Pasak Stoltenbergo, Bidenas taip pasakė 2023 m. birželį per NATO viršūnių susitikimą, kai Zelenskis reikalavo iš Aljanso aiškiai apibrėžti Ukrainos ateitį NATO. Ši situacija, anot buvusio generalinio sekretoriaus, labai erzino JAV prezidentą, rašo UNIAN.
„Klausimai dėl Ukrainos buvo suderinti iš anksto, todėl mus nustebino, kai Zelenskis pakeliui į Vilnių „Twitter“ paskelbė įrašą, kuriame pavadino „absurdu“ tai, kad NATO nenurodė nei kvietimo, nei narystės grafiko“, – prisiminė Stoltenbergas.
Po šio Zelenskio pareiškimo kai kurios NATO šalys pareiškė norą labiau palaikyti Ukrainą, tačiau amerikiečiai, anot Stoltenbergo, buvo smarkiai suirzę.
„Bidenas, sėdėjęs šalia manęs, pasilenkė ir pasakė: „Kaip mes sakome Amerikoje – jis yra rakštis užpakalyje“, – rašo Stoltenbergas.
Vėliau Zelenskis kaltino NATO pasyvumu ir reikalavo didesnės karinės pagalbos. Stoltenbergas savo memuaruose teigia, kad Aljansui buvo sunku rasti balansą tarp „per mažai“ ir „per daug“ paramos:
„Buvo sunku nustatyti ribą – ar mes jau peržengėme ją su ginklų tiekimu, ar dar padarėme per mažai? Ir kur ta riba Putinui?“
Stoltenbergas ragino Zelenskį apsvarstyti derybas su Rusija
Buvęs NATO vadovas taip pat prisiminė karo pradžią 2022 m. – tada Aljanse buvo manoma, kad Kyjivas žlugs per kelias dienas, o visa Ukraina – per kelias savaites. Tačiau jau kovo 24 d. neeiliniame NATO susitikime tapo aišku, kad „Rusijai lengvos pergalės nebus“.
Stoltenbergas atskleidė, kad būtent jis ragino Zelenskį apsvarstyti derybas su Rusija ir galimybę sustabdyti karą ties fronto linija:
„Kai pirmą kartą paminėjau „suomišką sprendimą“, Zelenskis kategoriškai atmetė bet kokias teritorines nuolaidas. Tačiau vėliau jis tapo atviresnis idėjai – su sąlyga, kad mainais Ukraina gautų narystę NATO“, – rašo jis.
Memuaruose Stoltenbergas taip pat prisimena savo susitikimą su Henriu Kissingeriu prieš dešimtmetį.
„Kissingeris sakė, kad Vakarai turi suprasti: Rusijai Ukraina niekada nebuvo „tiesiog šalis“. Rusijos istorija prasideda Kyjive. Kai kurios svarbiausios kovos dėl Rusijos laisvės vyko Ukrainos žemėje“, – rašė Stoltenbergas.
Kissingeris esą buvo prieš Ukrainos narystę NATO, nes manė, kad šalis „blaškosi tarp Rytų ir Vakarų“ ir turėtų tapti tiltu tarp jų, o ne konfrontacijos linija.
Panašiai ir Angela Merkel savo memuaruose pripažino, kad 2008 m. priešinosi Ukrainos narystei NATO, nes baiminosi karinio Putino atsako.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
