Lenkų turto ministras Wojciechas Balczunas (Voicechas Balčunas) trečiadienį patvirtino, kad 2026 metų Ukrainos atstatymo konferencija vyks Lenkijoje.
Jis nurodė, kad šį galutinį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Ukrainos pareigūnai.
Šiemet dviejų dienų Ukrainos atstatymo konferencija vyko Italijos sostinėje.
Konferencijos tikslas – paskatinti tarptautinius investuotojus prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
Konferencija suteikia galimybę investuotojams susitikti, pasikalbėti ir užmegzti ryšius su ukrainiečių kolegomis, tikintis ne tik atstatyti, bet ir modernizuoti Ukrainą, taip pat padėti jai įgyvendinti būtinas reformas, reikalingas, kad ji būtų priimta į Europos Sąjungą (ES).
Ministras pridūrė, kad pasiruošimas kitų metų konferencijai jau prasidėjo.
W. Balczuno teigimu, Lenkija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį remiant Ukrainos atsigavimą po karo ir formuojant būsimą Europos saugumo architektūrą.
Į Chersoną atvyko Angelina Jolie
Į Ukrainos Chersono miestą atvyko Oskaro laureatė ir UNICEF geros valios ambasadorė Angelina Jolie.
Pasak naujienų agentūros „Unian“, apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė buvęs miesto tarybos narys Vitalijus Bogdanovas, patalpindamas ir jos nuotrauką, kurioje aktorė vilki neperšaunamą liemenę su Ukrainos simbolika.
Vietos viešųjų institucijų ir žiniasklaidos duomenis, žvaigždė pabuvojo miesto medicinos įstaigose, be kita ko, aplankydama gimdymo namus ir vaikų ligoninę.
Taip pat pranešama, kad vizitas buvo organizuotas pagal labdaros pagalbos programą.
Primename, kad aktorė šio plataus masto karo, kurį pradėjo Rusija, metu jau buvo atvykusi į Ukrainą: 2022 m. balandį A. Jolie su humanitarine misija lankėsi Lvive.
Nepatvirtintais duomenimis, pakeliui į Chersoną A. Jolie teko užsuko į Nikolaevo srities teritorinį naujokų šaukimo ir socialinės paramos centrą, nes, kaip teigiama, buvo sulaikytas jos apsaugininkas.
Kaip žinoma, A. Jolie yra UNICEF – tarptautinės organizacijos, užsiimančios vaikų teisių ir interesų apsauga visame pasaulyje – geros valios ambasadorė.
„Politico“: naujoji Čekijos vyriausybė nebeteiks karinės pagalbos Ukrainai
Čekija, ligi šiol buvusi viena iš nuosekliausių Ukrainos sąjungininkių, sudarius naują vyriausybę greičiausiai atšauks savo pagalbą Kijevui – tai duodamas interviu naujienų portalui „Politico“, kurio tekstą cituoja naujienų agentūra „Unian“, pasakė ultradešiniojo sparno politikas Filipas Turekas, greičiausiai tapsiantis naujuoju Čekijos užsienio reikalų ministru.
Ukraina paneigė apsuptį Pokrovske: „Tęsiasi aktyvus pasipriešinimas“
Ukraina trečiadienį paneigė Rusijos teiginius, kad Maskvos kariškiai apsupo jos pajėgas, bandančias išlaikyti Pokrovsko – strateginėje vietoje išsidėsčiusio rytinio miesto, kurį rusai intensyviai puola, kontrolę.
Šis svarbus Ukrainos Donecko srities miestas yra įsikūręs ties pagrindiniu Ukrainos kariuomenės tiekimo maršrutu, o Maskvos akiratyje jis yra jau daugiau nei metus.
Mieste kovoja iki 300 Rusijos karių, šią savaitę nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Antradienį jis aplankė karius netoli Pokrovsko ir pažadėjo daryti „viską, kas įmanoma“, kad jo kontrolė išliktų Kyjivo rankose.
Rusijos kariuomenė antradienį tvirtino, kad „stiprina priešo apsuptį“ Pokrovske, ir pareiškė šiame mieste užėmusi kelias dešimtis pastatų. Tačiau Ukrainos generalinis štabas trečiadienį pažymėjo, kad „mūsų daliniai ir divizijos nėra apsupti“.
„Imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią priešui, kuris bando prasiskverbti“ į miestą, socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime pridūrė štabas.
„Tęsiasi aktyvus pasipriešinimas priešo pėstininkų grupuočių bandymams užimti pozicijas“, – teigė štabas.
Pokrovskas, kuriame iki karo gyveno 60 tūkst. žmonių, dabar yra beveik apleistas, virtęs nuniokota dykyne. Savaitgalį Ukraina dislokavo specialiąsias pajėgas, kad sustiprintų šio miesto gynybą.
Rusija nuo invazijos pradžios 2022 m. užėmė didelę Rytų ir Pietų Ukrainos dalį.
Putinas: Rusija, sekdama JAV pavyzdžiu, svarstys galimybę atnaujinti branduolinius bandymus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui iškėlus idėją atnaujinti branduolinius bandymus, Rusija svarstys galimybę daryti tą patį.
Moldova rengiasi uždaryti Rusijos kultūros centrą
Trečiadienį Moldovos proeuropietiška vyriausybė patvirtino įstatymo projektą uždaryti Rusijos kultūros centrą. Prorusiška opozicija tai pasmerkė.
Prezidentė Maia Sandu ne kartą kaltino Rusiją kišimusi į buvusios sovietinės šalies, besiribojančios su Ukraina, reikalus. Jos partija rugsėjį triuškinama persvara laimėjo parlamento rinkimus, išlaikydama mažą 2,4 mln. gyventojų turinčią šalį proeuropietiškame kelyje.
Vyriausybės pranešime sakoma, kad naujasis ministrų kabinetas per pirmąjį posėdį patvirtino įstatymo projektą dėl kultūros centro. Kultūros ministras Cristianas Jardanas teigė, kad centras „jokiu būdu nėra kultūros“.
„Tai centras, kuriuo prisidengiant vykdoma veikla siekiant pakenkti Moldovos Respublikos suverenitetui“, – sakoma jo pareiškime.
Įstatymo projektu nutraukiamas 1998 m. Moldovos ir Rusijos susitarimas dėl kultūros centrų, lėmęs centro įkūrimą Kišiniove 2009 metais. Pasak vietos žiniasklaidos, 2023 m. centre dirbo šeši Rusijos diplomatai.
Vasario mėnesį Moldova paskelbė norinti uždaryti centrą. Dar neaišku, kada parlamentas balsuos dėl šio įstatymo projekto.
Socialistai iš prorusiškos opozicijos pavadino įstatymo projektą „nauja rusofobiškos politikos išraiška“. Jų pareiškime sakoma, kad vyriausybė „ir toliau naikina ilgalaikius Moldovos santykius su viena svarbiausių savo strateginių partnerių“.
Ukrainoje dėl įtarimų sukčiavimu nurodyta suimti buvusį elektros tinklų vadovą
Kyjivo teismas trečiadienį nurodė suimti buvusį Ukrainos valstybinio energijos tinklų operatoriaus vadovą, įtariamą lėšų pasisavinimu, o tai sukėlė baimę dėl politinio kišimosi, šalyje netrukus prasidėsiant ketvirtajai karo žiemai.
Atitinkamas sprendimas buvo priimtas praėjus keliems mėnesiams po to, kai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui nepavyko apriboti kovos su korupcija agentūrų įgaliojimų. Kritikai sako, kad vyriausybė gali imtis labiau užslėptų priemonių politiniams oponentams spausti.
Buvęs Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis, kuris pernai buvo atleistas, kaltinamas dalyvavęs 2018 m. pasisavinant 13,7 mln. grivinų (apie 280 tūkst. eurų), pareiškė prokurorai. Kyjivo Pečerų rajono teismas trečiadienį nusprendė „taikyti Volodymyrui Dmytrovyčiui Kudryckiui (…) prevencinę priemonę – suėmima“, tvirtino teisėjas.
Kardomasis kalinimas jam bus taikomas du mėnesius, nebent jam pavyks sumokėti 300 tūkst. JAV dolerių užstatą. Pasak laikraščio „Ukrainska Pravda“, pats V. Kudryckis šį sprendimą pavadino „absurdišku ir nepagrįstu“.
Ukrainos parlamento kovos su korupcija komiteto pirmininkė Anastasija Radina socialiniuose tinkluose nurodė, kad „ši byla šiuo metu atrodo kaip ne kas kita, o spaudimas“ V. Kudryckiui. Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad A. Radina ir dar keletas kitų įstatymų leidėjų pareiškė esantys pasirengę užtikrinti, jog V. Kudryckis būtų paleistas už užstatą.
V. Kudryckis nuo 2020 m. prižiūrėjo Ukrainos elektros tinklą ir tai taip pat darė jau vykstant Rusijos invazijai, kurios metu buvo imta daryti didžiulį spaudimą šalies energetikos infrastruktūrai. Tačiau pernai jis buvo staiga atleistas – šį žingsnį kaip politiškai motyvuotą pasmerkė kai kurie įmonės valdybos nariai.
Šįmet Rusijos kampanija, nukreipta prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, yra ypač žiauri: žiniasklaida skelbia, kad dėl smūgių galbūt sustojo 60 proc. Kyjivo gamtinių dujų gamybos, o tai yra labiausiai šioje šalyje paplitęs šildymui naudojamas kuras.
Austrijos žvalgyba tiria Rusijos „nuotekų šnipo“ bylą
Austrijos žvalgybos tarnybos antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad tiria žiniasklaidos teiginius, jog Rusijos šnipas bandė įsiskverbti į šalies nuotekų valymo sektorių.
Valstybės saugumo ir žvalgybos direktoratas (DSN) AFP patvirtino, kad tiriama byla dėl Sergejaus K., kuris, kaip pranešė Austrijos tyrimų svetainė „Jetzt.at“, yra Kremliaus agentas.
Šis asmuo iki 2021 metų dirbo inžinerijos sektoriuje ir, prisistatydamas suklastota tapatybe, apie 10 kartų vyko į Austriją ir kelias kitas šalis, įskaitant Prancūziją.
Šnipas buvo susijęs su Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU ir užmezgė ryšius Austrijos bendrovėje VTA, kurios darbuotojai dabar visapusiškai bendradarbiauja su DSN tyrimu, nurodė tarnyba.
„Jetzt.at“ teigia, kad Sergejus K. dirbo vienoje iš kelių Rusijoje įsteigtų bendrovių, pavadintų VTA.
VTA „kasdien padeda išvalyti daugiau kaip 250 mln. žmonių nuotekas“, teigiama Austrijos grupės interneto svetainėje.
Bendrovė neatsakė į AFP prašymą pateikti komentarą.
Tačiau generalinis direktorius Ulrichas Kubingeris Austrijos naujienų agentūrai APA sakė, kad skundėsi dėl Rusijos įmonių veiklos, kai apie jas sužinojo prieš 15 dienų, ir pridūrė, kad jos nesusijusios su Austrijos VTA.
2012 metais VTA siekė užsitikrinti Rusijos klientų ir iki 2019 metų, kai nusprendė atsisakyti šios rinkos, 12 kartų lankėsi šioje šalyje, sakė U. Kubingeris.
Neutrali Europos Sąjungos (ES) narė dėl palyginti ne itin griežtų šnipinėjimo įstatymų nuolat apibūdinama kaip traukos centras Rusijos šnipams.
Už šnipinėjimą Maskvos naudai šiuo metu teisiami buvęs diplomatas ir buvęs Austrijos žvalgybos agentas.
Ukrainai suteiktas partnerės statusas Europos karinėje grupėje
Trečiadienį Ukraina gavo „sustiprintos partnerystės“ statusą Šiaurės ir Rytų Europos šalių Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) aljanse, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Johnas Healey.
10 narių JEF vadovauja Didžioji Britanija, šios tarptautinės politinės ir karinės gynybinio pobūdžio sąjungos narės yra Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija – visos jos yra NATO narės.
„Manau, kad šis susitarimas yra labai stipri žinia (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė J. Healey.
„Ukraina turi pačius ištikimiausius Europos sąjungininkus ir šios 10 JEF valstybių (...) demonstruoja, kad mes remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė jis.
Susitarimas buvo pasirašytas Norvegijos Arkties mieste Bodėje per koalicijos šalių gynybos ministrų ir jų kolegos iš Ukrainos Denyso Šmyhalio susitikimą.
„Ukraina gali sustiprinti JEF“, – socialiniame tinkle X teigė D. Šmyhalis.
„Mes dalinsimės žiniomis, kaip kovoti su hibridine agresija, pasitelkti oro gynybos pajėgas, naudoti dronus, ginti nacionalinę infrastruktūrą ir rengti ilgojo nuotolio smūgius“, – pridūrė jis.
Norvegijos gynybos ministro pareiškime sakoma, kad susitarimas sustiprino bendradarbiavimą ir sudarė sąlygas greitesniam bei veiksmingesniam sąjungininkių bendradarbiavimui.
Jis taip pat sakė, kad susitarimas „prisideda prie Ukrainos pasiruošimo tapti NATO nare“.
NATO vadovai 2023 m. per viršūnių susitikime Vilniuje teigė, kad Ukraina turi ateitį Aljanse, bet nenustatė konkretaus tvarkaraščio.
JEF buvo įkurtos 2014 m., kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą.
Atsitraukti jau turbūt nespės: Ukrainos karių padėtis Pokrovske tragiška – žiniasklaida
Ukrainoje baiminamasi Pokrovsko apsupties ir didžiausio pralaimėjimo nuo metų pradžios, kadangi Rusija sutelkė visas jėgas miestui užimti, rašo UNIAN, remdamasis Vokietijos žurnalu „Bild“, kuriam Ukrainos kariai papasakojo apie kritinę padėtį Pokrovske ir Myrnograde, kur tęsiasi nuožmūs mūšiai.
Pasak „Bild“ kalbintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) atstovų, Rusijos kariai prasiveržė pro Pokrovsko ribas ir artėja link visiškos Ukrainos padalinių apsupties. Oficialiai Ukraina tvirtina, kad miestas „laikosi“, o Rusijos pajėgos traukiasi, tačiau iš tikrųjų, pasak Ukrainos kariuomenės, situacija atrodo kitaip, rašo leidinys.
„[Rusijos vadovas Vladimiras] Putinas dabar visas jėgas meta į šį regioną. Situacija be galo sunki. Mes praradome 80 proc. miesto, vis dar kovojame dėl 20 proc., bet ir ten pralaimime. Vaikinai Myrnograde ir piečiau yra dar blogesnėje padėtyje, jie faktiškai yra apsupti“, – žurnalistams sakė aukšto rango ZSU karininkas.
Kitas kariškis, dalyvaujantis Myrnogrado gynyboje, patvirtina jo žodžius.
„Net jei gautume įsakymą atsitraukti, mes tikriausiai neišgyventume. Greičiausiai nė vienas iš mūsų nepasiektų Rodinskės (į šiaurę nuo Pokrovsko – red.) gyvas. Geriau likti savo pozicijose ir laukti, kol mus išlaisvins arba paims į nelaisvę“, – pažymėjo jis.
Situacija panaši į Bachmutą
Kaip pažymi „Bild“, daugelis lygina situaciją su Bachmutu, kai Ukrainos prezidentas, nepaisydamas generolų patarimų, ilgai nedavė įsakymo trauktis.
„Taip, situacija panaši. Mes didvyriškai ginamės, pareiškiame, kad Rusija yra blogesnėje padėtyje nei ji pripažįsta, o tada traukiamės“, – pokalbyje su „Bild“ sakė Ukrainos diplomatas.
Kita vertus, prezidento šalininkai mano, kad gynybos tęsimas turi ir politinių motyvų, nes Kyjivas bijo, kad Pokrovsko praradimas gali būti vertinamas Vašingtone kaip simbolinis pralaimėjimas.
Kas vyksta Pokrovske
Ukrainos kariškiai pažymi, kad Rusijos kariuomenė Pokrovske turi dvigubą pranašumą – tiek karių skaičiumi, tiek pranašumu ore, kadangi Ukraina negali pasipriešinti daugybei Rusijos dronų.
Be to, pati didžiausia problema yra ta, kad rusai naikina ukrainiečių kariuomenės logistiką. Tai apsunkina šaudmenų ir techninės įrangos pristatymą. Tas pats pasakytina ir apie kariuomenės rotaciją bei sužeistųjų evakuaciją.
Ukrainiečių dronų ataka sustabdė vieno didžiausių naftos produktų terminalų Rusijoje veiklą
Tuapsės uostas sustabdė naftos eksportą po ukrainiečių dronų atakos lapkričio 2 d., rašo „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais ir LSEG laivų sekimo duomenimis. Šiame uoste yra vienas didžiausių naftos produktų perkrovimo terminalų Rusijoje, skelbiama „Agentstvo“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 61 iš 80 Rusijos bepiločių orlaivių
Lapkričio 5 d. naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 61 Rusijos „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepilotį orlaivį, platformoje „Telegram“ pranešė oro pajėgų vadovybės spaudos tarnyba.
„Lapkričio 5 d. naktį (nuo lapkričio 4 d. 19 val.) priešas iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) krypčių paleido 80 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo kovinių bepiločių orlaivių; apie 50 iš jų buvo „Shahed‘ai“. Pirminiais duomenimis, oro gynybos pajėgos iki 9 val. šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 61 priešo „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepilotį orlaivį“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad septyniose vietose fiksuoti 18-os kovinių bepiločių orlaivių pataikymai, o dviejose vietose – krintančios numuštų taikinių nuolaužos. Pasak oro pajėgų, oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
EK ir Belgija skubiai ieškos kelių iš aklavietės dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo
Penktadienį susitiks aukščiausio rango Europos Komisijos (EK) ir Belgijos pareigūnai, kurie sieks rasti sprendimą iš politinės aklavietės dėl įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimo, kad būtų galima finansuoti 140 mlrd. eurų reparacijų paskolą Ukrainai, praneša „Politico“.
Belgija nelinkusi pritarti EK pasiūlytam planui, kaip panaudoti sankcijomis apribotą Rusijos turtą ir paremti Ukrainą nekonfiskuojant šių lėšų, kurios yra laikomos Briuselyje įsikūrusioje finansų įmonėje „Euroclear“.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris baiminasi, kad Kremlius gali imtis teisinių veiksmų prieš Belgiją dėl šios iniciatyvos, o šaliai tektų grąžinti šimtus milijardų eurų Rusijai. Spalio mėnesį vykusio susitikimo su ES lyderiais metu jis reikalavo iš jų tvirtesnių garantijų, siekdamas apsaugoti Belgiją nuo galimų finansinių ir teisinių rizikų, kurias gali sukelti šis iniciatyva.
Skubus susitikimas penktadienį įvyks po to, kai finansų viceministrai antradienį nepasistūmėjo į priekį derybose dėl reparacijų paskolos Ukrainai, o EK perspėja, kad laikas senka.
„Kuo ilgiau dabar delsime, tuo bus sudėtingiau. Gali kilti klausimų dėl galimų pereinamojo laikotarpio sprendimų“, – antradienį žurnalistams Bulgarijos sostinėje Sofijoje sakė Valdis Dombrovskis, eurokomisaras atsakingas už ekonomiką ir našumą.
Kitais metais Ukrainai gresia biudžeto deficitas, jeigu iki pavasario ji negaus pinigų. EK perspėja Europos Sąjungos valstybių vyriausybes, kad, nepasiekus susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, jos turės paremti Ukrainą iš savo biudžeto lėšų. Tačiau tam nėra daug noro po to, kai šalių nacionaliniai biudžetai nukentėjo per pandemiją.
„Kaip šiuo metų laiku gautume 140 mlrd. eurų iš Europos valstybių biudžetų? Tai neįmanoma“, – pareiškė vienas finansų viceministras, kuris išsakė nepasitenkinimą Belgija, bet su „Politico“ kalbėjo anonimiškai.
Europos Komisija Belgijai pateiks alternatyvių Ukrainos finansavimo galimybių sąrašą, įskaitant ir ES skolinimosi variantą. Viliamasi, kad su finansiniais sunkumais taip pat susiduriančios Belgijos ministras pirmininkas, pamatęs, jog jokių kitų realių variantų nėra, galiausiai nusileis.
Ukraina informavo JT apie Rusijos nusikaltimus prieš žurnalistus laikinai okupuotose teritorijose
Ukraina paragino Jungtinių Tautų (JT) valstybes nares paremti pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų nedelsiant paleisti Rusijos neteisėtai sulaikyti žurnalistai. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas Niujorke, tokias pastabas per diskusijas informacijos klausimais JT Generalinės Asamblėjos Ketvirtajame komitete išsakė Ukrainos nuolatinės atstovybės pirmasis sekretorius Dmytro Tymošenko.
Jis pažymėjo, kad Rusija ir toliau intensyvina dezinformacijos karą, kuriuo prisideda prie savo agresijos prieš Ukrainą. Pasak D. Tymošenko, nors Rusijos Federacijos 2026 m. biudžete buvo sumažintos karinės išlaidos, „propagandos finansavimas turėtų padidėti net 54 proc., o tai aiškiai iliustruoja jos prioritetus“. Diplomatas akcentavo būtinybę aiškiai atskirti dezinformaciją ir karo propagandą nuo žurnalistikos.
„Rusijos valstybės remiami propagandistai, apsimetantys „žurnalistais“, kursto neapykantą ukrainiečiams, šlovina okupacinės kariuomenės karo nusikaltimus ir bando pateisinti agresiją“, – nurodė jis ir priminė žurnalistės Viktorijos Roščynos, kuri buvo mirtinai nukankinta Rusijos sulaikymo centre, atvejį bei naujus nusikaltimus prieš žiniasklaidos darbuotojus.
Pavyzdžiui, spalio 23 d. Rusijos valdžios institucijos neteisėtai skyrė „Telegram“ kanalo „Melitopolis yra Ukraina“ administratorei 21-erių Janai Suvorovai 14 metų įkalinimo bausmę pagal sufabrikuotus kaltinimus. Kiek anksčiau kitų Melitopolio „Telegram“ kanalų administratoriams Georgijui Levčenkai ir Vladislavui Heršonui buvo skirtos atitinkamai 16 ir 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
D. Tymošenko taip pat priminė žurnalistės Anastasijos Hluchovskos pagrobimą – ji daugiau nei dvejus metus laikoma izoliacijoje, o jos buvimo vieta tebėra nežinoma.
„Šie atvejai yra stulbinantis sistemingo nepriklausomos Ukrainos žiniasklaidos slopinimo laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose pavyzdys“, – sakė jis ir kartu pridūrė, kad Rusijos nelaisvėje vis dar yra 27 Ukrainos žiniasklaidos atstovai.
Be to, diplomatas pranešė, kad spalio 23 d. Rusijos bepilotis orlaivis Kramatorske pražudė „Freedom TV“ žurnalistę Oleną Hubanovą ir operatorių Jevgenijų Karmaziną, o žurnalistas Aleksandras Kolyčevas buvo sužeistas. Spalio 3 d. per tiesioginį bepiločio orlaivio smūgį žuvo Prancūzijos fotožurnalistas Anthony Lallicanas ir buvo sužeistas Ukrainos žurnalistas Georgijus Ivančenko.
Pasak D. Tymošenko, nuo Rusijos sukelto karo pradžios 2014 m. žuvo mažiausiai 124 Ukrainos žurnalistai.
„Pasaulis negali tylėti, kai Rusija kankina ir žudo žurnalistus“, – teigė jis ir paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Rusijos Federacijos nusikaltimus prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus Ukrainoje.
Diplomatas pabrėžė, kad Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už žurnalistų grobimą, kankinimą ir žudymą, o visi nelaisvėje Rusijoje laikomi Ukrainos žiniasklaidos darbuotojai turėtų būti paleisti.
Šiaurės Korėja siunčia į Rusiją dar 5000 karių – šaltiniai korėjiečių žvalgyboje
Nuo rudens pradžios Šiaurės Korėja į Rusiją perkėlė 5000 karių statybininkų, kad jie padėtų „atstatyti infrastruktūrą“. Apie tai, remdamiesi Pietų Korėjos žvalgybos informacija, antradienį pranešė šalies parlamento narys Lee Seong-kweunas, skelbia „Euractiv“.
„Nuo rugsėjo apie 5000 Šiaurės Korėjos statybininkų karių yra palaipsniui perkeliami į Rusiją ir, kaip tikimasi, bus mobilizuoti infrastruktūros atstatymui“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, Pietų Korėjos žvalgyba taip pat aptiko „ženklus“, kad vyksta personalo mokymas ir atranka, rengiantis „papildomam karių perkėlimui“. Šiuo metu prie Rusijos ir Ukrainos sienos, specialiųjų tarnybų vertinimu, yra sutelkta apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių, sakė parlamentaras. Tuo tarpu, Seulo vertinimu, karo Ukrainoje metu jau žuvo mažiausiai 600 Šiaurės Korėjos karių, dar tūkstančiai buvo sužeisti.
Anksčiau Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos tarnybos pranešė, kad, pagal jų duomenis, 2024 m. Pchenjanas į karą su Ukraina išsiuntė apie 10 000 savo karių. 2025 m. rugsėjo mėn. Pietų Korėjos žvalgyba įvertino, kad Ukrainoje žuvo apie 2 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie buvo nusiųsti remti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, priminė AFP.
Anksčiau tapo žinoma, kad Šiaurės Korėja planuoja į Rusiją nusiųsti apie 40 000 darbininkų, įskaitant kelias IT specialistų delegacijas. Apie tai rugsėjo mėnesį savo ataskaitoje pranešė Tarptautinė sankcijų stebėjimo grupė (MSMT).
Spalio pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai padeda Rusijos kariuomenei naudoti raketines salvės ugnies sistemas prieš Ukrainos pozicijas Sumų srityje. Londone pažymėjo, kad nors Šiaurės Korėjos kariai anksčiau vykdė taktines operacijas Kursko srityje, jų pagrindinis vaidmuo buvo pėstininkų tarnyba. „Labai tikėtina, kad Šiaurės Korėja siekia pasinaudoti konflikto teikiamomis galimybėmis, kad patobulintų savo kovinius gebėjimus“, – paaiškino ministerija.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 900 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 145 tūkst. 670 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 900 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 329 (+3) priešo tankus, 23 tūkst. 536 (+3) šarvuotas kovos mašinas, 34 tūkst. 273 (+24) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 535 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 232 (+2) oro gynybos sistemas, 428 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 78 tūkst. 258 (+398) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 918 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 66 tūkst. 574 (+70) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 990 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Rusija platina netikrus „TikTok“ vaizdo įrašus skleisdama „taikos bet kokia kaina“ Ukrainoje idėjas
Rusai „TikTok“ tinkle platina vaizdo įrašus, sukurtus naudojant dirbtinį intelektą (DI), jais siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir propaguoti „taikos bet kokia kaina“ idėjas.
Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos.
„TikTok“ tinkle platinami vaizdo įrašai, kuriuose „paprastų ukrainiečių“ gatvėje klausiama jų nuomonės apie karą, mobilizaciją ar taikos derybas. Šie klipai, sukurti naudojant DI, pasižymi vienodu vizualiniu stiliumi, o apklaustieji išsako išimtinai pesimistines mintis“, – teigė KDC.
Pasak pranešimo, šių vaizdo įrašų veikėjai pasisako prieš mobilizaciją, vadina karą „beprasmišku“, kaltina vyriausybę „blokuojant taiką“ ir teigia, kad okupuotų teritorijų susigrąžinimas yra „nereikalingas“. Pagrindinis bendras visų šių vaizdo įrašų bruožas yra tas, kad jie yra visiškai sukurti DI – šis faktas patvirtintas naudojant „deep-fake“ klastočių aptikimo priemones. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija, vykdydama informacinį karą prieš Ukrainą, naudoja DI technologijas.
KDC pabrėžė, kad tokių vaizdo įrašų tikslas – demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir sumažinti jos norą priešintis, propaguojant „taikos bet kokia kaina“ idėjas. Taip priešas siekia primesti ukrainiečiams beviltiškumo ir nusivylimo jausmus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusija tampa vis didesniu naujos informacinės grėsmės šaltiniu, nes pasitelkia DI valdomas manipuliacijas.
Sprogimai Rusijoje: į elektrinę galėjo būti nusitaikyta „Neptun“ raketomis
Naktį iš lapkričio 5 d. Oriolo gyventojai pranešė apie galingus sprogimus. Manoma, kad ukrainiečiai vėl atakavo vietos šiluminę elektrinę.
Viename iš liudytojų vaizdo įrašų užfiksuoti sprogimų momentai – pagal „Astra“ analizę, kadrai nufilmuoti netoli Jagodnaja skersgatvio. Nuo filmavimo vietos iki Oriolo šiluminės elektrinės – apie 1,5 kilometro. Antrasis vaizdo įrašas nufilmuotas iš Andrianovo gatvės. Nuo filmavimo vietos iki šiluminės elektrinės yra apie 1,2 kilometro.
Gubernatorius pranešė, kad „dėl oro gynybos pajėgų veiksmų virš Oriolo buvo sunaikinti priešo dronai. Krentant jų atskiriems elementams buvo apgadinta keletas privačių namų ir ūkio pastatų“. Tuo tarpu gyventojai sako, kad tai buvo raketų ataka. Tokios pačios nuomonės laikosi ir „Astra“ OSINT analitikas.
„Ataka prieš elektrinę buvo įvykdyta naudojant reaktyvinius ginklus – raketas arba reaktyvinius dronus. Vaizdo įraše negirdimas nei oro pavojaus signalas, nei oro gynybos sistemos veikimas, nei būdingas dronams sraigtinio variklio dūzgimas“, – sakė jis.
Mažiau nei kilometro atstumu nuo Orlovo šiluminės elektrinės yra gynybos įmonė „Oreltekmash“, kuri gamina mobilias techninės priežiūros, remonto ir evakuacijos priemones kariuomenei.
Oriolo šiluminė elektrinė jau buvo užpulta naktį iš spalio 31 d. – tuomet Ukrainos karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad smūgiai buvo suduoti sparnuotosiomis raketomis „Neptun“. Po to mieste dingo elektra.
Šiluminė elektrinė „Oriolskaja“ — didžiausias elektros energijos ir šilumos šaltinis regione. Ji tiekia tiek elektrą, tiek šilumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos kariai iš Pokrovsko miesto tarybos pastato išstūmė rusus: iškelta Ukrainos vėliava
425-ojo atskiro šturmo pulko kariai išvijo rusų okupantus iš Pokrovsko miesto tarybos pastato Donecko srityje ir ant jo iškėlė Ukrainos vėliavą.
Kaip praneša „Ukrinform“, pulko spaudos tarnyba „Telegram“ paskelbė pranešimą ir vaizdo įrašą, kuriame kariai pasakoja apie karinę operaciją. Jos metu Pokrovsko miesto tarybos pastatas buvo išlaisvintas nuo rusų.
„Kariai grąžino Ukrainos vėliavą ant Pokrovsko miesto tarybos pastato“, – nurodoma pranešime.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad vykdomos priemonės siekiant blokuoti priešą, kuris bando įsiskverbti ir susitelkti Pokrovsko mieste. Tęsiama aktyvi priešprieša priešo pėstininkų grupių bandymams įsitvirtinti.