Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir beveik pusšimtis valdžios atstovų negalės keliauti į Europos Sąjungą (ES).
Reaguodami į besitęsiantį baltarusių opozicijos engimą, tokį sprendimą pirmadienį Briuselyje priėmė Bendrijos užsienio reikalų ministrai. Be to, nuspręsta įšaldyti iš viso 117 Baltarusijos vadovybė
s narių sąskaitas. 41 valdžios atstovui taip pat galios anksčiau taikytos sankcijos, praneša agentūra AFP.
Kaip praneša naujienų agentūra AFP, į „juodąjį sąrašą“ pateko du A. Lukašenkos sūnūs Viktoras ir Dmitrijus, šalies gynybos ministras Jurijus Žadobinas, Baltarusijos slaptosios policijos vadovas Vadimas Zaitsevas.
Tačiau, pastebi apžvalgininkai, ES nutarė netaikyti ekonominių sankcijų, kurias siūlė Lenkija ir Švedija – pasiūlymo nepalaikė kitos ES šalys.
Prieš ministrų susitikimą paleido kelis politinius kalinius
Sekmadienį Baltarusijos valdžia į laisvę paleido kelis politinius kalinius – toks žingsnis žengtas prieš Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pirmadienį priimant sprendimą dėl sankcijų šalies pareigūnams, priminė „The Financial Times“.
Sekmadienį iš kalėjimo buvo paleistas Vladimiras Nekliajevas, 64 metų poetas ir opozicijos kandidatas į prezidentas. Dabar jam pritaikytas namų areštas, teigia jo šeima. Prezidento rinkimų dienos, gruodžio 19 dienos, vakarą jis buvo smarkiai sumuštas. Iš ligoninės jis išgabentas tiesiai į areštinę.
Skelbiama, kad buvusio kandidato į prezidentus bute šiuo metu yra du saugumo pareigūnai. Politikui draudžiama naudotis telefonu ir priimti svečių.
Savaitgalį į laisvę paleista ir opozicijos kandidato į prezidentus Andrejaus Sanikovo žmona Irina Chalip. Buvo grasinama iš jos atimti 3 metų sūnaus motinystės teises. Kol tėvai buvo kalėjime, vaiku rūpinosi močiutė.
Baltarusijos saugumo pareigūnai pirmadienį skelbia, kad į laisvę penktadienį išėjo dar penki opozicijos aktyvistai.
A. Kubilius: atsargiai žiūrėtume į visai Baltarusijai taikytinas ekonomines sankcijas
Protestuotojams prie Europos Tarybos (ET), kurioje užsienio reikalų ministrai sprendžia, ką daryti su Baltarusija, pasisakant, kad tik griežtos ekonominės sankcijos gali sutramdyti autokratiškąjį Aliaksandrą Lukašenką, Premjeras Andrius Kubilius tokias idėjas vertina skeptiškai.
„Mes nemanome, kad turėtų būti taikomos tokios sankcijos, dėl kurių kentėtų eiliniai Baltarusijos žmonės. Atsargiai žiūrėtume į bet kokias ekonomines sankcijas, kurios būtų taikomos visai valstybei“, – sakė A. Kubilius.
Tuo tarpu prie Europos Tarybos susirinkusio negausaus protestuojančiųjų būrelio atstovas mano priešingai, kad tik ekonominėmis priemonėmis galima paveikti A. Lukašenką, tačiau ir pats abejojo, ar ES ryšis tokias taikyti.
„Analizuodamas ilgalaikę Europos politiką, aš turiu didelių abejonių, kad Europos politikams pakaks jėgų ir sąžiningumo įvesti tikras ekonomines sankcijas prieš diktatūrą, bet manau, kad tai yra pagrindinė sritis, kurioje galima sulaužyti diktatūrą. Jei jie tik norės tai padaryti, tai ir sugebės, bet mes puikiai žinome, kad dabartinė Europos politika yra paremta pragmatizmu“, – sakė Baltarusijos ir Europos asociacijos vadovas Zmitseris Pimenau.
Aktyvistas sako dedąs dideles viltis į Baltijos valstybių politikus, kurie ir patys yra patyrę režimo gniaužtus ir pritaria idėjai kuo labiau atverti Europą paprastiems Baltarusijos žmonėms, supaprastinant jiems vizų išdavimo tvarką.
„Aš dedu dideles viltis į Lietuvos politikus, tikiuosi, kad jie dar nepamiršo okupacijos. Aš manau, kad yra teisingas sprendimas išlaisvinti baltarusius nuo vizų problemų, baltarusiams reikia pamatyti, ką reiškia laisva Europa, ką reiškia gyventi demokratijoje. Baltarusiai nežino laisvo gyvenimo prioritetų“, – sakė Z. Pimenau.
Premjeras A. Kubilius mano, kad viena iš poveikio priemonių galėtų būti laisvosios prekybos sutarties įvedimas kitoms Rytų kaimynystės šalims, kad ir Baltarusija pamatytų, ką praranda, neįsiklausydama į ES pasiūlymus.
„Ilgalaikėje perspektyvoje būtų labai svarbu pasiekti, kad tos šalys, kurios yra tarp ES ir Rusijos, turėtų galimybių, kad ir palengva, kad ir ne visada labai efektyviai gravituoti arčiau Europos. Tokią perspektyvą būtų galima ir šiuo metu ryškiau parodyti jau iš ES pusės, turiu galvoje, laisvos prekybos sutartį su Ukraina, Moldova, Gruzija, tuo pačiu parodant ir Baltarusijos vadovybei, ką jie praranda, kai neįsiklauso į ES pasiūlymus ir patarimus dėl žmogaus teisių, demokratijos ir politinių kalinių“, – sakė A. Kubilius.
16 metų Baltarusiją valdantis Aleksandras Lukašenka gruodžio 19-ąją buvo perrinktas prezidentu dar vienai kadencijai. Oficialiais duomenimis, jis surinko beveik 80 proc. balsų.
Opozicijos, kuri kaltino vyriausybę rinkimų rezultatų klastojimu, protestus milicija numalšino jėga. Šimtai demonstrantų buvo suimti.
ES jau 2006-aisiais buvo paskelbusi sankcijas A. Lukašenkai ir kitiems vyriausybės nariams, tačiau po dvejų metų jas iš dalies panaikino.
