ES ketina iki gegužės 25 dienos pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina Pradėta Krymo parlamento paleidimo procedūra (papildyta 21.10)

21 val. 10 min. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25 dienos, kurią numatyti šios šalies valdžios rinkimai.

H.Van Rompuy sakė, kad 28 šalių lyderiai pakartojo ES įsipareigojimą pasirašyti šią sutartį, kurią pernai lapkričio mėnesį atsisakė pasirašyti tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius ir dėl to Ukrainoje kilo politinė krizė, galiausiai nuvertusi jį šių metų vasarį.

„Mes patvirtiname ES įsipareigojimą pasirašyti Asociacijos sutartį. Šiandien mes nusprendėme, kad prioriteto tvarka mes labai greitai pasirašysime politinę Sutarties dalį – iki rinkimų Ukrainoje gegužės 25 dieną“, – pasakė H.Van Rompuy ketvirtadienį per spaudos konferenciją Briuselyje po ES vadovų susitikimo, kuriame buvo svarstomas Ukrainos klausimas.

Minėtoji sutartis apima ir politinę sutartį su Briuseliu, ir atskirą prekybos susitarimą dėl komercinių ryšių.

Briuselis po to vis tvirtino, kad sutartis lieka ant derybų stalo, bet po V.Janukovyčiaus nuvertimo ir laikinosios vyriausybės sudarymo abejota, kada ją galima būtų pasirašyti.

Iš pradžių Europos Komisijoje buvo pasiūlyta palaukti rinkimų ir naujos vyriausybės.

Tačiau pablogėjus padėčiai dėl Rusijos intervencijos Kryme, sustiprėjo spaudimas parodyti paramos Kijevui gestą.

ES šalių vadovai ketvirtadienį sutarė įšaldyti vizų liberalizavimo ir kitas derybas su Rusija bei pagrasino griežtesnėmis priemonėmis Maskvai, jei ji nekeis savo kurso.

20 val. 10 min. Ukrainos parlamentas pradėjo procedūrą dėl Krymo regiono asamblėjos paleidimo, kai Krymas pasiprašė Rusijos priimti į Rusijos Federaciją, pranešė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas.

„Aukščiausioji Rada pradės procedūrą dėl paleidimo, – pasakė O.Turčynovas ketvirtadienį vakare, praėjus kelioms valandoms nuo Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimo siekti Rusijos Federacijos pavaldumo. – Mes apginsime Ukrainos teritorijos neliečiamybę“.

Jis taip pat pareiškė sustabdęs Kryno parlamento sprendimą dėl referendumo, kuriuo siekiama prijungti Krymą prie Rusijos.

REKLAMA

„Krymo Aukščiausioji Taryba, kurią visiškai kontroliuoja Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, priėmė neteisėtą sprendimą surengti referendumą su klausimu: „Ar esate jūs už Krymo stojimą į Rusijos Federaciją?“ Šis sprendimas yra nelegetimus ir niekinis. Sprendimas prieštarauja ukrainiečių valiai ir autonomijoje gyvenančių piliečių interesams“, – pabrėžė O.Turčynovas.

19 val. 01 min. Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį „neteisėtu“ pavadino Krymo regiono parlamento priimtą prašymą prijungti jį prie Rusijos.

„Tai yra neteisėtas sprendimas“, – sakė A.Jaceniukas žurnalistams po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, surengusiais neeilinį susitikimą dėl krizės Ukrainoje.

„Mes raginame Rusijos vyriausybę nepalaikyti tų, kurie pasisako už separatizmą“, – pridūrė jis.

Krymo proruskiški įstatymų leidėjai tokį prašymą pateikė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jie pažadėjo kovo 16 dieną surengti referendumą dėl Krymo prisijungimo, rusų pajėgoms toliau kontroliuojant šį Juodosios jūros pusiasalį.

Referendumo data buvo paankstinta, perkeliant jį iš kovo 30 dienos. Rinkėjai taip pat turės atsakyti į klausimą, ar nori sugrąžinti 1992 metų konstituciją, suteikusią regionui didžiulę autonomiją.

„Krymas yra ir bus neatskiriama Ukrainos dalis, – sakė A.Jaceniukas. – Tas vadinamasis referendumas visai neturi teisinio pagrindo“.

Premjeras taip pat sakė, kad labai nuoširdžiai atvirai pasikalbėjo su ES lyderiais, kurie pabrėžė būtinybę rasti taikią politinę išeitį iš krizės, kuri prasidėjo lapkričio mėnesį, kai prorusiškasis buvęs šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius atmetė ES asociacijos sutartį, spaudžiamas Maskvos.

Kijevas buvo jau pasiruošęs pasirašyti šiuos dokumentus, kurie leistų Ukrainai užmegzti artimesnius ryšius su ES.

„Ukrainos vyriausybė yra pasiryžusi pasirašyti (ES) asociacijos sutartį..., esame pasiruošę (tai padaryti) kuo greičiau“, – sakė jis.

REKLAMA

A.Jaceniukas taip pat paragino Rusiją gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus Ukrainai, numatytus 1994 metų sutartyje, kurią taip pat pasirašė JAV ir Britanija.

„Mes esame pasiruošę bendradarbiauti, bet nesame pasiruošę pasiduoti ir būti Rusijos pavaldiniais“, – sakė jis.

V.Putinas stato „naują bauginimų, karinės agresijos sieną“, kalbėjo A.Jaceniukas, ragindamas Rusijos vadovą šią sieną nuversti ir „kurti naujus santykius“.

Premjeras sakė, kad Ukraina neatsakė į Rusijos provokacijas ir visų pirmą nori išspręsti problemą taikiu keliu.

„Užsienio pajėgų karinės intervencijos tolesnio plitimo į Ukrainos teritoriją atveju Ukrainos vyriausybė ir Ukrainos kariuomenė veiks pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė A.Jaceniukas Briuselyje.

„Esame pasirengę ginti savo šalį“, – kalbėjo jis.

Jokio karinio varianto

Vėliau susitikęs su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu (Andersu Fouhu Rasmusenu), A.Jaceniukas palankiai įvertino Šiaurės aljanso sprendimą stiprinti ryšius ir pajėgumus.

Tačiau, anot jo, „akivaizdu, kad karinis variantas nepriimtinas“.

„Akivaizdu, kad Rusija turi pirmoji žengti žingsnį atgal“ ir atšaukti karius į kareivines Kryme, sakė A.Jaceniukas.

Ukraina 1997 metais formalizavo savo ryšius su NATO, ir 2008 metais jai buvo pasiūlyta narystė NATO, bet vėliau V.Janukovyčius šios galimybės atsisakė.

Paklaustas, ar Kijevas vėl nesieks NATO narystės, A.Jaceniukas atsakė: „Tai ne mūsų radare“.

ES lyderiai tęsia derybas, išsiskyrus nuomonėms, kaip toli galima nueiti su sankcijomis Maskvai dėl pastarosios veiksmų Ukrainoje.

Kai kurios šalys, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija norėtų stipriai perspėti Rusiją, kad ši turi keisti savo kursą į priešingą, bet kol kas nenorėtų skelbti baudžiamųjų sankcijų.

Kitos, kaip Lietuva ir Lenkija, siekia gerokai griežtesnės laikysenos skelbiant sankcijas.

16 val. 59 min. JAV prezidentas Obama skelbia sankcijas dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje (papildytas)

REKLAMA

Didindamos spaudimą Rusijai, Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė vizų režimo apribojimą ir pradėjo ruoštis kitoms galimoms sankcijoms dėl Rusijos intervencijos Kryme.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) nurodė uždrausti išduoti vizas, „atsakant į Rusijos tebevykdomą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą“, pranešė Baltieji rūmai.

Savo prezidentiniame įsake B.Obama taip pat nurodė užblokuoti turtą pareigūnų ir asmenų, kurie yra prisidėję prie šios krizės.

„Šis (prezidentinis įsakas) yra lankstus įrankis, leisiantis mums taikyti sankcijas tiems, kurie yra tiesiogiai susiję su Ukrainos destabilizavimu, taip pat ir karine intervencija Kryme, neatmetant galimybės imtis kitų veiksmų, jeigu padėtis pablogėtų“, – nurodė B.Obamos administracija.

Šis įsakas paskelbtas, Rusijos pajėgoms perėmus strategiškai svarbaus Krymo regiono, kuriame dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas, de facto kontrolę po to vasario 22 dienos, kai buvo nuverstas Maskvai ištikimas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Atsakydamas į šią intervenciją Vašingtonas paskelbė, kad sustabdo pasirengimą Sočyje vyksiančiam Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių viršūnių susitikimui ir perspėjo, kad yra pasiruošęs imtis sankcijų prieš Maskvą. Tarp kitų priemonių numatomas ir dvišalių diskusijų dėl prekybos ir investicijų nutraukimas, pranešė Baltieji rūmai.

„Priklausomai nuo to, kaip vystysis situacija, Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios apsvarstyti papildomus veiksmus ir sankcijas, jeigu bus būtina“, – nurodoma pranešime.

„Raginame Rusiją iki to laiko pasinaudoti galimybe išspręsti krizę tiesioginio ir skubaus dialogo su Ukrainos vyriausybe keliu“, – sakoma jame.

Pranešime taip pat raginama „nedelsiant atitraukti Rusijos karines pajėgas į jų bazes, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir palaikyti tarptautinių stebėtojų ir žmogaus teisių kontrolierių dislokavimą, kuris užtikrintų visų ukrainiečių, tarp jų ir etninių rusų, teisių gynimą“.

REKLAMA

Baltųjų rūmų patarėjas Danas Pfeifferis (Denas Pfeiferis) pareiškė, kad prezidentiniu įsaku „nustatoma ir galimų sankcijų sistema“.

16 val. 13 min. JAV eskadrinis minininkas plaukia į Juodąją jūrą

JAV eskadrinis minininkas „USS Truxtun“, apginkluotas valdomomis raketomis, plaukia į Juodąją jūrą, kur dalyvaus pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos, pridūrusios, jog šie manevrai buvo suplanuoti dar prieš prasidedant krizei Ukrainoje.

„Juodojoje jūroje šis laivas aplankys vieną uostą ir dalyvaus įprastose, anksčiau suplanuotose pratybose su sąjungininkais ir partneriais tame regione, – sakoma Amerikos karo laivyno pranešime. – „Truxtun“ operacijos Juodojoje jūroje buvo suplanuotos gerokai anksčiau nei jis išplaukė iš Jungtinių Valstijų.“

Tas laivas priklauso JAV lėktuvnešio „George H.W.Washington“ kovinei grupei, kuri išplaukė iš savo bazės Virdžinijoje vasario viduryje.

15 val. 28 min. JAV prezidentas Obama skelbia sankcijas dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį paskelbė sankcijas, numatančias draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą, „atsakant į Rusijos tebevykdomą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą“.

Savo prezidentiniame įsake B.Obama taip pat nurodė užblokuoti turtą „tų, kurie yra tiesiogiai susiję su Ukrainos destabilizavimu, įskaitant karinę intervenciją Kryme“, nurodė Valstybės departamentas.

15 val. 27 min. ES lyderiai per susitikimą dėl Ukrainos ragina rinktis dialogą, bet neatmeta sankcijų galimybės

Europos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę aptarti Ukrainos krizės, spaudžia Rusiją rinktis dialogą ir deeskalavimą, ir perspėja, kad galimos sankcijos, jei Maskva atsisakys diplomatinio sprendimo.

„Turime užtikrinti, kad Rusija ir Ukraina kalbėtųsi viena su kita“, - sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), atvykęs į skubiai sušauktą susitikimą, kuris buvo surengtas Krymo parlamentui paprašius prijungti regioną prie Rusijos.

REKLAMA

Tačiau atkartodamas Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių lyderių pareiškimus, D.Cameronas sakė, jog svarbu pasiųsti žinią Maskvai, kad įvykiai Kryme yra „nepriimtini ir turėtų turėti pasekmių“.

Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.

Į ES viršūnių susitikimą pakviestas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją tęsiant provokacijas aplink ukrainiečių bazes Kryme.

„Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai – krizė Europoje“, – sakė A.Jaceniukas, kurio pakvietimas buvo stiprus simbolinis gestas.

„Turi būti grįžta prie tarptautinės teisės ir tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Negalime įprastai dirbti (su Rusija)“.

Pasak jos, lyderiai kalbėsis apie „įvairias sankcijas“, jeigu V.Putinas atsisakys nusileisti, o šaltiniai ES sakė, kad pirmoji baudžiamųjų priemonių fazė tikriausiai bus diplomatinė, o ne ekonominė.

Tarp pradinių sankcijų Maskvai gali būti derybų dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominės sutarties sustabdymas. Drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.

Jungtinės Valstijos jau įšaldė derybas dėl investavimo sutarties ir pagrasino imtis tolesnių žingsnių. NATO trečiadienį įšaldė daugumą susitikimų su Rusijos pareigūnais, sustabdė karinį bendradarbiavimą ir nusprendė peržiūrėti visus savo santykių su Maskva aspektus.

REKLAMA

Lenkija, Lietuva ir kitos arčiau Rusijos sienų esančios Europos šalys reikalavo stipraus ir vieningo ES atsako, įskaitant reikšmingas sankcijas. Tačiau Vokietija, Nyderlandai ir kitos valstybės buvo linkusios spręsti šią krizę diplomatija, nesusipriešinant su Maskva.

„Turėtume padaryti viską, kad paliktume galimybę deeskalavimui. Jeigu šiandien arba per tolesnes 24, 48 ar 72 valandas padarysime išvadą, kad deeskalavimo galimybės nėra, tuomet, žinoma, sankcijos vėl bus padėtos ant stalo“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė).

Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. ES eksporto į Rusiją apimtys 2012 metais sudarė 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų), o Europos bankai yra paskolinę Rusijai apie 200 mlrd. eurų (690,6 mlrd. litų).

Protesto akcijoje netoli ES viršūnių susitikimo vietos dalyvavusi ukrainietė Myroslava Finiv sakė norinti, kad lyderiai imtųsi griežtų priemonių.

„Mūsų lūkesčiai – kad Europos lyderiai paskelbs kokias nors sankcijas (Rusijos) prezidentui (Vladimirui) Putinui ir mėgins pasiųsti jam žinią, kad tokie veiksmai tiesiog nepriimtini“, – pabrėžė ji.

15 val. 26 min. Krymo prisijungimą prie Rusijos galima įforminti per kelias dienas, sako Federacijos Tarybos narys

Klausimas dėl Krymo autonominės respublikos (KAR) prisijungimo prie Rusijos po referendumo gali būti išspręstas per kelias dienas, mano Rusijos Federacijos Taryboje.

„Jeigu referendume absoliuti dauguma piliečių pasakys „taip“ prisijungimui prie RF ir bus gautas atitinkamas kreipimasis į Rusijos prezidentą, tuomet šis klausimas (dėl prisijungimo) galėtų būti išspręstas labai greitai – per 3-5 dienas“, – agentūrai „Interfax“ sakė senatorius Anatolijus Lyskovas, kuris yra Federacijos Tarybos Konstitucinių įstatymų ir teisės reikalų komiteto narys.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad referendumas yra vienintelis legitimus būdas žmonės pareikšti savo valią. „Ir jei dauguma Krymo žmonių pasisakys už 1992 metų Konstitucijos priėmimą ir prisijungimą prie Rusijos, šis sprendimas bus teisėtas, ir tarptautinė bendrija neturės jokio pagrindo nepripažinti jo legitimiu“, – pabrėžė A.Lyskovas.

REKLAMA

Pasak senatoriaus, po to, kai bus gautas Krymo vadovybės kreipimasis dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmiausiai į posėdžius turės susirinkti Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.

Tuo pat metu, pasak jo, reikės išspręsti klausimą dėl Krymo statuso Rusijos Federacijos sudėtyje.

„Galbūt Krymas ir išsaugos autonomijos statusą RF sudėtyje, tačiau reikalas tas, kad Rusijos Federacijoje nėra autonominių respublikų ir Konstitucija tokio statuso nenumato. Na, tai bus svarstoma ir sprendžiama įstatymų leidybos lygiu“, – sakė senatorius.

15 val. 23 min. Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį Krymo klausimui aptarti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per šalies Saugumo tarybos posėdį aptarė Ukrainos klausimą, įskaitant Krymo parlamento prašymą leisti šiam regionui prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Tai naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prezidentas sušaukė neplanuotą Saugumo tarybos posėdį aptarti situaciją Ukrainoje, įskaitant ketvirtadienį Krymo Aukščiausiosios Rados priimtą sprendimą prašyti V.Putino leisti regionui prisijungti prie Rusijos, sakė D.Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kremliaus atstovas spaudai daugiau detalių apie posėdį nepateikė.

Rusijos saugumo tarybai taip pat priklauso ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Michailas Fradkovas, gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.

Krymo parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad būtų kreiptasi į Rusijos prezidentą ir parlamentą su prašymu dėl šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

Klausimas dėl prisijungimo prie Rusijos taip pat bus pateiktas referendumui, kuris Kryme vyks kovo 16 dieną.

Krymas yra Ukrainos autonominė respublika, kurią dabar de facto kontroliuoja rusų pajėgos.

15 val. 22 min. Krymo parlamentas nubalsavo už regiono prisijungimą prie Rusijos, vyriausybė rengs referendumą

REKLAMA

Ukrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, pranešė žiniasklaida

„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.

Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „Prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, sakoma dokumento tekste, cituojamame naujienų agentūros „Interfax“.

Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.

Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, taip pat buvo nutarta, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.

„Tai mūsų atsakas į betvarkę ir įstatymų nesilaikymą Kijeve, – ketvirtadienį sakė Krymo Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Šuvainikovas. – Mes patys spręsime savo ateitį.“

Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.

Įtakingas Rusijos parlamento narys Sergejus Mironovas sakė užregistravęs teisės akto projektą, pagal kurį Krymo prisijungimo prie Rusijos procedūra būtų supaprastinta. Pasak jo tas įstatymas gali būti priimtas jau kitą savaitę, pranešė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.

Anksčiau planuota, kad Krymo referendumas vyks kovo 30 dieną, taip pat ketinta užduoti klausimą tik dėl regiono autonomijos statuso, nepaliekant Ukrainos sudėties.

REKLAMA

Pastarosiomis dienomis Krymą faktiškai užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.

Krymo naujasis lyderis anksčiau sakė, kad 11 tūkst. prorusiškų pajėgų narių dabar kontroliuoja visus kelius į šį Juodosios jūros pusiasalį ir užblokavo visas Ukrainos kariuomenės bazes, kurios dar nepasidavė.

Kryme bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šis pusiasalis buvo Rusijos teritorija nuo XVIII amžiaus pabaigos, kol Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį kaip „dovaną“ Ukrainai 1954 metais.

Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.

Naujojo Krymo valdžios nutarimo Ukrainos centrinė vyriausybė kol kas nekomentavo. Tačiau trečiadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Krymas visada liks Ukrainos dalimi.

Regiono sostinėje Simferopolyje apie 50 žmonių ketvirtadienio rytą surengė demonstraciją prie vietos parlamento pastato, mojuodami Rusijos ir Krymo vėliavomis. Tarp jų laikomų plakatų vienas buvo su užrašu „Rusija, gelbėk mus nuo genocido.“

„Esame pavargę nuo revoliucijų, maidanų ir konfliktų – norime taikiai gyventi Rusijoje, – sakė 35 metų Igoris Urbanskis. – Tik Rusija gali mums užtikrinti taikų gyvenimą.“

Maidanu vadinama centrinė Kijevo aikštė, kur dešimtys tūkstančių žmonių kelis pastaruosius mėnesius audringai protestavo prieš Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymą. Praeitą mėnesį šis lyderis buvo nuverstas ir pabėgo į Rusiją.

Tačiau ne visi Simferopolio gyventojai pritarė įstatymų leidėjų nutarimui.

„Tai beprotybė. Krymas tapo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino marionete, – sakė 46 metų Viktoras Hordijenka. – Referendumas, vykstantis Rusijai nukreipus ginklus, tėra Putino šou dekoracija. Sprendimas dėl okupacijos jau priimtas.“

REKLAMA

Krymo parlamento narė Svetlana Savčenko sakė, kad Aukščiausiosios Rados nutarimas dėl prisijungimo prie Rusijos privers Maskvą priimti sprendimą.

„Tai mūsų principinga pozicija, – ji sakė „The Associated Press“. – Dabar Rusijos Federacija turi pradėti procedūrą – ar mus priims, ar ne.“

14 val. 16 min. Krymas atviras ESBO stebėtojams, turintiems mandatą, teigia vietos valdžia

Krymo valdžia neprieštarauja, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai prižiūrėtų šiame autonominiame Ukrainos regione planuojamą surengti referendumą dėl galimo prisijungimo prie Rusijos, ketvirtadienį pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.

„Esame atviri ir sveikiname visų tarptautinių stebėtojų dalyvavimą – su sąlyga, kad jie turės atitinkamą mandatą“, – jis sakė regiono sostinėje Simferopolyje vykusioje spaudos konferencijoje.

Kaip pranešama, 40 neginkluotų ESBO karinių stebėtojų grupė vyksta iš Odesos į Krymą.

Anksčiau ketvirtadienį Krymo parlamentas triuškinama balsų dauguma priėmė nutarimą, kad šis pusiasalis turi tapti Rusijos Federacijos dalimi ir paskelbė, kad referendumas dėl šio klausimo bus surengtas kovo 16 dieną.

Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, buvo nutarta, kad per referendumą Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

14 val. 16 min. Briuselyje prasidėjo ES viršūnių susitikimas dėl situacijos Ukrainoje

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ketvirtadienį „Twitter“ paskelbė, kad Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas dėl situacijos Ukrainoje.

„Susitikimas prasidėjo. Mes norime padėti (Ukrainos premjerui Arsenijui) Jaceniukui, jo vyriausybei ir bendrai Ukrainai susidoroti su rimtais iššūkiais, kurie jų laukia ateityje“, - parašė J.M.Barroso.

REKLAMA

Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) ryšium su įvykiais Ukrainoje sušaukė Briuselyje neeilinį ES viršūnių susitikimą situacijai aptarti ir ES reakcijai suformuluoti.

14 val. 04 min. Krymo parlamento sprendimas prisijungti prie Rusijos yra galiojantis, teigia vietos vyriausybė

Krymo parlamento sprendimas dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo Rusijos Federacijos galioja nuo jo priėmimo momento, o planuojamas referendumas reikalingas tik jo patvirtinimui, ketvirtadienį pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.

Krymo „Aukščiausiosios Rados nutarimas įsigalioja nuo juo priėmimo momento“, jis sakė per spaudos konferenciją regiono sostinėje Simferopolyje.

R.Temirgalijevas pabrėžė, kad anksčiau ketvirtadienį vietos parlamento priimtas nutarimas taip pat reiškia, jog visos Rusijos ginkluotosios pajėgos, esančios Krymo pusiasalyje, yra teisėtos, o bet kokių trečiųjų šalių, įskaitant Ukrainos, pajėgos yra „okupacinės“.

Pasak jo, Kryme esantiems Ukrainos kariškiams bus suteikta galimybė prisiekti ištikimybę vietos valdžiai arba saugiai palikti Krymo pusiasalį.

R.Temirgalijevas taip pat prognozavo, kad Rusija veikiausiai sutiks, kad Krymas taptų jos dalimi.

„Esu įsitikinęs, jog Rusijos Federacija priims Krymo pasiūlymą, ir Krymas taps Rusijos Federacijos nariu“, – sakė jis.

Pareigūnas pridūrė, kad Krymui prisijungus prie Rusijos, vietos vyriausybė bendradarbiaus su Ukraina regionų lygiu.

13 val. 10 min. Putinas informuotas apie Krymo parlamento prašymą dėl prisijungimo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informuotas apie Krymo parlamento sprendimą kreiptis į jį su prašymu dėl šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos, pranešė Kremliaus atstovas.

„Šios žinios (dėl prašymo) tik pasirodė. Prezidentas informuotas“, – naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, jog šiuo metu neturi ką daugiau pasakyti.

REKLAMA

13 val. 09 min. Referendumas dėl Krymo statuso vyks kovo 16 dieną

Ukrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, pranešė žiniasklaida

„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.

Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „Prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, sakoma dokumento tekste, cituojamame naujienų agentūros „Interfax“. Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.

Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, taip pat buvo nutarta, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.

„Tai mūsų atsakas į betvarkę ir įstatymų nesilaikymą Kijeve, – ketvirtadienį sakė Krymo Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Šuvainikovas. – Mes patys spręsime savo ateitį.“

Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.

Pastarosiomis dienomis Krymą faktiškai užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.

Kryme bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šis pusiasalis buvo Rusijos teritorija nuo XVIII amžiaus pabaigos, kol Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį kaip „dovaną“ Ukrainai 1954 metais.

Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.

Naujojo Krymo valdžios nutarimo Ukrainos centrinė vyriausybė kol kas nekomentavo. Tačiau trečiadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Krymas visada liks Ukrainos dalimi.

„RIA Novosti“ citavo R.Temirgalijevo žodžius, jog per tą referendumą bus pateiktas klausimas, ar Krymas turi likti Ukrainos dalimi, ar prisijungti prie Rusijos Federacijos.

11 val. 36 min. Krymo autonominės respublikos parlamentas priėmė nutarimą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos

Apie tai pranešė savo "Facebook" paskyroje vietos žurnalistas Olegas Kriučkovas.

11 val. 29 min. Rusija didina įtampą, sako Ukrainos premjeras

Rusija didina įtampą Kryme, ketvirtadienį sakė Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas, rengdamasis susitikti su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, dalyvaujančiais skubiai sušauktame viršūnių susitikime dėl šios krizės.

Kijevas nori politinio sprendimo, tad „nuo Rusijos priklauso, ar ji pasirengusi išspręsti šį konfliktą, ... ar ... (nori) didinti įtampą, kaip darė pastarąsias kelias valandas“, sakė A.Jaceniukas po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu (Martinu Šulcu).

11 val. 08 min. Krymo naujasis lyderis: Krymą kontroliuoja 11 tūkst. prorusiškų pajėgų narių

Ukrainos Krymo regiono naujasis lyderis nurodė, kad prorusiškos pajėgos kontroliuoja visus kelius į šį strategiškai svarbų pusiasalį ir blokuoja visas Ukrainos karines bazes, kurių įgulos dar nepasidavė.

Krymo autonominės respublikos vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas sakė, šiuo metus pusiasalį visiškai kontroliuoja milicijos ir saugumo pajėgos, prie kurių prisidėjo 11 tūkst. „savigynos kovotojų“.

Manoma, kad visi arba dauguma jų yra Rusijos kariai, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras neigė siuntę pajėgas į Krymą, išskyrus Rusijos Juodosios jūros laivyno bazių kontingentus Sevastopolyje.

Vakarų šalys palaiko naująją Ukrainos vyriausybę ir reikalauja, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas iš Krymo, tačiau po trečiadienį vykusių intensyvių diplomatinių veiksmų reikšmingų rezultatų nebuvo sulaukta.

Kalbėdamas trečiadienio vakarą per Krymo vyriausybės posėdį, S.Aksionovas sakė, kad jo vyriausybė nuolat palaiko ryšį su Rusijos pareigūnais, įskaitant didelę Rusijos delegaciją, dabar atvykusią į Krymą.

Trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija informavo, jog Rusijos kariai iš dalies užėmė dvi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų bazes Kryme, tačiau teigė, kad visos raketos liko ukrainiečių rankose.

Gynybos ministerijos atstovas Volodymyras Bova sakė naujienų agentūrai AFP, kad Rusijos pajėgos įžengė į raketų bazę Fiolento kyšulyje netoli Sevastopolio, tačiau nebuvo paleistas nei vienas šūvis.

Tačiau incidentas antroje raketų bazėje pademonstravo absurdišką padėtį Kryme, kai atsakymai į klausimus „Kas kontroliuoja?“ ir „Nuo kada?“ lieka neaiškūs daugelyje to pusiasalio teritorijų, Maskva stengiantis stiprinti savo pozicijas.

Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad prorusiškos pajėgos iš dalies perėmė kontrolę Eupatorijos bazėje, esančioje į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Simferopolio.

AFP žurnalistai, apsilankę toje bazėje, išsiaiškino, kad Rusijos pajėgos ją kontroliuoja jau kelias dienas.

Prorusiškų aktyvistų grupės jau buvo atėjusios prie bazės Eupatorijoje derėtis su ukrainiečių kariškių vadais vasario 23 dieną – kitą dieną po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.

„Po derybų mes juos įsileidome“, – sakė toje bazėje dirbantis Ukrainos karininkas Serhijus Aniuškinas.

Nuo to laiko 30-40 Rusijos ginkluotųjų pajėgų narių patruliuoja bazėje tarp kompleksų, įskaitant ginklų ir priešlėktuvinių raketų sandėlius, tačiau jie elgiasi „taikiai“, pridūrė kariškis.

Vis dėlto tai neužkirto kelio didelei grupei, kurią sudarė daugiausiai prorusiškai nusiteikę civiliai, antradienio vakarą mėginti pulti tą bazę. Tuomet jie susidūrė su bazės vartus saugančiais rusų ir ukrainiečių kariais.

Tuo metu bazės vadas ukrainietis netgi ryžosi neįprastam žingsniui – paskambino prorusiškos Krymo vyriausybės atstovui Jurijui Žeribcovui ir paprašė pagalbos.

Rusijos pajėgų įvykdytas faktinis Krymo užėmimas buvo daugiausiai taikus, o nedideli susirėmimai neperaugo į didesnį smurtą.

Tačiau pastaruoju metu ties veiksmai įgijo naują pobūdį: Rusijos pajėgos daugiausiai apsupa arba blokuoja Ukrainos pajėgų bazes, neperimdamos jų kontrolės.

Tuo tarpu Maskva atkakliai neigia, kad Kryme veikia reguliariosios Rusijos pajėgos, tvirtindama, jog uniformuoti ginkluoti asmenys, kurie daugelio buvo įvardyti kaip Rusijos kariai, iš tikrųjų yra „vietos savigynos pajėgos“.

ES lyderiai neeiliniame susitikime ieškos išeities iš Ukrainos krizės

Europos lyderiai ketvirtadienį surengs neeilinį pasitarimą dėl Ukrainos, kuris buvo sušauktas reaguojant į Maskvos palaikomų pajėgų įvykdytą Krymo užėmimą, sukėlusį didžiausią krizę tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas Briuselyje prasidės 10 val. 30 val. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Didindami diplomatinį spaudimą Rusijai 28 šalių bloko lyderiai jo metu susitiks su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku, kuris užėmė šį postą, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius praeitą mėnesį buvo nuverstas po tris mėnesius vykusių audringų protestų.

Kol ES tarsis dėl tos krizės, apie 40 neginkluotų karinių stebėtojų, pasiųstų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kaip tikimasi, pradės misiją Kryme, mėgindami sumažinti įtampą tame prorusiškame regione.

Prieš šį susitikimą sklido kalbos apie galimas griežtesnes ES sankcijas prieš Rusijos pareigūnus, tačiau tokia perspektyva bent jau kol kas laikoma mažai tikėtina.

„Logiška yra siekti išeiti iš krizės, o ne (vykdyti) sankcijas“, – sakė vienas šaltinis iš Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) komandos.

Prancūzijos lyderis atvyks aptarti padėties Ukrainoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), Vokietijos kanclere Angela Merkel ir 25 kitų ES šalių lyderiais.

Europos vadovai veikiausiai sieks pabrėžti, kad svarbu vystyti „konstruktyvų dialogą“ ir siekti „taikaus sprendinio“ toje krizėje. Tuos pačius terminus vartojo ES užsienio reikalų ministrai, susitikę Briuselyje anksčiau šią savaitę.

Europos Sąjungos prioritetas – sustiprinti prie bankroto slenksčio atsidūrusią Ukrainą ir jos naująją vyriausybę.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė didelio masto pagalbos planą, pagal kurį Kijevui artimiausiais metais numatoma skirti „bent 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų)“, nors Prancūzija teigė, kad tos lėšos turėtų būti pradėtos pervedinėti tik po prezidento rinkimų Ukrainoje, kuriuos planuojama surengti gegužės 25 dieną.

Savo ruožtu 15 narių turinti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį 19 val. 30 min. Grinvičo (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku Niujorke pradės naujas derybas už uždarų durų, kurios bus jau ketvirtosios šios organizacijos konsultacijos dėl Ukrainos nuo praeito penktadienio.

ES įšaldė nušalinto Ukrainos lyderio ir dar 17 buvusio režimo pareigūnų turtą

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įšaldė pinigų grobstymu kaltinamų 18 ukrainiečių, tarp jų nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kurį rėmė Maskva, turtą, esantį 28 valstybių bloke.

Turto įšaldymas, dėl kurio sutarta trečiadienį, taikomas asmenims, kurie „laikomi atsakingais“ už Ukrainos valstybės lėšų neteisėtą pasisavinimą, rašoma ES pareiškime.

Vėliau ketvirtadienį ES lyderiai turi susirinkti į skubų susitikimą Briuselyje aptarti krizės Ukrainai priklausančiame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, kurį dabar de facto kontroliuoja prorusiškos jėgos.

Sankcijos, įvedamos pradiniam vienų metų laikotarpiui, „taip pat numato sąlygas, palengvinančias įšaldytų lėšų atgavimą“, priduriama pareiškime, tačiau daugiau detalių nepateikiama.

Vienas ES šaltinis sakė, kad valstybės narės galės grąžinti įšaldytus pinigus tik tada, kai Ukrainoje bus priimtos teismo nutartys, kuriose bus įvardytos dingusios lėšos.

Visi asmenys, kuriems taikomos šios sankcijos, laikomi atsakingais už „Ukrainos valstybės lėšų grobstymą ir jų neteisėtą perkėlimą už Ukrainos ribų“.

Be V.Janukovyčiaus, kuris rado prieglobstį Rusijoje, sąraše yra jo sūnus Oleksandras ir dar 16-a buvusio režimo pareigūnų, įskaitant ministrus ir buvusį generalinį prokurorą.

Šveicarijos valdžia jau anksčiau nurodė įšaldyti V. Janukovyčiaus, jo multimilijonieriaus sūnaus Oleksandro ir dar 18-os buvusių ministrų ir pareigūnų iš Ukrainos turtą.

Lichtenšteinas taip pat įšaldė tų pačių asmenų sąskaitas bankuose.

Austrija savo ruožtu paskelbė, jog imasi priemonių prieš 18-a ukrainiečių pareigūnų, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija.

ES šalių užsienio reikalų ministrai dar vasario 20 dieną priėmė sprendimą taikyti sankcijas visiems ukrainiečių pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už smurtą prieš protestuotojus per neramumus, kurie išvertė iš posto V. Janukovyčių.

Tačiau per skubiai sušauktas derybas šią savaitę tie patys ministrai sutarė „imtis skubių veiksmų patvirtinti apribojančias priemones dėl asmenų, kurie laikomi atsakingais už valstybės lėšų neteisėtą pasisavinimą, turto įšaldymo ir atgavimo“.

Lenkija gali išsiversti be rusiškų dujų, sako premjeras Tuskas

Lenkija išsiverstų negaudama gamtinių dujų iš Rusijos, pereidama prie kitų tiekimo šaltinių ir gerindama infrastruktūrą, trečiadienį pareiškė premjeras Donaldas Tuskas.

„Dabar turimos dujų atsargos ir faktas, kad žiema baigiasi, leidžia mums sakyti, kad Lenkija nebėra pažeidžiama mūsų rytinės kaimynės dujų sankcijų“, – D.Tuskas sakė parlamentui.

38 mln., gyventojų turinti šalis šiuo metu kasmet importuoja iš Rusijos apie 10,5 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios sudaro apie du trečdalius Lenkijoje suvartojamo kiekio.

Nuo ateinančio mėnesio Lenkijos importas „iš alternatyvių šaltinių Vakaruose“ pasieks 5,5 mlrd. kubinių metrų, pastačius naują vamzdynų jungtį prie sienos su Vokietija, sakė D.Tuskas.

Kitos jungtys su Vokietijos ir Čekijos tinklais, taip pat šalies infrastruktūros plėtra, įskaitant planuojamą didelės pumpavimo stoties Lenkijos centrinėje dalyje esančiame Vloclaveko mieste atidarymą 2015 metų sausį, leis dujų srautą iš Vakarų šalių padidinti iki 10,5 mlrd. kubinių metrų, aiškino premjeras.

Maskva dažnai kaltinama naudojanti dujų eksportą kaip diplomatinį ginklą, darydama įtaka buvusiose sovietinio bloko šalyse, priklausomose nuo Rusijos tiekiamų dujų, tačiau dabar jos svarsto užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų šalimis.

Lenkija daug investuoja į skalūnų dujų gavybą. Kaip nurodo Lenkijos nacionalinis geologijos institutas, iš tų telkinių šalis galėtų išgauti apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Lenkija taip pat baigia statyti suskystintų dujų terminalą Baltijos pajūryje.

Diskusijos su Ukraina ir Rusija tęsis, patvirtino Kerry

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį sakė, kad „intensyvios diskusijos“ su Rusija ir Ukraina artimiausiomis dienomis tęsis, viliantis užsitikrinti dabartinės krizės tarp jų deeskalavimą.

„Mes šiandien inicijavome procesą, kuris, kaip tikimės, galiausiai nuves prie deeskalavimo“, - sakė J.Kerry žurnalistams po to, kai diplomatinių derybų Paryžiuje diena baigėsi Rusijai atsisakius paklusti Vakarų reikalavimams dėl tiesioginių derybų su naująja Ukrainos vyriausybe.

J.Kerry sakė, kad ketvirtadienį Romoje tęs derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kur jie abu dalyvaus susitikime dėl Libijos.

Pasak JAV diplomatijos vadovo, trečiadienio derybos buvo konstruktyvios.

„Verčiau būčiau ten, kur esame šiandien, nei ten, kur buvome vakar“, – sakė jis ir pridūrė: „Šiandien mūsų diskusijos buvo labai nuodugnios. Tai sunkūs dalykai. Tai – labai rimta.“

J.Kerry neteikė didelės reikšmės S.Lavrovo atsisakymui Paryžiuje susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir sakė, jog turėjo „nulį lūkesčių“, kad taip įvyks.

Jis taip pat tvirtino, kad sankcijos Rusijai vis dar yra galimybė, bet pabrėžė: „Mums labiau patiktų rasti tam tinkamą diplomatinį sprendimą“.

„Aiškiai pasakėme, kad sprendimas eiti į Krymą nėra be kainos. Dabar mums reikia eiti į priekį ir pasižiūrėti, ar išvengėme visų įspraudimo į kampą, kur vis sunkiau rasti kelią, pateikiantį dialogo sprendimą“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

„Šiandien mane padrąsino tai, jog Rusija užsiminė, kad jiems labiau patiktų, jei mes galėtume rasti tą kelią. Tai – derybų pradžia“, – nurodė jis.

JAV viceprezidentas paskambino Latvijos vadovui dėl situacijos Ukrainoje

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskambino Latvijos vadovui Andriui Bėrziniui, Baltijos šalyse tvyrant nerimui po Rusijos invazijos į Ukrainai priklausantį Krymą.

Per pokalbi telefonu jie abu „išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdyto aiškaus Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimo ir aptarė, kaip geriausiai būtų galima rasti taikų sprendimą“, rašoma Baltųjų rūmų pareiškime.

„Viceprezidentas dar kartą patvirtino ilgalaikį ir nepertraukiamą Jungtinų Valstijų įsipareigojimą taikai ir saugumui Baltijos regione“, – pažymima jame.

Latvija, 50 metų buvusi sovietų socialistine respublika, pasibaigus Šaltajam karui atgavo nepriklausomybę ir dabar yra Europos Sąjungos bei NATO narė.

Šioje parlamentinės demokratijos valstybėje gyvena didelė rusų tautinė mažuma. Vienas Maskvos deklaruotų invazijos į Krymo pusiasalį Ukrainoje pateisinimų buvo siekis užtikrinti ten gyvenančių rusų saugumą.

J.Bideno skambutis Latvijos vadovui buvo vienas iš kelių pastarojo meto Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos žingsnių, skirtų parodyti paramą rytų europiečiams, jai siekiant diplomatiniais kanalais deeskaluoti padėtį Ukrainoje.

Putinas ir Merkel aptarė situacijos Ukrainoje „normalizavimą“, praneša Kremlius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė tarptautinį bendradarbiavimą dėl „aštrios krizės“ Ukrainoje, pranešė Kremlius.

Kanclerė paskambino V.Putinui, ir abu lyderiai „aptarė galimus tarptautinio bendradarbiavimo normalizuojant socialinę ir politinę situaciją scenarijus“, rašoma Kremliaus išplatintame pareiškime.

Ukraina turi laikytis vasario 21 susitarimo, sutinka ir Lavrovas, ir Kerry

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad jis bei JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sutinka, kad Ukraina turi laikytis prieš dvi savaites tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos pasirašyto susitarimo.

„Mes sutarėme, jog reikia padėti ukrainiečiams, kad visi ukrainiečiai laikytųsi vasario 21-osios susitarimų“, – sakė S.Lavrovas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje po derybų su J.Kerry Paryžiuje.


Rašyti komentarą...
A
A R NEGEDA
2014-03-06 10:09:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
cha cha cha cha......................PUTINUI ES TEGUL DAR ITEIKIA TAIKOS PREMIJA.................VA DABAR ZMONES IR PAMATE KAS YRA ES..................
Atsakyti
0

h
hmm
2014-03-06 11:53:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kam cia sokas? Taigi gal 90% krymieciu nori prisijungti, tai ir jungiasi. Mano manymu, tai visai logiska seka. Kadangi, dauguma gyventoju rusai, logiska, kad jie nori prisijungti prie tevynes. Salcininkuose gatviu pavadinimai irgi lenkiskai uzrasyti - ir ka?
Atsakyti
-2

x
xxx
2014-03-06 12:57:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įdomu, jeigu Kaliningrado srityje būtų paskelbtas referendumas tokiais klausimais: ar norėtų jungtis prie Vokietijos? Lenkijos? Lietuvos? ar likti Rusijos sudėtyje? Kokie būtų rezultatai?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (47)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų