Erdoganas: Ukrainos ir Rusijos krizė turi būti išspręsta taikiai papildyta 17.52 val.: JAV perspėjo apie pasekmes, o Kremlius neigia artėjantis prie karo

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį paragino rasti taikų įtampos Ukrainos ir Rusijos santykiuose sprendimą remiantis teritorinio vientisumo principu.

Per bendrą spaudos konferenciją su vizito į Turkiją atvykusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis reporteriams pareiškė, jog Turkija siekia „užtikrinti, kad Juodoji jūra išliktų taikos ir bendradarbiavimo jūra“.

JAV karo laivams rengiantis kirsti Bosforo sąsiaurį, R. T. Erdoganas Stambule pareiškė: „Nenorime didinti įtampos mūsų bendrame regione.“

„Manome, jog dabartinė krizė turi būti sprendžiama taikiomis priemonėmis remiantis tarptautine teise ir gerbiant Ukrainos teritorinį vientisumą“, – pridūrė Turkijos lyderis.

Ukrainos ir JAV pareigūnai pastarosiomis dienomis reiškė susirūpinimą dėl tūkstančių Rusijos karių ir karinės įrangos perdislokavimo arčiau Rytų Ukrainos, kur pastaruoju metu suintensyvėjo kautynės tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų.

Turkija paskelbė apie JAV siunčiamus du karinius laivus

Turkija penktadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos į Juodąją jūrą, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Ukraina, per Bosforo sąsiaurį netrukus nusiųs du karinius laivus.

Kaip numatyta 1936 metų Montrė konvencijoje, Vašingtonas privalo mažiausiai prieš 15 dienų informuoti Ankarą, kad ruošiasi siųsti savo karinius laivus per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

Pagal šią sutartį užsienio valstybių laivai Juodojoje jūroje gali išbūti 21 dieną.

JAV karinio jūrų laivyno laivai reguliariai vykdo operacijos regione, palaikydami Ukrainą, kovojančią su Rusijos palaikomomis separatistų pajėgomis šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai buvo nuverstas Maskvai palankus Ukrainos lyderis.

Maždaug tuo metu Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir stojo į konfrontaciją su Vakarais, kuri tęsiasi iki šiol.

REKLAMA

R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, jog Turkija yra pasirengusi suteikti visokeriopą paramą sprendžiant konfliktą, ir pabrėžė, jog Ankara atsisakys pripažinti Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją, kurią Rusija įvykdė 2015 metais.

Kremlius sako, kad neartėja prie karo su Ukraina

Savo ruožtu Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nejuda link karo su Ukraina, Rusijai didinant savo karines pajėgas pasienyje su Ukrainos rytiniais separatistiniais regionais.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, kas paskatino nerimą dėl jau ilgą laiką besitęsiančio konflikto rimtos eskalacijos.

„Žinoma, kad niekas neplanuoja judėti link karo, ir iš viso niekas nenumato tokio karo galimybės“, – interviu kanalo „Rossiya 1“ laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“ pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad „taip pat niekas nenumato pilietinio karo Ukrainoje galimybės“. „Rusija niekada nebuvo šio konflikto dalyve. Tačiau Rusija visuomet sakė, kad ji neliks abejinga rusakalbių, gyvenančių šalies pietryčiuose, likimui“, – sakė Kremliaus atstovas.

Pasak jo, Maskva „kantriai aiškins“ savo poziciją dėl Donbaso, nepaisant Kijevo pavydėtino užsispyrimo vadinanti Rusiją konflikto puse.

„Iš tiesų Ukrainos pusė su pavydėtinu užsispyrimu siekia įvardinti Rusiją konflikto puse. Taip nėra. Rusija nėra konflikto pusė. Rusija deda visas pastangas, kad padėtų sureguliuoti šį konfliktą. Ir mes nepailsdami tęsime šias pastangas“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai.

Ukraina kaltina Rusiją prie jos šiaurinės ir rytinės sienos, o taip pat ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, sutelkus tūkstančius karių. Kremlius neneigia karių judėjimo fakto, tačiau teigia, kad Maskva neketina niekam grasinti.

Baltieji rūmai anksčiau šią savaitę pažymėjo, kad Rusijos karių skaičius pasienyje su Ukraine dabar yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po to, kai Rusija aneksavo Krymą, kilo konfliktas.

REKLAMA

Praėjusiais metais susirėmimų buvo sumažęs, praėjusių metų liepą įsigaliojus paliaubomis, tačiau šių metų pradžioje susirėmimai padažnėjo, dėl ko šalys kaltina viena kitą.

Ketvirtadienį fronto linijoje rytuose apsilankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, nuo sausio mėnesio žuvo 26 Ukrainos kariai, palyginti su 50 per visus praėjusius metus. Iš viso nuo 2014 metų, kai Ukrainos rytuose kilo konfliktas, jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, o daug žmonių teko palikti savo namus.

JAV perspėja apie „pasekmes“, jeigu Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį duodamas interviu perspėjo apie „pasekmes“, jeigu Rusija elgsis „agresyviai“ Ukrainoje, augant Rusijos karių skaičiui pasienyje su Ukraina.

„Turiu jums pasakyti, kad turiu realių nuogąstavimų dėl Rusijos veiksmų Ukrainos pasienyje, – NBC kanalo laidoje „Meet the Press“ kalbėdamas apie karių skaičius augimą regione sakė A. Blinkenas. – Štai kodėl palaikome labai glaudų ryšį ir glaudžiai bendradarbiaujame su mūsų sąjungininkais ir partneriais Europoje. Mums visiems tai kelia nerimą. Prezidento Bideno pozicija dėl to yra labai aiški. Jeigu Rusia elgsis neapgalvotai, ar agresyviai, už tai bus kaina, bus pasekmės.“

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo kovos tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, kas paskatino nerimą dėl jau ilgą laiką besitęsiančio konflikto rimtos eskalacijos.

Ukraina kaltina Rusiją prie jos šiaurinės ir rytinės sienos, o taip pat ir aneksuotame Krymo pusiasalyje, sutelkus tūkstančius karių. Kremlius neneigia karių judėjimo fakto, tačiau teigia, kad Maskva neketina niekam grasinti.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nejuda link karo su Ukraina, Rusijai didinant savo karines pajėgas pasienyje su Ukrainos rytiniais separatistiniais regionais, tačiau neliks abejingas rusakalbių gyventojų konflikto apimtame regione likimui.

REKLAMA

Baltieji rūmai anksčiau šią savaitę pažymėjo, kad Rusijos karių skaičius pasienyje su Ukraine dabar yra didžiausias nuo 2014 metų, kai po to, kai Rusija aneksavo Krymą, kilo konfliktas.

Praėjusiais metais susirėmimų buvo sumažęs, praėjusių metų liepą įsigaliojus paliaubomis, tačiau šių metų pradžioje susirėmimai padažnėjo, dėl ko šalys kaltina viena kitą. Nuo sausio mėnesio žuvo 26 Ukrainos kariai, palyginti su 50 per visus praėjusius metus. Iš viso nuo 2014 metų, kai Ukrainos rytuose kilo konfliktas, jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, o daug žmonių teko palikti savo namus.

Jungtinės Tautos Krymą ir toliau laiko Ukrainos dalimi. Kijevas žada vieną dieną jį susigrąžinti.

Anksčiau už Vašingtono politiką Ukrainos atžvilgiu atsakingas buvęs J. Bidenas yra laikomas stipriu ukrainiečių sąjungininku, o jo administracijos aukščiausios rango diplomatas A. Blinkenas per anksčiau šią savaitę įvykusias derybas su Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrais sutarė remti Ukrainą nuo „Rusijos provokacijų“.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2021-04-11 18:59:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ukraina yra Rusijos dalis kuria Stalinas ir Leninas sukure kaip administracini vieneta. Ir tik nusikaltelis Jelcinas dave jiems nepriklausomybe tol kol jie bus su Rusija.
Rusija niekada neatiduoda savo zemiu, tik laikinai leidzia pasidalyti.
Turkijos Erdoganas 10 kartu per metus lekia pas Putina parduoti penkis pomidorus.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų