra mūsų diskusijų objektas“, – pirmadienį vizito Helsinkyje metu sakė A. Baerbock.
Antradienį Vakarų gynybos ministrai ir kariuomenės pareigūnai renkasi Briuselyje į dar vieną Ramšteino grupės susitikimą.
Susitikime Vakarų sąjungininkai aptars tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai. Susitikimas vyksta lygiagrečiai su NATO ministrų susitikimu.
09:36 | Netoli Kaliningrado NATO naikintuvai „perėmė“ tris rusų orlaivius
Du Nyderlandų F-35 perėmė grupę iš trijų Rusijos karo lėktuvų netoli Lenkijos oro erdvės ir „išlydėjo juos toliau“. Rusų žvalgybinis lėktuvas Il-20, palydimas dviejų Su-28, skrido iš Kaliningrado pusės.
„Nežinomas orlaivis priartėjo iš Kaliningrado prie Lenkijos NATO sienos atsakomybės zonos“, – skelbiama Nyderlandų gynybos ministerijos pranešime.
Identifikavimo metu paaiškėjo, kad tai rusų žvalgybinis lėktuvas Il-20M „Kut-A“, kurį lydėjo du naikintuvai Su-27 „Flanker“. Olandai palydėjo šiuo rusų lėktuvus ir „perdavė“ juos kolegoms iš NATO.
Nyderlandai šiuo metu dislokavę Lenkijoje 8 amerikiečių naikintuvus F-35.
09:18 | Baltieji rūmai: rusai per metus neišsprendė savo problemų
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby per spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusijos kariuomenė per metus nuo invazijos į Ukrainą pradžios tebekenčia nuo tų pačių problemų kaip ir anksčiau.
„Rusai ir toliau kenčia nuo tų pačių problemų kaip ir prieš metus... Rusijos kariuomenė ir toliau susiduria su dideliais sunkumais. Jie šių problemų neįveikė“, – žurnalistams sakė J. Kirby, rašo UNIAN.
Omenyje turimos rusų problemos, susijusios su logistika, įskaitant maisto tiekimą, taip pat su atakų ir padalinių darnos koordinavimu.
Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau „keičia generolus kaip kojines“, tačiau tai nepadeda išspręsti Rusijos kariuomenės problemų.
„Akivaizdu, kad ponas Putinas nepriima gerų sprendimų. Jis apskritai neturėjo įsiveržti [į Ukrainą]. Tai šalis, kuri niekam nekėlė grėsmės, jau nekalbant apie Rusiją“, – sakė jis.
J. Kirby pabrėžė, kad nei Rusijos prezidentas, nei Rusijos kariai mūšio lauke nepriima protingų sprendimų.
„Jie vis dar kenčia nuo tų pačių problemų, kaip ir prieš metus: logistika, aprūpinimas, bendrų puolimų integravimas, personalas, padalinių koordinavimas. Galėčiau tęsti ir tęsti. Rusijos kariuomenė su tuo vis dar kovoja. Jie šių problemų neįveikė. Ir tai patvirtina faktas, kad jis, žinote, ir toliau keičia generolus, kaip aš keičiu kojines“, – pridūrė J. Kirby.
09:07 | Oro pavojus
Antradienio rytą visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos.
08:23 | Ukraina skelbia nukovusi 139 000 Rusijos karių
Rusija kare su Ukraina prarado daugiau nei 139 000 karių, 3 286 tankus, 6 500 šarvuotų kovinių mašinų, 2 299 artilerijos sistemas ir 2 011 bepiločių orlaivių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo naujausioje suvestinėje.
07:48 | JAV: artėja lemiamas karo momentas
JAV mano, kad kritinis Ukrainos ir Rusijos karo momentas ateis 2023 metų pavasarį.
Kaip rašo „The Washington Post“, būtent pavasarį tikimasi rusų puolimo, o Ukrainos pajėgos pradės kontrpuolimą, siekdamos atgauti okupuotų teritorijų kontrolę.
Amerikos pareigūnai vis dažniau sako Ukrainos valdžiai, kad kare artėja lemiamas momentas, o Ukrainos kariuomenė turi pasiekti kuo daugiau sėkmės mūšiuose, sulaukdama daug pagalbos iš Vakarų valstybių, rašo amerikiečių leidinys.
07:10 | Rusai karius bando motyvuoti premijomis
Rusų kariai skatinami dalyvauti puolimo operacijose jiems žadant pinigines premijas, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas:
„Siekiant motyvuoti personalą puolimui, priešo daliniuose skleidžiama propaganda apie kasdienes pinigines premijas už dalyvavimą puolimo operacijose“.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Moldovos prezidentė pirmadienį išdėstė tai, ką pavadino Maskvos sąmokslu, kuriuo siekiama, pasitelkus išorės diversantus, nuversti jos šalies vyriausybę, paversti šalį priklausoma nuo Rusijos ir sužlugdyti jos siekį vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą.
► Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras pirmadienį susitiko su lenkų instruktoriais, intensyviai mokančiais ukrainiečių karius valdyti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, kuriuos dalis Europos šalių pažadėjo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.
► NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
► Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.
► Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.
