Svarbiausi įvykiai:
23:41 | Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną, sužeista mama su 3 vaikais
Rusijos kariai iš kairiojo Dniepro upės kranto apšaudė Chersoną, buvo sužeista šeima su trimis vaikais, rašo „Ukrinform“.
Atakos metu buvo sužeista šeima: 28 metų moteris ir trys jos 2, 4 ir 9 metų dukros.
23:15 | Oro pavojus Kyjive
Kyjive antradienio vakarą buvo paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrinform“. Kyjivo regione veikia priešlėktuvinė gynyba.
Apie tai pranešta Kyjivo miesto valstybinės administracijos „Telegram“ kanale. Gyventojams nurodyta vykti į slėptuves.
Kyjivo srities karinė administracija pranešė, kad Kyjivo srities oro erdvėje buvo pastebėtas dronas.
22:55 | Kilus kalboms dėl įtampos, Zelenskis pakomentavo savo santykius su Zalužnu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kokie santykiai jį sieja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Vlerijumi Zalužnu, rašo „Kanal 24“.
21:58 | Rusija užsibrėžė tikslą iki Naujųjų užimti Sinkivkos kaimą
Rusijos kariuomenė iki Naujųjų metų bando užimti Sinkivkos kaimą Charkivo srityje, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinio Kupjanske vado Deniso Jeroslavskio, netoli šios gyvenvietės tebevyksta smarkūs mūšiai.
„Jau kelis kartus iš Rusijos karinių vadų buvo gauta tikrovės neatitinkanti informacija, kad rusai užėmė Sinkivką. Tačiau mūsų vaikinai ten stovi ir neapleidžia nė vieno namo. Sinkivka – nedidelė gyvenvietė, bet ji strategiškai svarbi“, – pabrėžia jis.
Anot D. Jeroslavskio, rusai į mūšius šioje vietoje meta „Wagner“ samdinius, taip pat smogikus iš „Štorm-Z“.
„Jų metodai mums seniai žinomi. Jie stumia į priekį šturmo grupes, o už jų sukuria ešeloninę gynybą. Tam, kad turėtų kur atsitraukti“, – sako jis.
21:01 | Putinas nori aprūpinti Rusijos pajėgas lazeriais ir robotais su dirbtiniu intelektu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori apginkluoti savo kariuomenę „koviniais lazeriais“ ir robotais su dirbtiniu intelektu, rašo UNIAN.
20:40 | Pamatykite: fronte pastebėta technika su „šiaudiniais perukais“ – ekspertas įvertino, kam jie naudojami
Ukrainos pajėgos turi pranašumą tamsoje, focus.ua cituoja „The Telegraph“. Anot ekspertų, Rusijos kariai dėl įrangos ir apmokymų trūkumo beveik negali kovoti naktį.
Todėl Rusijos pajėgos bando paslėpti savo techniką nuo Ukrainos dronų naudodama uždangalus, pagamintus iš šiaudų.
19:31 | Turkija švedų NATO paraiškos patvirtinimą sieja ir su Kanados ginklų embargo panaikinimu
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad jo šalies parlamentas ratifikuos Švedijos narystę NATO, kai JAV Kongresas pritars Turkijos prašymui įsigyti naikintuvų F-16.
R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, kad Kanada ir kitos NATO sąjungininkės turi panaikinti Turkijai taikomą ginklų embargą.
„Teigiami Jungtinių Valstijų pokyčiai F-16 klausimu ir žinojimas, kad Kanada laikosi savo pažadų, padės mūsų parlamentui priimti tinkamą sprendimą dėl Švedijos narystės, – sakė R. T. Erdoganas. – Viskas yra susiję.“
Jis tai pareiškė grįždamas iš vizito Vengrijoje.
Vengrija ir Turkija yra vienintelės dvi NATO narės, kurios dar nepritarė Švedijos siekiui prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso.
R. T. Erdogano komentarus paskelbė valstybinė agentūra „Anadolu“.
Jis sakė žurnalistams, kad Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) šią savaitę vykusiose diskusijose su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) paragino Turkijos parlamentą ir Kongresą tuo pačiu metu pritarti abiem šiems klausimams.
„Jei veiksime tuo pačiu metu, turėsime galimybę daug lengviau tai priimti parlamente“, – R. T. Erdoganas pakartojo H. Fidano žodžius, pasakytus A. Blinkenui.
Spalį R. T. Erdoganas Švedijos stojimo protokolą perdavė parlamentui, tačiau ratifikavimo procesas įstrigo.
Vėliau Turkijos vadovas sakė, kad parlamentas galės ratifikuoti Švedijos narystę tik tada, kai JAV Kongresas pritars Turkijos prašymui įsigyti dešimtis naikintuvų F-16 ir jų atsarginių dalių, reikalingų pajėgoms modernizuoti.
Turkija ilgiau nei metus stabdo Švedijos narystės Europos Sąjungoje ratifikavimą. Ankara kaltina šią šalį, kad ji nepakankamai rimtai vertina Turkijos susirūpinimą dėl saugumo. Tarp jų – kova su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę saugumui.
Delsimas ratifikuoti Švedijos narystę kelia nepasitenkinimą kitoms NATO sąjungininkėms, kurios greitai pritarė Švedijos ir Suomijos narystei po to, kai jos, 2022 metų vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, nutraukė ištisus dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.
Vengrija pareiškė, kad nebus paskutinė, kuri pritars stojimui, nors valdančioji partija „Fidesz“, turinti konstitucinę daugumą Vengrijos parlamente, iki šiol atsisakė surengti balsavimą šiuo klausimu.
18:36 | Zelenskis: Rusija šiemet nepasiekė jokių rezultatų
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Volodymyras Zelenskis atsakė į klausimus apie kovas mūšio lauke, rašo „Sky news“. V. Zelenskio buvo paklausta, ar Ukraina susiduria su artilerijos trūkumu. Klausimą uždavęs žurnalistas taip pat pastebėjo, kad Vakarų parama blėsta.
Atsakydamas į klausimą V. Zelenskis pabrėžė, kad įtakos 2023-ųjų tikslams turėjo „nekontroliuojama oro erdvė aplink Ukrainą“.
„Mes nekontroliavome oro, neturėjome tinkamos amunicijos, bet tai nereiškia, kad neradome išeities“, – sako jis.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija šiemet „nepasiekė jokių rezultatų“.
Anot jo, Ukraina toliau stengiasi gauti finansinę paramą iš užsienio. V. Zelenskis pareiškė esąs „įsitikinęs, kad JAV mūsų nenuvils ir tai, dėl ko susitarėme JAV, bus įvykdyta“.
18:29 | Zelenskis atsakė į klausimą, ar karas Ukrainoje baigsis 2024 m.
Spaudos konferencijoje antradienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taip pat buvo paklausta, ar, jo nuomone, karas baigsis kitais metais, tai yra, 2024 m., rašo „Sky news“.
V. Zelenskis atsakė, kad „niekas neturi atsakymo“ į šį klausimą, net gerbiami kariuomenės vadai.
„Mes turime minčių ir idėjų, o idėjos gali būti toli nuo realybės“, – sako jis.
18:22 | Zelenskis: kariuomenės pareigūnai siūlo mobilizuoti dar iki 450 tūkst. žmonių
Kariuomenės pareigūnai mano, kad reikia mobilizuoti dar iki 450 tūkst. žmonių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Konferencijos metu iš auditorijos V. Zelenskio buvo paklausta apie jo lapkričio pabaigoje išsakytą teiginį, kad jis nurodė kariuomenės ir vyriausybės pareigūnams parengti išsamų mobilizacijos planą.
Paklaustas, ar jam buvo pateiktas plano projektas ir kokios galėtų būti jo detalės, Ukrainos prezidentas atsakė, kad tai yra „labai jautrus klausimas“, kurį spręs vyriausiasis vadas.
Tačiau V. Zelenskis pareiškė, kad buvo iškeltas klausimas dėl Ukrainos kontrpuolimo operacijų „deficito“ ir kad karinis štabas pasiūlė šaliai mobilizuoti dar 400–450 tūkst. žmonių.
V. Zelenskis sako, kad tai yra „labai didelis kiekis“ ir tam pagrįsti reikėtų daugiau argumentų.
17:58 | Suomija pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą su JAV
Suomija, pripažindama ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę, pirmadienį pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis stiprinimo.
Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimu įteisinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus mokymus ir karinę sąveiką, pagal Suomijos įstojimo į NATO balandžio mėnesį sąlygas.
Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, suomių gynybos ministras Antti Hakkanenas pasveikino jį kaip tvirtą amerikiečių įsipareigojimą Suomijos ir Šiaurės Europos gynybai.
„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės našta savo regione ir už jo ribų“, – teigė ministras.
„Tačiau šiuo susitarimu gerokai sustiprinamas mūsų gebėjimas veikti kartu visose situacijose“, – pridūrė A. Hakkanenas.
2022-ųjų gegužę, reaguodamos į tų metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.
Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė balandžio mėnesį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį duodamas interviu valstybinei televizijai apkaltino Vakarus, anot jo, įtraukus Suomiją į Aljansą.
V. Putinas pareiškė, kad netoli Suomijos, su kuria Rusija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, bus sukurta nauja rusų karinė apygarda.
Kalbėdama Vašingtone Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pakartojo Helsinkio kaltinimus, sakydama, kad Maskva, siųsdama žmones iš besivystančių šalių, bando sukelti sumaištį šalyje.
„Per pastaruosius dvejus metus pamatėme, kad Rusijos agresyviam elgesiui esama labai mažai ribų“, – nurodė ji.
„Manome, kad Rusija artimiausioje ateityje ir toliau kels grėsmę pasaulio saugumui“, – sakė E. Valtonen.
Ministrės teigimu, šiuo metu Maskva, imdamasi panašių veiksmų, bando atitraukti dėmesį nuo savo invazijos į Ukrainą.
16:52 | Kremlius: Rusija apeis ES deimantų importo draudimą
Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus.
Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją.
„Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Europos Sąjunga pirmadienį priėmė naują sankcijų paketą, į kurį įtrauktas draudimas importuoti deimantus iš Rusijos.
Draudimas nuo sausio bus taikomas natūraliems ir sintetiniams deimantams bei juvelyriniams dirbiniams, o nuo kitų metų rugsėjo – kitose šalyse šlifuotiems rusiškiems deimantams.
Maskva kaltinama finansuojanti savo karo mašiną pajamomis iš deimantų pardavimo, kurio vertė kasmet siekia apie 4–5 mlrd. dolerių (3,7–4,6 mlrd. eurų).
D. Peskovo nuomone, buvo galima nuspėti, kad toks draudimas bus pritaikytas ir pridūrė, kad Maskva ras būdų, kaip apeiti šias Briuselio sankcijas.
„Nemanau, kad nėra galimybių apeiti šias sankcijas. Jų yra, ir jos bus įgyvendintos“, – sakė D. Peskovas.
Sankcijų paketas taip pat pratęsia ES pastangas apriboti technologijas, kurias Maskva gali panaudoti kariniais tikslais ir į subjektų, kuriems draudžiama eksportuoti produktus, galinčius padėti Rusijos ginklų pramonei, sąrašą įtrauktos dar 29 įmonės.
16:07 | Virš Dniepropetrovsko numušta rusų raketa
Ukrainos pajėgos virš Dniepropetrovsko srities numušė rusų raketą, rašo „Ukrinform“. Kiek anksčiau antradienį buvo paskelbtas oro pavojus ir buvo pranešta apie sprogimą.
15:52 | Putinas pasiskundė dėl NATO plėtros: Baltijos šalis irgi pasiėmė, šlaistosi pas mus patvory
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas šalies Gynybos ministerijos vadovybės susitikime, skundėsi „prie pat Rusijos priartėjusio NATO aljanso“. Išreiškęs nuogąstavimą dėl „NATO karinio aktyvumo“ jis žadėjo, kad su Europa „nesiruošia kariauti“.
„91-aisiais mums pasakė: „Nė colio į rytus“. Špygą tau, žiūrėkit, patvory pas mus šlaistosi ir prieš tai jau buvo. Baltijos šalis pasiėmė, visą Rytų Europą pasiėmė“, – pareiškė V. Putinas, susitikimo metu vadinęs Rusiją „vieninteliu Ukrainos suvereniteto garantu“.
Rusijos propagandos nuolat tiražuojamas teiginys, kad NATO jiems žadėjo „nesiplėsti į Rytus“ iš tiesų neturi rimto pagrindo. Jokių rašytinių garantijų – oficialių ar slaptų susitarimų – dėl Rytų Europos šalių nestojimo į NATO nėra. Tokių susitarimų su Vakarų šalimis neturėjo nei Sovietų Sąjunga, nei Rusijos Federacija.
15:25 | Ukraina vis garsiau kalba apie moterų mobilizaciją: „Poreikis tam yra milžiniškas“
Ukrainoje pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie galimybę mobilizuoti ir šalies moteris. Pasak parlamentarės Inos Sovsun, Ukraina gali mobilizuoti moteris, jei tai būtina gynybai. Fronte kariaujantys kariai taip pat palaiko tokią iniciatyvą.
14:59 | JK ir Ukraina ketina 10-iai metų pasirašyti saugumo paktą
Jungtinė Karalystė ir Ukraina artimiausiomis savaitėmis pasirašys 10 metų laikotarpiui skirtą saugumo paktą, pranešė britų interneto leidinys „The Telegraph“ ir ukrainiečių žiniasklaida.
Susitarime bus numatyta britų karinio jūrų laivyno patirtimi padėti Ukrainai kontroliuoti Juodąją jūrą, sakoma pranešime.
Teigiama, kad taip pat numatoma finansinė pagalba ir keitimasis žvalgybiniais duomenimis.
14:19 | Ukraina: rytiniame Charkivo regione vyksta sudėtingos kovos
Ukraina antradienį sakė, kad rytiniame Charkivo regione jos kariuomenę rusai, daug mėnesių siekiantys užimti Kupjanską, pralenkia karine jėga.
Rusų pajėgos invazijos pradžioje užėmė dideles Charkivo srities dalis, bet ukrainiečių kariuomenė maždaug prieš metus per staigų puolimą rusus atstūmė.
„Situacija sudėtinga. Turime kovoti sąlygomis, kai priešas pranašesnis ginklais ir karių skaičiumi“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Tačiau jis pabrėžė, kad ukrainiečių pajėgos prisitaiko prie padėties fronte ir toliau laikosi.
13:36 | Britų žvalgyba: ukrainiečiai numuša rusų „superginklą“
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad Ukrainos oro gynyba puikiai susidoroja su rusų raketomis „Kinžal“, kurias Vladimiras Putinas vadina „superginklais“.
Gruodžio 14 d. Rusijos karinės oro pajėgos pirmą kartą nuo 2023 m. rugpjūčio smūgiams prieš Ukrainą panaudojo aerobalistinę raketą „Kinžal“. Mažiausiai vienas paleidimas įvykdytas centrinėje Ukrainoje, tikriausiai siekiant atakuoti karinį aerodromą.
Remiantis britų žvalgybos pranešimais, raketa „Kinžal“ yra viena iš šešių „superginklų“, apie kuriuos 2018 m. paskelbė prezidentas V. Putinas ir kurie turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį būsimoje Rusijos karinėje strategijoje. Kare su Ukraina Rusija šiuos ginklus pasitelkia, kad galėtų atakuoti taikinius, kuriuos laiko svarbiais ir gerai apsaugotais.
Rusija jau anksčiau yra naudojusi raketas „Kinžal“.
„Daugelis paleidimų greičiausiai nepataikę į numatytus taikinius, o Ukrainai taip pat pavyko perimti šių tariamai „nenugalimų“ raketų atakas“, – pažymi Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
12:44 | Rusija sako virš Maskvos numušusi ukrainiečių droną
Rusija antradienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos bandė atakuoti Maskvą dronu, bet sostinės oro gynybos sistemos jį virš miesto sunaikino, o nuolaužos nukrito už miesto centro ribų.
12:04 | Cameronas: Prancūzija ir JK Ukrainą rems tiek ilgai, kiek reikės
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Britanija rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad labai svarbu yra nugalėti prezidentą Vladimirą Putiną.
„Britanija ir Prancūzija tvirtai rėmė Ukrainą ir toliau remsime ją tiek, kiek reikės“, – sakė D. Cameronas po derybų Paryžiuje su kolege prancūze Catherine Colonna.
„Neabejoju, kad galime užtikrinti, jog V. Putinas pralaimės, ir labai svarbu, kad jis pralaimėtų“, – pridūrė britų diplomatijos vadovas.
11:25 | Ukrainos karininkas: kalbant bendrai, tai mes pralaimime
Ukraina pralaimi karą, jeigu žiūrėti bendrą situacijos vaizdą, o į kariuomenę patenka žmonės, kurie net nenori kariauti ir nėra pasirengę tam moraliai, interviu TSN tvirtino Ukrainos kariuomenės majoras Kyrylas Veresas.
Ukrainos kariuomenei atėjo sunkūs laikai – jie pralaimi karą, o ukrainiečiai nenori kariauti, rašoma „Focus“. Straipsnyje remiamasi Ukrainos kariuomenės 54-osios mechanizuotos brigados, bataliono „K2“ vado Kyrylo Vereso interviu vietos televizijai.
10:31 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios du rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios du rusų paleistus dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad vakarinėje Chmelnyckio srityje buvo sunaikinti abu rusų paleisti atakos dronai „Shahed“.
09:49 | Baltieji rūmai: trūksta pinigų
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatoriaus Johnas Kirby spaudos konferencijoje pirmadienį įspėjo, kad dabar JAV turimų pinigų pakas vos vienam pagalbos paketui Ukrainai, jei Kongresas nepatvirtins papildomo finansavimo.
JAV planuoja iki gruodžio pabaigos paskelbti dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą.
„Tačiau kai tai bus padaryta... mes nebeturėsime įgaliojimų papildyti atsargas“, – pridūrė J. Kirby, turėdamas omenyje, kad šie karinės pagalbos paketai buvo išmokami iš Amerikos atsargų, o lėšos buvo naudojamos jiems papildyti.
Baltųjų rūmų atstovas nedelsdamas paragino Kongresą palaiminti JAV prezidento Joe Bideno prašymą skirti papildomų lėšų nacionalinio saugumo poreikiams, įskaitant pagalbą Ukrainai.
09:00 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 1 140 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: 15 tankų, 19 šarvuočių, 15 artilerijos sistemos, oro gynybos sistema, devyni bepiločiai orlaiviai, sparnuotoji raketa, 20 automobilių ir du specialiosios įrangos vienetai.
08:24 | Ukraina: rusai neteko beveik 8 000 karių per dvi savaites
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadavietės viešųjų ryšių tarnybos vadovas Volodymyras Fitjo Ukrainos televizijai sakė, kad per pirmas dvi gruodžio savaites Rusijos kariai Rytų Ukrainoje, Lymano-Kupjansko kryptimi, neteko daugiau kaip 7 000 karių.
„Gruodžio 1–16 d. laikotarpiu operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Chorticja“ atsakomybės zonoje priešas patyrė 7 797 karių nuostolį“, – sakė V. Fitjo.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos nuostolių tendencija didėja. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį rusai šia kryptymi neteko beveik 11 000 karių. Atsižvelgiant į gruodžio 1–16 d. nuostolių tempą, iki mėnesio pabaigos Rusijos ginkluotosios pajėgos gali netekti jau 15 000 karių.
V. Fitjo taip pat sakė, kad veikia Rusijos karinis-pramoninis kompleksas. Rusai gamina artilerijos sviedinius ir ginklus. Daugybė ginklų vis dar saugoma sandėliuose. Pasak jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos per dieną viena kryptimi vykdo nuo 300 iki 600 apšaudymų.
07:43 | Putino žodis – įsakymas: visas moteris paragino susilaukti po 7–8 vaikus
Rusai turėtų įsiklausyti į prezidento Vladimiro Putino žodžius apie vaikų gimdymą, laikydami juos užduotimi pagerinti šalies demografinius rodiklius, Kremliaus propagandinėje laidoje pareiškė Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Andrejus Gurulevas.
07:05 | Kyjivas: Ukrainos kariuomenės vado padėjėjams skirtoje patalpoje rasta pasiklausymo įranga
Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad šalies kariuomenės vado padėjėjams skirtame kabinete aptiko pasiklausymo įrenginį, praėjus dienai po to, kai buvo atskleista, kad Valerijaus Zalužno biure buvo rasta pasiklausymo įranga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
