Užsienio žiniasklaidos priemonės mano, kad įvykius Kirgizijoje, kai opozicija užėmė valdžią šalyje, smarkiai įtakojo Maskva. Nors Kremlius aktyviai neigia bet kokį savo vaidmenį Kirgizijos įvykiuose, „The Guardian“ mano, kad būtent Kremlius inspiravo valstybinį perversmą šalyje.
„The Guardian“ rašo, kad „makiaveliškos“ Kremliaus machinacijos kaimyninėse Vidurio Azijos valstybėse, įeinančiose į NVS, Vladimiro Putino valdymo laikotarpiu tapo norma. Laikraštis teigia, kad Maskva akivaizdžiai siekė susigrąžinti savo įtaką Kirgizijoje. Rusija kartu su Kinija ir JAV Vidurio Azijoje kovoja dėl energetinių išteklių ir tranzito koridorių kontrolės.
Kaip rašo „The Guardian“, V. Putinas nepamiršo dvigubo Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo žaidimo, kurį jis žaidė kalbant apie Kirgizijoje esančią Manaso karinę bazę, kuria naudojasi JAV. K. Bakijevas esą pažadėjo Rusijai uždaryti šią bazę ir už tai iš Kremliaus gavo 150 mln. dolerių pagalbą ir 300 mln. dolerių paskolą. Tačiau K. Bakijevas netikėtai atsisakė įgyvendinti savo pažadus. 2009 metų birželį Kirgizijos valdžia priėmė sprendimą išsaugoti Manaso karinę bazę, kuri tiesiog buvo pervadinti tranzito centru. Be to, 2010 metų pradžioje buvo paskelbta apie dar vieno JAV karinio objekto įkurdinimą Kirgizijoje. Batkensko regione turėjo būti įkurtas mokymo centras.
Teigiama, kad per pastaruosius kelis mėnesius Rusijos per visus savo turimus žiniasklaidos kanalus ėmė itin aktyviai kritikuoti K. Bakijevo režimą ir jo šeimos narius dėl korupcijos, nepotizmo ir kitų nuodėmių.
„The Guardian“ rašo, kad Vašingtonui bus itin sunku užmegzti normalius santykius su laikinąja Kirgizijos vyriausybe, nes JAV mainais už joms palankų K. Bakijevo elgesį pro pirštus žiūrėjo į žmogaus teisių nepaisymą ir demokratijos normų nesilaikymą Kirgizijoje.
Priminsime, kad penktadienį laikinosios Kirgizijos vyriausybės vicepremjeras išvyko į Maskvą, kur tikisi susitikti su aukšto rango Kremliaus atstovais.
